- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 2A-2267-262/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01180-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Atsakovas
- O. V. S.
- Ieškovas
- UAB „Ukmergės šiluma“
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės O. V. S. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovei O. V. S. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 4029,48 Lt nesumokėtos skolos už šildymą, 292,88 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad nuo 2010 m. liepos 29 d. jis pradėjo tiekti šilumos energiją, karštą vandenį bei šilumos ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas butui, esančiam (duomenys neskelbtini)., kuris pagal Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašą yra prijungtas prie centrinio šildymo katilinės ir nuosavybės teise priklauso atsakovei O. V. S.. UAB „Ukmergės šiluma“ išrašydavo mokėjimo pranešimus O. V. S. už buto šildymą ir vonios kambario gyvatuką. Atsakovė apmokėjo 80,00 Lt., daugiau nei vieno ieškovo išrašyto mokėjimo pranešimo už šildymą ir šildymo palaikymą gyvatuke iki šiol nėra apmokėjusi. Tokiu būdu viso per laikotarpį nuo 2011-07-01 iki 2013-06-30 susidarė 4029,48 Lt įsiskolinimas.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad padarė savo buto rekonstrukciją ir atjungė savo butą nuo centralizuotų šilumos tinklų, todėl ji neprivalo ieškovui mokėti už paslaugas, kurių negavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies: iš atsakovės ieškovui priteista 4029,48 Lt skolos, 109 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2013 m. rugpjūčio 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 124,80 Lt žyminio mokesčio, 1162,56 Lt už advokato paslaugas; iš atsakovės valstybei priteista 11,50 Lt pašto išlaidų; iš ieškovo valstybei priteista 26,05 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė įvykdė CK 6.390 straipsnio bei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) reikalavimus, t.y., jog ne vėliau kaip per 1 mėnesį iki atjungimo bei susijusių darbų pabaigos ir faktinio atsijungimo dienos raštu būtų pranešusi šilumos ar karšto vandens tiekėjui apie numatomą atjungimą ar būtų gavusi Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą pažymą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įrenginiai būtų buvę atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams, baigus buto įrenginių atjungimo darbus, buto savininkas ir šilumos tiekėjas atjungimo akto nepasirašė. Teismas padarė išvadą, kad kadangi šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo šio akto pasirašymo datos, o toks aktas pasirašytas nebuvo bei nebuvo įvykdyti kiti Taisyklėse numatyti reikalavimai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė teisėtai atsijungė nuo centralizuoto šildymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo:
1. Ieškinį palikti nenagrinėtu, jei išankstinė tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 str. 1 d. 1 p.) arba bylą nutraukti, jei išankstinė tvarka nebegalima pasinaudoti (CPK 293 str. 2 d.);
2. Panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą atmesti ieškinį kaip neįrodytą arba bylą grąžinti atgal į pirmos instancijos teismą nagrinėti iš naujo, jei apeliacinis teismas pats negali pašalinti pirmos instancijos teismo padarytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų;
3. Skirti teismo ekspertizę, teismo ekspertui pavedant atsakyti į klausimą - kokį kiekį centralizuotos šilumos energijos, priskirtos atsakovės vietiniu (autonominiu) šildymu šildomam butui ir šiam butui tenkančiai bendro naudojimo patalpų daliai, atsakovė faktiškai (realiai) gavo ginčo laikotarpiu;
4. Sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol nebus priimtas galutinis sprendimas civ.bylose Nr.2-3565-262/2014 ir Nr.B2-3894-392/2014, taip pat kol Vilniaus apygardos teisme nebus išnagrinėtas atsakovės ieškinys šilumos tiekėjai pagal VE Inspekcijos ir VKEK Komisijos sprendimus;
5. Kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą dėl šildymo būdo keitimo reglamentavimo šilumos vartojimo taisyklėmis teisėtumo;
6. Kreiptis į LVAT su prašymu patikrinti, ar Ūkio ministro patvirtintų 2003 metų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 181 p. neprieštarauja CK 6.245 straipsnio 5 dalies, 6.263straipsnio 3 dalies, 6.246 straipsnio 1 dalies, 6.248 straipsnio 1 dalies, 6.247 straipsnio 1 dalies, 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.388 straipsnio 1 dalies nuostatoms.
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovė siekia įrodyti, jog ji 2010 metų spalio mėnesį teisėtai atsijungė nuo centrinio šildymo sistemos, todėl neprivalo UAB „Ukmergės šiluma“ sumokėti įsiskolinimo bei neturi pareigos nuo 2010 metų spalio mėnesio mokėti šiai bendrovei už namui ir jos butui pateiktą šilumos energiją.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas atskleidė bylos esmę, nustatė esmines reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, laikėsi procesinės teisės normų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
Vienas iš esminių atsakovės apeliacinio skundo argumentų yra toks pats kaip ir viso bylos nagrinėjimo metu- ieškovė teisėtai atjungė savo butą nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, todėl jai nekyla pareiga sumokėti už ieškovo teikiamą šilumos energiją ir karštą vandenį.
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas savo poziciją grindė išsamia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nekartą konstatavęs, kad: Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1, 3 dalyse, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr.4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 250, 255, 260, 261, 263 punktų nuostatose nustatyta speciali butų (patalpų) šildymo ir karšto vandens sistemų atsijungimo procedūra, kurios turi laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name. Tiek atsijungimo procedūra, tiek reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą, ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-359/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. J., bylos Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Kauno energija“ v. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-259/2012; kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 19 d. nutartyje c.b. Nr. 3K-3-385/2012 taip pat buvo nurodyta, kad pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką civilinėse bylose savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams (CK 6.390 straipsnio 1 dalis). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų (Taisyklių 263 punktas).
Taigi, iš pacituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad teisės aktai nedraudžia asmenims atjungti savo butų šildymo sistemas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, tačiau turi būti laikomasi tam tikros tvarkos, kurią reglamentuoja Taisyklės. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodomų, tiek šiuo metu galiojančių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatos dėl atsijungimo nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų yra iš esmės analogiškos. Atsakovė neįrodė, kad tokios tvarkos laikėsi (CPK 178 str.). Priešingai, visi bylos duomenys rodo, jog nuo 2010 m. gruodžio 20 d. atsakovė nustatyta tvarka neįformino atsijungimo nuo šilumos tinklų fakto. Kol atsakovė to nepadarė, ji pagal Taisyklių nuostatas ir toliau turi atsiskaityti su ieškovu. Taigi, teismas priteisdamas iš atsakovės įsiskolinimą ieškovui ne tik, kad nepažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų, bet kaip tik tinkamai taikė su šiuo klausimu susijusią teismų praktiką.
Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė atsakovės prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu dėl nesilaikymo privalomos ginčo nagrinėjimo išankstinės ne teisme tvarkos. Energetikos įstatymo 34 straipsnis, nustatęs skundų ir ginčų nagrinėjimą išankstine privaloma ne teisme tvarka Energetikos inspekcijoje ir/ar VKEK Komisijoje, įsigaliojo nuo 2012-01-01. Taigi, skundai ir ginčai dėl energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų Inspekcijoje ir VKEK Komisijoje nagrinėtini tik dėl teisinių santykių, kilusių po 2012-01-01. Nuo 2012-01-01 įsigaliojęs Energetikos įstatymas bei kiti teisės aktai nenustatė ginčų, kurie atsirado iki 2012-01- 01, tyrimo ir nagrinėjimo išankstine privaloma ne teisme tvarka Inspekcijoje ir VKEK Komisijoje. Todėl, ginčai dėl teisinių santykių, atsiradusių tarp vartotojo ir energetikos įmonės iki 2012-01-01, nagrinėtini bendrąja ginčų nagrinėjimo tvarka, egzistavusia iki 2012-01-01. Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu.
Atsakovė taip pat abejoja Taisyklių atitikimu aukštesniems teisės aktams, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos tiek apeliacinės instancijos teisme metu prašė dėl jų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą arba sustabdyti bylą, kol minėtas teismas išnagrinės su Taisyklėmis susijusias bylas.
Apeliacinės instancijos teismas nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymų stabdyti nagrinėjamos civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į LVAT dėl norminių aktų ištyrimo, dėl ekspertizės byloje skyrimo, dėl suvartotos šilumos kiekio name ir atsakovės bute perskaičiavimo ir kita, sprendime nurodęs, kad atsakovė nepagrįstai neįvykdė prievolės pagal šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, kuri nėra nutraukta įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovės minėtų prašymų tenkinimui nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad ir šiuo metu nėra pagrindo kreiptis į LVAT ar stabdyti šią bylą, kol bus išnagrinėtos kitos bylos, esančios minėtame teisme.
Kaip jau minėta, atsakovės ir ieškovo ginčas tęsiasi gan ilgą laiką, atsakovės įsiskolinimo klausimas jau atsijungus nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos jau buvo išnagrinėtas kitoje civilinėje byloje (Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimu c.b. Nr. 2-69-675/2012), šį sprendimą Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 19 d. nutartimi atmetė. Taigi, atsakovė jau ilgą laiką žinojo teisės aktų reglamentavimą kaip reikia teisėtai atsijungti nuo šilumos tiekimo sistemos, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad tai įgyvendintų, nors elgdamasi protingai ir atsakingai galėjo tai padaryti. Taigi, teismas pagrįstai pripažino, jog pagal tuo metu galiojusią tvarką atsakovės buto atjungimas nuo šilumos tinklų buvo neteisėtas, todėl šiuo atveju neturi jokios reikšmės, kaip bus išnagrinėtos kitos bylos LVAT. Dėl šios priežasties nėra ir nebuvo pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimą, todėl atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo, pateiktas apeliacinės instancijos teismui, netenkinamas.
Įvertinus, tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo teisingai, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pakeitimui ar panaikinimui, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atmesti atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo.