- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- 2S-742-863/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01561-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- J. N.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę per 3 dienų terminą atsakyti ieškovei į 2023 m. gruodžio 13 d. paklausimą; priteisti iš atsakovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje be kita ko nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – ir bendrija, atsakovė) narė bei būsto ir kitos patalpos savininkė. Bendrijos pirmininkas V. B. ignoruoja bendrijos narių prašymus, paklausimus, nepateikia duomenų apie paklausimų gavimą ir registravimą, neatsako į juos. Ieškovė 2023 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į bendriją dėl sąskaitoje „Už suteiktas paslaugas 2023 m. lapkričio mėn.“ esančių sumų paaiškinimo bei ginčų nagrinėjimo komisijos kontaktų gavimo; V. B. paklausimo registravimo numerio nenurodė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pateiktu ieškiniu suformuluotas reikalavimas yra procesinio pobūdžio – nukreiptas į duomenų (įrodymų) gavimą / rinkimą, kurio galimas patenkinimas nesukeltų ieškovei materialiųjų teisinių padarinių. Teismas sprendė, jog tai reiškia, kad toks materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ar prašymą išduoti teismo liudijimą gauti nurodytus įrodymus ieškovė turi teisę teikti konkrečioje byloje, kurioje šie duomenys reikalingi.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovė J. N. pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais argumentais.
3.1. Pažymi, kad bendrijai vadovauja V. B.; bendrijoje realiai neveikia nei vienas bendrijos valdymo organas; V. B. bendrijoje veikia pagal savo supratimą, vienasmeniškai, kontrolės, atsiskaitymų prieš bendrijos narius bei informacijos pateikimo jiems vengia. Ieškovė ne vieną kartą negavo atsakymų iš jo klausimais, liečiančiais bendrijos veiklą.
3.2. Nurodo, kad 2023 m. gruodžio 13 d. kreipėsi į bendriją dėl sąskaitoje „Už suteiktas paslaugas 2023 m. lapkričio mėn.“ esančių sumų paaiškinimo bei ginčų nagrinėjimo komisijos kontaktų gavimo. Ieškovė prašė patvirtinti atsakovės, kad paklausimą gavo ir pateikti jo registravimo numerį. Paklausimo registravimo numerio V. B. nenurodė. Ieškinyje taip pat nurodė, kad minėto asmens 3 metų kadencija yra pasibaigusi, tačiau jam iš bendrijos lėšų galimai neteisėtai mokamas atlyginimas, o paklausimo esmė ir yra atlyginimo teisėtumo V. B. mokėjimas, bendrijos priežiūra ir pan.
3.3. Skundžiamą nutartį laiko siurprizine. Akcentuoja, kad teismas nesirėmė Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatomis, ignoravo ieškinyje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020, kurioje pasisakyta, kad ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka negali pernelyg apsunkinti ir (ar) neproporcingai riboti asmens teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą tuo atveju, jeigu asmuo nesutiktų su ginčus nagrinėjančio organo priimtu sprendimu (pavyzdžiui, sukuriant sudėtingą, daugiapakopę ginčų nagrinėjimo tvarką). Pažymi, jog ieškinyje aiškiai aprašė, kad remiantis minėto įstatymo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tokie ieškiniai yra nagrinėtini teisme.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
5. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Aptariamu atveju, ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu atsakovei dėl įpareigojimo atsakyti į ieškovės paklausimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustatęs, kad pareikštas reikalavimas yra procesinio pobūdžio ir jo patenkinimas nesukeltų materialiųjų padarinių, todėl negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė atskirajame skunde su tokiu vertinimu nesutinka, akcentuodama, kad tokie ieškiniai yra nagrinėtini teisme.
7. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).
8. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą (CPK 13 straipsnis). Minėtas principas be kita ko pasireiškia tuo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems tą ieškinį reiškia (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Taigi, ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja. Visgi, asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Tokia teisė įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme įtvirtintos ieškinio pareiškimo procesinės tvarkos, jo formos ir turinio reikalavimų.
9. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškovas ieškinyje be kita ko turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą; įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimą (ieškinio dalyką), ir kt. (CPK 111 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis).
10. Aptariamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, ieškovė su panašiais reikalavimais (įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, atsakyti į paklausimus) jau ne kartą kreipėsi į teismą, pavyzdžiui, civilinės bylos Nr. 2-982-984/2023, Nr. 2-24262-1176/2022, Nr. 2-1375-1089/2024, Nr. 2-4097-1200/2024). Iš civilinės bylos Nr. 2-982-984/2023 duomenų matyti, kad ieškovės ieškinys buvo priimtas ir išnagrinėtas. Kitose dviejose paminėtose civilinėse bylose (Nr. 2-24262-1176/2022, Nr. 2-1375-1089/2024) ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Civilinėje byloje Nr. 2-4097-1200/2024 nors pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 11 d. nutartimi ir atsisakė priimti ieškovės ieškinį, tačiau, procesinį sprendimą apeliacine tvarka patikrinęs apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje 2S-532-779/2024) konstatavo, kad buvo netinkamai pritaikytos teisės normos, reglamentuojančios ieškinio priėmimo klausimą, ir minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino, ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perdavęs nagrinėti iš naujo.
11. Taigi, iš paminėtų aplinkybių galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nesilaikė praktikos vienodumo analogiškose bylose (kas buvo konstatuota ir minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartyje), ieškovei ir šį kartą kreipusis į teismą, siekiant realizuoti savo teisę gauti informaciją Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai, šioje stadijoje, atsižvelgiant į ieškovės siekiamą įgyvendinti teisę, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad pareikštas reikalavimas yra procesinio pobūdžio (dėl įrodymų rinkimo), todėl ieškinio patenkinimas neva nesukeltų materialiųjų padarinių. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje neturi būti išspręstas ieškinio pagrįstumo klausimas. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2011). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu, teismo vertinimu, pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, be kita ko, jeigu visgi nėra aišku, kokias pažeistas teises ieškovė siekia apginti, tai pirmiausia ieškovei turėjo būti nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir tik po to sprendžiama, ar toks pareikštas reikalavimas gali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, ir pan., tokiu būdu siekiant objektyviai užtikrinti į teismą besikreipiančiam asmeniui galimybę įstatymo nustatyta tvarka apginti galimai pažeistas teises.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškovės ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Aptartame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą be kita ko turi būti įvertinta, esant teisiniam pagrindui, ar buvo laikytasi atitinkamai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nevertina apeliantės pareiškimo dėl rašymo apsirikimo klaidų ieškinyje ir atskirajame skunde ištaisymo, kadangi tai neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui, ieškinio priėmimo kausimą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl šias aplinkybes turės įvertinti pirmosios instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovės J. N. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir ieškovės J. N. ieškinio atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.