Kauno apylinkės teismo sprendimas

( Proceso Nr. 2-17-3-00776-2012-8) Procesinio sprendimo kategorijos:

76.4.; 77.4.2.; 78.2.1.; 116.4.

2012 m. spalio 10 d.

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant ieškovei I. Š., ieškovės atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, atsakovo atstovei advokatei Albinai Cirulienei, trečiajam asmeniui I. Š., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Motiejūnienei, atsakovui G. Š. nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui G. Š., išvadą byloje dėl ginčo teikiančiam Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui ir trečiajam asmeniui I. Š. dėl tėvystės pripažinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo bei jo įsiskolinimo vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, jog atlikus genominę ekspertizę ir nustačius, kad atsakovas yra nepilnamečio M. Š. tėvas, gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina I. Š., o iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistinas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir šalių pajamas, bei išlaikymo įsiskolinimas už 36 mėnesius iki ieškinio teismui padavimo dienos (b.l. 29-30).

Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė iš dalies. Ieškovė palaikė ieškinį dalyse dėl tėvystės pripažinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau sumažino iš atsakovo sūnui Mantui priteistino materialinio išlaikymo dydį nuo 400 Lt iki 300 Lt ir per pusę sumažino prašomo priteisti materialinio išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo 14 400 Lt iki 7 200 Lt. Taip pat prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi ir ekspertizės išlaidas. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovas būtų pripažinęs tėvystę sūnaus M atžvilgiu, jeigu ji būtų sutikusi, kad sūnui būtų suteikta atsakovo pavardė. Tačiau su tokiu atsakovo pageidavimu ji nesutiko, todėl tėvystė nebuvo įregistruota. Šiuo metu ji nedirba, 3-4 mėnesius yra registruota darbo biržoje. Prieš tris mėnesius dirbo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Darbo užmokestis buvo 800 Lt. Iš darbo biržos yra gavusi pasiūlymą dirbti parduotuvėje (duomenys neskelbtini)“. Darbas vieną savaitę nuo 6.30 val. iki 19 val., kitą- nuo 10 val. iki 22 val. Tokiu darbo grafiku ji dirbti negalėtų, nes neturėtų kur palikti vaikų, todėl šio pasiūlymo atsisakė. Šiuo metu intensyviai ieško darbo. Jos kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmoka už vaikus – 630 Lt. Kasmėnesines sūnaus M išlaikymo išlaidas sudaro apie 800 Lt, iš jų: maistui 150 litų, mokesčiai už butą apie 150 litų, ugdymo priemonės apie 200 litų, šiais metais teko pirkti uniformą, kuri kainavo 130 litų, sveikatos priežiūra iki 100 litų, susidaro apie 600 litų, dar avalynė, rūbai - 150 litų. Vaikas specialių poreikių neturi. Byloje yra pateikusi išlaidas patvirtinančius kvitus, tačiau visą laiką kvitų nerinko. Materialinę paramą jai teikia ir jos tėvai. Iš užsienyje gyvenančios motinos ji kas mėnesį gauna po 400 Lt. Kitam sūnui iš sūnaus tėvo yra priteistas 300 Lt dydžio išlaikymas, tačiau jis moka 100-200 Lt per mėnesį.

Tretysis asmuo I. Š. ieškinį palaikė iš dalies. Nurodė, kad jie su atsakovu yra paskaičiavę, kad sūnaus M išlaikymui atsakovas gali teikti 250 Lt dydžio materialinį išlaikymą bei sumokėti pusę ieškinyje prašomos išlaikymo įsiskolinimo sumos. Atsakovas nuo liepos mėnesio yra išvykęs dirbti į Suomiją, dirba statybose, grįš lapkričio mėnesį ir pusę metų neturės darbo. Šeimai atsiuntė 500 Lt. Šeimos pajamas sudaro 1 654 Lt dydžio socialinė pašalpa. Gyvena šešiese – ji, vyras (atsakovas), dvi jos dukros iš pirmos santuokos ir dvi dukros iš dabartinės. Vaikai specialių poreikių neturi. Jos dukroms iš pirmos santuokos yra priteistas išlaikymas, tačiau jis nemokamas. Prieš metus atsakovas tapo darbingas, iki to laiko trejus metus buvo darbingas tik 45 procentus (susirgimas dėl erkinio encefalito). Atsakovas iki netekto nedarbingumo dirbo. Jų šeima gyvena (duomenys neskelbtini)., socialiniame iš savivaldybės nuomojame bute, namo dalyje. Buto nuomotoja yra ji.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu sutiko dėl tėvystės nepilnamečio M. Š. atžvilgiu nustatymo, jo gyvenamosios vietos su motina nustatymo, palaikė ieškinyje reiškiamą reikalavimą dėl 400 Lt dydžio materialinio išlaikymo iš atsakovo sūnui M. priteisimo bei dėl iš atsakovo sūnui pusės ieškinyje reikalaujamos materialinio išlaikymo įsiskolinimo sumos priteisimo. Nurodė, kad, nors atsakovo šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, tačiau jie yra mažesnio amžiaus ir jų poreikiai mažesni nei devynmečio M., todėl protinga būtų šiam vaikui iš tėvo priteisti išlaikymą po 400 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais bei byloje dalyvaujančių asmenų parodymais nustatyta, kad ieškovė yra nepilnamečio M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), motina, tėvas šio vaiko gimimo liudijime nenurodytas (b.l. 8). M. Š. mokosi Jonavos (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, 2011-2012 m. m. jam buvo skirtas nemokamas maitinimas (b.l. 15). Ieškovei nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Mazda, v./n. (duomenys neskelbtini) (pirmo registravimo data – 1993-12-17; b.l. 5), dviejų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), minėtu adresu deklaruota ieškovės ir jos nepilnamečių vaikų M. Š. ir N. Š. gyvenamoji vieta (b.l. 10-11). Ieškovė yra bedarbė, registruota darbo biržoje (b.l. 12,14), nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. sausio 1 d. ir nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. ieškovei buvo mokama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, ieškovės paaiškinimu, 630 Lt dydžio socialinė pašalpa ir išmoka už vaikus mokama ir dabar. Atsakovui nuo 2011-04-01 iki 2012-03-31 buvo mokama 277,05 Lt dydžio netekto darbingumo pensija (b.l. 61), laikotarpiu nuo 2011-07-18 iki 2011-08-31 atsakovas dirbo Jonavos rajono savivaldybės administracijos(duomenys neskelbtini) seniūnijoje (b.l. 362). Atsakovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas šių metų liepos mėnesį yra išvykęs uždarbiauti į užsienio valstybę Suomiją, dirba statybose, iš ten grįš lapkričio mėnesį ir namuose bus pusę metų (neturės darbo). Atsakovas savo vardu registruotino turto neturi (b.l. 59,63). 2012-04-18 pažyma Nr. GP-82 apie šeimos sudėtį nustatyta, kad I. Š. gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini)., ir jos šeimą sudaro vyras G. Š. ir dukros V. G., gim. (duomenys neskelbtini), A. G., gim. (duomenys neskelbtini), S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 49). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos gautame ekspertizės akte Nr. ES 224/12(01) pateikta išvada nustatyta, kad G. Š. yra vaiko M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,999999999 procentų tikimybe (b.l. 72-73). Ieškovės ir atsakovo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktais nustatyta, kad nepilnamečiui M. Š. tinkamos gyvenimo buities ir ugdymosi sąlygos sudarytos tiek ieškovės, tiek atsakovo namuose (b.l. 32, 50). Nepilnamečio M. Š. (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriui duotais paaiškinimais nustatyta, kad jis nori gyventi su mama (b.l. 31). Prie bylos pridedamų mokėjimo čekių pagrindu ieškovės paskaičiuotas sūnaus M daliai išleistas išlaidas sudaro: kovo mėnesį – 317,58 Lt, balandžio mėnesį – 389,12 Lt , gegužės – 415,20 Lt (b.l. 51, 58).

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 str., CPK 389 str.). Šioje civilinėje byloje paskyrus DNR ekspertizę, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijos gautame ekspertizės akte Nr. ES 224/12(01) pateikta išvada patvirtino, kad atsakovas G. Š. yra vaiko M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Atlikus DNR ekspertizę, atsakovas neginčija savo tėvystės minėto vaiko atžvilgiu. Nustačius tėvystę, teismas atsakovą G. Š. pripažįsta vaiko M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o nepilnametį M. Š. – atsakovo G. Š. sūnumi (CPK 392 str. 1 d.).

Kai tėvas su motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Iš bylos aplinkybių matyti, kad vaikas M. Š. nuo gimimo gyvena su motina. Vaiko teisių apsaugos skyrius, ištyręs vaiko aplinkos sąlygas (ieškovės buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas) pritarė, kad nepilnamečio M. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, ieškovė tinkamai vykdo savo pareigas sūnaus atžvilgiu. Vaikas su motina ir jaunesniu broliu gyvena motinai, tai yra ieškovei nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu deklaruota M gyvenamoji vieta. Ieškovė I. Š. sūnui M užtikrina tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas. Byloje yra M. Š., kuriam yra suėję 9-eri metai, raštu išreikšta nuomonė (VTAS duoti paaiškinimai), kad jis nori gyventi su mama. Atsakovas ieškovės reiškiamo reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neginčija ir nesiekia, kad sūnus M gyventų su juo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, darytina išvada, kad M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) interesus labiausiai atitiktų šio vaiko gyvenimas jam įprastoje aplinkoje su motina ir jaunesniu broliu, todėl šio nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatytina su motina, tai yra ieškove I. Š. (CK 3.169 str. 1 d.).

Pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pakeitimo ( CK 3.169 straipsnio 3d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2010; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-37/2010; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010; 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-569/2008, kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2010; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-71/2010; 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-596/2009; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-189/2009; 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-303/2008; kt.).

Pagal susiformavusią teismų praktiką, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, taikant teisės analogiją, atsižvelgiama į LR CK 6.461str.2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA), kuri šiuo metu yra 850 Lt per mėnesį. Jeigu tėvo (motinos), iš kurio priteisiamas išlaikymas, turtinė padėtis sunki, galima priteisti ir mažesnį nei minimali mėnesinė alga išlaikymą, tačiau išlaikymo dydis jokiais atvejais negali būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL), kuris šiuo metu yra 130 Lt.

Ieškovė teismo posėdžio metu pakeitė ieškinyje reiškiamą reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo. Iš atsakovo sūnaus M. priteistino išlaikymo dydį sumažino nuo 400 Lt iki 300 Lt. Atsakovas sutinka teikti išlaikymą sūnui, tačiau, su šeima įvertinęs savo finansines galimybes, sutinka vaiko išlaikymui kas mėnesį skirti po 250 Lt.

Kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovė yra bedarbė, registruota darbo biržoje. Jos kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro 630 Lt socialinė pašalpa ir išmoka vaikui. Ieškovei nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas bei viena transporto priemonė. Pagal byloje esančius įrodymus, atsakovo darbo santykiai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Šilų seniūnijoje nutrūkę 2011-08-31 (dirbo nuo 2011-07-18). Ieškovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimu, atsakovas nuo šių metų liepos mėnesio yra išvykęs dirbti į užsienio valstybę (Suomiją), dirba statybose, į namus sugrįš lapkričio mėnesį. Atsakovas šeimai atsiuntė 500 Lt. Savo vardu registruotino turto atsakovas neturi, su šeima gyvena savivaldybės nuomojame būste. Atsakovo šeimos kas mėnesį gaunamas pajamas sudaro 1 654 Lt dydžio socialinė pašalpa (trečiojo asmens paaiškinimai).

Nustatydamas tėvų turtinę padėtį ir išlaikymo vaikui dydį, teismas turi atsižvelgti į išlaikymą vaikui privalančio teikti tėvo (motinos) kitus pagal įstatymą išlaikomus asmenis (LAT 2005-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005). Be šalių nepilnamečio sūnaus ieškovė turi dar vieną mažametį sūnų N. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovės paaiškinimu, minėtam vaikui iš jo tėvo yra priteistas 300 Lt dydžio materialinis išlaikymas. Atsakovas, be sūnaus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), turi dar dvi mažametes dukras S. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir G V. Š., gim. (duomenys neskelbtini)

Bylos duomenų visetas teikia pagrindą daryti išvadą, kad šalių turtinė padėtis panaši tuo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo šeimos pagrindinės šeimos pajamos yra kas mėnesį gaunamos socialinės išmokos. Ieškovės šeimą sudaro trys asmenys, ji gauna 630 Lt socialinę pašalpą ir išmoką vaikui, jaunesniam ieškovės sūnui N vaiko tėvas kas mėnesį teikia 100-200 Lt išlaikymą. Atsakovo šeimos, kurią sudaro 6 asmenys ir iš kurių 4 yra nepilnamečiai vaikai (be atsakovo nepilnamečių dukrų, jo šeimoje auga dvi nepilnametės jo sutuoktinės dukterys iš pirmos santuokos), pajamas sudaro 1 654 Lt dydžio socialinė pašalpa. Trečiojo asmens teigimu, atsakovas šiuo metu uždarbiauja užsienio valstybėje ir nuo liepos mėnesio šeimai atsiuntė 500 Lt. Tačiau, kaip matyti iš trečiojo asmens paaiškinimų, atsakovo darbas užsienyje nėra nuolatinio pobūdžio. Nors ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis dviejų kambarių butas ir viena 18 metų senumo transporto priemonė (pirmo registravimo data – 1993-12-17) nelaikytini prabangos kriterijais, pažymint tai, kad ieškovei priklausantis butas yra ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai suponuoja ieškovės pranašesnę materialinę padėtį prieš atsakovą, kadangi atsakovas su šeima gyvena nuomojame bute, savo vardu jokio registruotino turto neturi, be to, jis privalo be sūnaus M išlaikyti dar dvi savo mažametes dukras. Tiek ieškovė, tiek atsakovo šeima turi mokėti buto komunalinius mokesčius.

Nustatant tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinę padėtį, taip pat vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas. Atsakovas yra darbingo amžiaus – suėję 36-eri metai. Trečiojo asmens paaiškinimu, atsakovas darbingas yra vieneri metai. Iki to laiko trejus metus buvo darbingas tik 45 procentus. Pažyma, patvirtinanti nurodytą laikotarpį atsakovui nustatytą netekto darbingumo lygį teismui nepateikta, tačiau į bylą pateikta VSDFV Kauno skyriaus pažyma patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2012-03-31 G. Š. buvo mokama netekto darbingumo pensija. Darbingumui atsistačius, atsakovas nuo liepos mėnesio uždarbiauja užsienio valstybėje dirbdamas statybose. Trečiojo asmens paaiškinimu, atsakovas dirbo ir iki netenkant darbingumo. Ieškovė yra 27-erių metų amžiaus, neturinti sveikatos problemų, pilnai pajėgi dirbti. Ieškovės paaiškinimu, jos išsilavinimas vidurinis-profesinis, ji šiuo metu (duomenys neskelbtini) mokykloje mokosi (duomenys neskelbtini) profesijos. Ieškovė registruota darbo biržoje, keletą mėnesių dirbo parduotuvėje (duomenys neskelbtini) Pagal jos pateiktus rašytinius įrodymus, nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. jai buvo mokama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui. Ieškovės paaiškinimu, tai pagrindinis jos šeimos pragyvenimo šaltinis ir šiuo metu. Tai yra apie trejus pastaruosius metus ieškovė pragyvena iš įvairaus pobūdžio jai mokamų socialinių išmokų. Ieškovė nurodo, kad ji intensyviai ieško darbo (skambino pagal skelbimus, buvo keletas pasiūlymų, vyko atranka, registravosi), tačiau įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovė ėmėsi visų galimų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, teismui nepateikti. Anaiptol, prieštaringai vertintina tai, kad ieškovė, iš darbo biržos gavusi pasiūlymą dirbti parduotuvėje (duomenys neskelbtini) šio pasiūlymo atsisakė dėl jai nepalankaus darbo grafiko. Minėti faktiniai duomenys neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovė nedirba ir neturi darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teismas laiko, kad šioje civilinėje byloje yra pagrindas nukrypti nuo CK 3.156 straipsnyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad sūnaus M išlaikymui kas mėnesį reikėtų apie 850 Lt, tačiau tokios pinigų sumos ji šiuo metu neturi. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad iš viso kasmėnesines sūnaus M išlaikymo išlaidas sudaro apie 800 Lt. Atsižvelgdama į tai, kad vieno iš sūnaus poreikių tenkinimui išleidžiama suma viršija kas mėnesį gaunamas ieškovės pajamas (630 Lt), minėtą aplinkybę ieškovė aiškina tuo, kad jai padeda tėvai, kas mėnesį po 400 Lt jai atsiunčia užsienyje dirbanti jos motina. Tačiau įrodymai, patvirtinantys apie artimųjų ieškovei teikiamą materialinę paramą teismui nepateikti. Prie bylos pridedamų mokėjimo čekių pagrindu ieškovės paskaičiuotas sūnaus M daliai išleistas išlaidas sudaro: kovo mėnesį – 317,58 Lt, balandžio mėnesį – 389,12 Lt, gegužės – 415,20 Lt. Ieškovės paaiškinimu, ji visų mokėjimo kvitų nėra surinkusi. Teismas sutinka, kad sunku tiksliai paskaičiuoti konkrečias būtinas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti, nes vaikas greitai auga, jo poreikiai keičiasi, be to, sunku numatyti ir nenumatytas, neplanuotas išlaidas. Tačiau šiuo konkrečiu atveju ieškovė, nurodydama, kad sūnaus M išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 800 Lt ir turėdama pareigą tai įrodyti (LR CPK 178 str.), pagal jos pateiktus įrodymus sūnaus išlaikymui išleidžia mažiau pusės nurodytos 800 Lt sumos (trijų mėnesių išlaidų vidurkis – 374 Lt).

Nesant išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė teismo posėdžio metu sumažino ieškinio reikalavimą ir iš atsakovo sūnui prašo priteisti 300 Lt dydžio išlaikymą, teismas sprendžia, kad 9-erių metų amžiaus vaikui, neturinčiam specialių poreikių, 600 Lt suma gali patenkinti pačius būtiniausius vaiko poreikius. Minėta suma, atsižvelgus į pirmiau teismo konstatuotą ieškovės pranašesnę turtinę padėtį lyginat su atsakovo, dalintina taip: motina sūnaus išlaikymui kas mėnesį teikia 350 Lt dydžio išlaikymą, o atsakovas – 250 Lt.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo G. Š. jo nepilnamečiui sūnui M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas materialinis išlaikymas po 250,00 Lt (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2012-03-29) iki vaiko pilnametystės, siekiant užtikrinti bent minimalius vaiko poreikius (CK 3.194 str., 3.196 str.). Priimdamas tokį sprendimą teismas pažymi, kad atsakovas sprendimo priėmimo dienai neturi galimybės teikti sūnui didesnio išlaikymo, kad ir kokie bebūtų vaiko poreikiai.

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.200 str.). Kaip matyti iš bylos aplinkybių, atsakovas sūnui M materialinio išlaikymo neteikė, atsakovo tėvystė minėto vaiko atžvilgiu pripažinta šiuo teismo sprendimu. Ieškovė teismo posėdžio metu sumažino jos reiškiamą už 36 mėnesius paskaičiuotą sūnaus M materialinio išlaikymo įsiskolinimą nuo 14 400 Lt iki 7 200 Lt. Su šia prašoma priteisti suma atsakovas sutinka. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo G. Š. jo nepilnamečiui sūnui M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), priteistinas už trejus metus (36 mėnesius) iki ieškinio teismui padavimo dienos susidaręs 7 200 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimas.

Atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas nurodo, kad ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik vaiko interesais (LR CK 3.203 str.).

Šalims išaiškinta, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.210 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-02-13 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-439-560 ieškovei suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, ieškovę taip pat 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (b.l. 4). Ieškinio dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista ir pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.).

Pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-09-27 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-1416 (b.l 78) valstybės išlaidas už ieškovei suteitą antrinę teisinę pagalbą iki 2012-09-27 sudaro 1 970,80 Lt, iš kurių: 240 Lt už procesinių dokumentų rengimą; 360 Lt už advokatės atstovavimą pirmos instancijos teisme; 120 Lt už sudarytą taikos sutartį; 144 Lt už papildomą savarankišką reikalavimą; 55,80 Lt kelionės išlaidos; 1 050 Lt už DNR ekspertizę; 1 Lt už kopijamo paslaugos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudariusios taikos sutartį, todėl minėtoje pažymoje nurodytos 120 Lt išlaidos už sudarytą taikos sutartį laikytinos nepagrįstomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą pagal pirmiau minėtą paskaičiavimą iki 2012-09-27 sudaro 1 850,80 Lt.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-04-30 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-T-1413-1700 atsakovui taip pat suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, atsakovą taip pat 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (b.l. 47).

Pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-06-11 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-902 (b.l 71) valstybės išlaidas už atsakovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą iki 2012-06-12 sudaro 120,00 Lt, iš kurių: 40 Lt už procesinių dokumentų parengimą, 60 Lt už advokatės atstovavimą pirmos instancijos teisme ir 20 Lt už papildomą reikalavimą.

Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje taip pat sudaro 190,00 Lt nesumokėto žyminio mokesčio (100 Lt žyminio mokesčio ieškinio dalyje dėl tėvystės nustatymo (LR CPK 80 str. 1 d. 2 p.; 82 str.) + 90 Lt ieškinio dalyje dėl priteisto (250 Lt) materialinio išlaikymo (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d. 1 p.) ir 23,69 Lt pašto išlaidų.

Vadovaujantis LR CPK 96 str. 4 d., jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmiau minėtos valstybės išlaidos šioje civilinėje byloje (už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovei, už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui, nesumokėtas žyminis mokestis ir pašto išlaidos) padengtinos iš valstybės biudžeto lėšų.

Atsakovas prašo iš ieškovės priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 22-24). Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atsakovas iki jam suteikiant antrinę teisinę pagalbą turėjo bylinėjimosi išlaidų - 150 Lt už advokato jam suteiktą teisinę pagalbą (b.l. 27).

Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinys šioje civilinėje byloje patenkintas iš dalies – 91,50 procentų (tai yra žyminiu mokesčiu apmokami reikalavimai patenkinti : dėl tėvystės nustatymo -100 procentų, dėl išlaikymo priteisimo – 83 procentai, vidurkis -91,50).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo naudai yra nepatenkinta 8,50 procentų ieškovės reiškiamų reikalavimų, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 12,75 Lt (tai yra 8,50 proc. nuo 150 Lt) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 265 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. Š. – G. Š. sūnus.

Nustatyti nepilnamečio M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) materialiniam išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250,00 litų (po du šimtus penkiasdešimt litų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2012-03-29) iki vaiko pilnametystės bei 7 200 Lt (septynis tūkstančius du šimtus litų) materialinio išlaikymo įsiskolinimą.

Pavesti uzufrukto teise M. Š., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti vaiko motinai I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Šioje civilinėje byloje valstybės turėtas išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.

Priteisti iš I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 12,75 Lt (dvylika litų 75 ct) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą per tris dienas po jo įsiteisėjimo išsiusti civilinės metrikacijos skyriui įregistruoti tėvystės nustatymą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.