- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-25
- Bylos Nr.
- A15.-2756-818/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02445-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. E.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. E. bei jo atstovui advokatui M. P.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. E. 2020 m. kovo 10 d., apie 13.39 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 126, 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
A. E. teismo posėdyje paaiškino, kad protokole nurodytą dieną bei aplinkybėmis jis vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios mokyklos, kur ketino iš mokyklos po pamokų paimti (duomenys neskelbtini). Ketino priparkuoti automobilį šalia mokyklos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tuo metu stovėjo daug kitų automobilių, pamatęs tarpą jis privažiavo, bet iš karto sustojo, nes tarpas buvo per mažas, jis lėtai bevažiuodamas bandė įsukti (darė kairio posūkio manevrą), trumpam sustojo, po to vėl lėtai įvažiavo bei prisiparkavo. Dar sukant į kairę jis pamatė, kad automobilis visai nedaug sujudėjo, jis pamanė, kad tai jo vairuojamas automobilis pajudėjo kiek atgal, nes toje vietoje yra kelio bortas bei pati stovėjimo aikštelė yra iškilusi aukščiau už kelio važiuojamąją dalį. Priparkavęs, jis išlipo bei priėjęs atidžiai apžiūrėjo tiek iš dešinės stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, tiek savo „(duomenys neskelbtini)“ išorę, jokių įbrėžimų nepamatė, tik įsitikinęs, jog nekliudė svetimo automobilio jis nuėjo į mokyklą. Pasitikęs (duomenys neskelbtini) jis sėdo į ,, (duomenys neskelbtini)“ bei išvažiavo. Pasak A. E. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos jis neturėjo, nes jis yra pažangus ir tvarkingas vairuotojas, ankščiau nėra baustas administracinėmis nuobaudomis, jo automobilis yra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl tikslo pasišalinti iš įvykio vietos nebuvo jokio būtinumo. Savo kaltę pripažįsta dėl svetimo automobilio apgadinimo, tačiau nemano, jog jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio su kuriuo jis yra susijęs.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. R. teismo posėdyje paaiškino, kad 2020-03-09 d. vakare jis automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliko priparkuotą automobilių stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), šalia mokyklos. Kitą dieną po pietų jis su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ buvo nuvažiavęs (nuvažiavo apie 500 m) į automobilių plovyklą, kur plaudamas automobilį pastebėjo, jog yra apibrozdinimai priekinio bamperio dešinėje pusėje bei dešiniame sparne. Iki tol automobilis buvo tvarkingas. Jis iš karto kreipėsi į draudimo kompaniją. Suprato, jog automobilis galėjo būti apgadintas,
kai stovėjo priparkuotas šalia (duomenys neskelbtini), prie mokyklos, kadangi toje vietoje aplinka yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, mano, kad šis įvykis turi būti užfiksuotas. Jam teko policijoje peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame matyti kaip automobilis „(duomenys neskelbtini)“ priparkuodamas bei sukdamas į kairę kliudė stovintį „(duomenys neskelbtini)“, nuo kontakto automobilis „(duomenys neskelbtini)“ kiek pajudėjo atgal. Kadangi automobilis pirktas lizingo pagalba, todėl jam pasikreipus į UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės specialistai įvardino automobiliui padarytą žalą bei apskaičiavo remonto kaina – 1010,59 Eur.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Administracinė veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės D. B. 2020 m. rugsėjo 2 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-68922-2020 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, A. E. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys, taip pat A. E. paaiškinimas, kad jis pateiks vėliau savo pastabas (b. l. 3).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4 būrio vyriausiojo patrulio R. Š. 2020 m. kovo 10 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. kovo 10 d., dirbdamas kartu su porininku G.G., apie 15.23 val. iš Vilniaus m. OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), dienos metu buvo apgadintas pranešėjo automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kitu automobiliu, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Mokykla gali turėti vaizdo stebėjimo kamerą. Atvykus nurodytu adresu, į policijos pareigūnus kreipėsi M. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 2020-03-09 automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo priparkuotas (duomenys neskelbtini), šalia pastato (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. 2020-03-10 apie 15.00 val. iš šios stovėjimo aikštelės nuvyko į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių plovyklą ,, (duomenys neskelbtini)“, kurioje nuplovęs automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ jis pastebėjo, kad apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas. Taip pat, pranešėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), šalia namo esančio ,, (duomenys neskelbtini)“ (visos pastatų priežiūros paslaugos) ant pastato sumontuota vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje ir stovėjo pranešėjo automobilis ir galimai galėjo užfiksuoti pasišalinusią transporto priemonę, kurį apgadino automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, (b. l. 5)
2020-03-10 eismo įvykio schemos duomenimis, kurioje padarytas įrašas ,,automobilis patrauktas iš įvykio vietos“ (b. l. 7).
Papildomi duomenys apie eismo įvykį: 2020-03-10 eismo įvykio metu ant apgadintos transporto priemonės - „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti išoriniai apgadinimai – apgadintas priekinis bamperis; priekinis dešinės pusės sparnas, (b.l. 8).
Nuotraukos iš 2020-03-10 eismo įvykių informacines sistemos: automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimų žymės - apgadintas priekinis bamperis; priekinis dešinės pusės sparnas (b. l. 9)
2020-03-10 M. R. paaiškinime nurodė, kad 2020 m. kovo 10 d. apie 15.00 val. automobilių plovykloje plaudamas automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad apgadintas priekinis bamperis bei priekinis keleivio pusės sparnas. M. R. manymu, automobilis buvo apgadintas tuo metu, kai jis (automobilis) stovėjo (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje. Pareiškėjo manymu, pasišalinusi automobilį galėjo užfiksuoti ant pastato šalia įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kamera. Vaizdo stebėjimo kameras taip pat turi ir šalia esanti mokykla, (b. l. 10)
2020-03-26 M. R. pateikti duomenys iš draudimo kompanijos ,, (duomenys neskelbtini)“ bei UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ serviso duomenys dėl automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ remonto sąmatos 1010.59 Eur (su PVM), (b.l.14-17).
UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys (vaizdo įrašo kopija su CD laikmena) iš 2020 m. kovo 10 d. įvykio vietos (b. l. 21-25).
Bendrojo pagalbos telefono 112 pažymos (žiūryklėje) nurodyta, kad 2020-03-10 15.23 val. (duomenys neskelbtini), dienos metu buvo apgadintas automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) kitu nežinomu automobiliu, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Mokykla gali turėti vaizdo stebėjimo kamerą (b. l. 60).
Šalies argumentai
A. E. 2020-03-12 paaiškinime nurodyta, kad 2020 m. kovo 10 d. maždaug 12.30 val. jis atvyko prie (duomenys neskelbtini) su automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paimti (duomenys neskelbtini). Automobilį statė į stovėjimo vietą (duomenys neskelbtini), tarp dviejų automobilių. Pirmą kartą parkuodamasis jis neiškarto užvažiavo ant paaukštinimo. Nesuprato, ar pajudinau stovintį automobilį, ar jis pats pajudėjo atgal nuo paaukštinimo. Po to, pasistatęs automobilį, išlipo pasižiūrėti, ar nepajudino ar nenubraižė stovinčio automobilio. Automobilis buvo ,,murzinas“, jokių pažeidimų nepastebėjo. Po to, paliko automobilį ir nuėjo pasiimti (duomenys neskelbtini). Grįžęs (duomenys neskelbtini) liepė atsargiai daryti durys, kad nenubraižytų šalia stovinčio automobilio. Jokių būdu negalvojo, kad nubraižė stovintį automobilį. Akyse vaizdas buvo, kad jo automobilis pajudėjo atgal, o ne jis pastūmė kitą. Jei būtų žinojęs, kad dėl jo veiksmų buvo padaryti žala kitam automobiliui, būtų ieškojęs šeimininko, kad užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Nuoširdžiai gailisi, kad taip įvyko ir nepastebėjo. Susiradęs nukentėjusįjį jį atsiprašytų (b. l. 31).
2020 m. kovo 10 d. vaizdo įraše užfiksuoti sekantys duomenys: automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ , (duomenys neskelbtini) spalvos, sukdamas į kairę, siekiant prisiparkuoti tarp kitų stovinčių eilėje automobilių, lėtai judėdamas įvažiavo bei nestipriai kliudė iš dešinės pusės stovintį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, minėtas automobilis kiek pajudėjo atgal (b. l. 24).
A. E. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados
Motyvuojamoji dalis
ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 101 punktą, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 126 punktas reglamentuoja, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų Saugus. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo A. E., kaip automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. E. teismo posėdyje dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, t.y. dėl svetimos transporto priemonės apgadinimo jam nesilaikant KET reikalavimų savo kaltę pripažino bei nurodė, kad bandant priparkuoti automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, dėl savo neatidumo sukdamas į kairę nepaliko saugaus tarpo iš šono bei kliudydamas automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, jį apgadino. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę kartu patvirtina ir byloje esantys eismo įvykio vietos planas, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat eismo įvykio situacija (b. l. 5), papildomais duomenimis apie eismo įvykį, kuriose užfiksuoti automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ išoriniai apgadinimai – apgadintas priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės sparnas (b. l. 6), byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ apgadinimo žymės (b.l. 7), automobilio M. R. 2020-03-10 d. paaiškinimas bei jo liudijimai teismo posėdyje (b. l. 8), automobilio “ (duomenys neskelbtini)” remonto išlaidų duomenis, gauti iš UAB “ (duomenys neskelbtini)”, (b. l. 12-15), bei vaizdo įrašas iš įvykio vietos (b. l. 24) tik patvirtina, jog aptariamo įvykio metu būtent A. E. vairuojamas automobilis apgadino svetimą transporto priemonę.
Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad A. E. 2020 m. kovo 10 d., apie 13.39 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas pro stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 126 punktų reikalavimus. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas teismui pateikė automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ remonto išlaidų paskaičiavimo duomenis iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, pagal kurias minėtos transporto priemonės remonto išlaidos gali būti kiek mažesni (apie 691,12 Eur), nei paskaičiuotas remontas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurios sudaro – 1010,59 Eur.
Teismui vertinant atstovo pateiktus duomenis, būtina pažymėti, jog automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) m. gamybos, pirma registracija (duomenys neskelbtini), automobilis yra įsigytas lizingo būdu, kuriam galioja gamyklinė garantija, todėl remiantis pateiktais duomenimis, paties automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ remonto kaštai sudaro lizinguojamo automobilio remonto išlaidos autorizuojamame servise.
Pažymėtina, kad automobilio gamintojo garantinės priežiūros knygelėje numatyta garantijos galiojimo sąlyga, jog po eismo įvykio automobilio remontą atlikti gali tik įgaliotame servise esantys specialistai, dėl to atstovo argumentai, kad gamintojo nustatyti reikalavimai prieštarauja konkurencijos teisės normoms, vertintini kaip neturintys įtakos sprendžiant byloje kilusį ginčą.
Dėl A. E. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu, tai neįmanoma – policijai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo A. E., kaip automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, kaltė padarius ir šį administracinį nusižengimą yra neįrodyta.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką ANK 426 straipsnio bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.).
Šiame kontekste, sprendžiant klausimą dėl būtinojo subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės, svarbūs ir paties A. E. teismo posėdžio metu duoti parodymai, jog siekiant prisiparkuoti savo vairuojamą automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje tarp kitų stovinčių automobilių, jis ėmėsi atsargumo priemonių, sukant į kairę, važiavo ypatingai lėtai, pats parkavimas transporto priemonės pavyko jam ne iš karto, jis manevravo pirmyn-atgal, ir tik įsitikinęs, jog sukdamas nesukels neigiamų padarinių bei nekliudys svetimo automobilio, įvažiavo bei sustojo parkavimo vietoje. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. Pasak A. E., sukdamas jis jautė judesį, tačiau nesuprato, ar tai sujudėjo stovintis ,, (duomenys neskelbtini)“, ar jo vairuojamas automobilis, nes toje vietoje, į kurią jis ketino įsukti yra kelio bortas bei pati aikštelė yra kiek aukštesniame lygyje, nei pati kelio važiuojamoji dalis. Manydamas, jog įvažiuojant ant šio kelio borto, jo automobilis sujudėjo, jis pamanė, kad stovinčio ,, (duomenys neskelbtini)“ nepalietė. Tačiau būdamas pareigingas vairuotojas, jis išlipo bei priėjęs atidžiai apžiūrėjo, tiek savo automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, tiek stovinčio ,, (duomenys neskelbtini)“ išorę. Jokių apgadinimų žymių jis nepastebėjo, be to, automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ kėbulas buvo purvinas. Teismo vertinimu, itin informatyvus yra vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip A. E. vairuojamas automobilis sukdamas į kairę, įvažiavo ant kelio borto, todėl kiek pakilo jo vairuojamo automobilio kėbulas, o sukimo metu nestipriai kliudė stovintį ,, (duomenys neskelbtini)“, kuris sujudėjo po esamo kontakto. Todėl A. E. parodymai, jog jis pamanė, kad automobilis sujudėjo nuo įvažiavimo ant kelio bortą, ko pasekoje automobilis galėjo sujudėti, yra įtikinami, suprantami. O ir vėlesni A. E. veiksmai, kai jis po sustojimo išlipo ir apžiūrėjo įdėmiai automobilius, t. y. nesistengė nieko nuslėpti ar nedelsiant pasitraukti iš įvykio vietos, patvirtina, kad jis nesuvokė, jog buvo sukeltas eismo įvykis. Be to, tai jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo išpurvintas purvu patvirtino ir suinteresuotas asmuo M. R., kuris paaiškino, jog po to, kai išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės Esančios (duomenys neskelbtini), jis iš karto nuvažiavo į automobilių plovyklą plauti automobilį, todėl teismo vertinimu, esant šiems duomenims, vairuotojas A. E. objektyviai galėjo nepastebėti „(duomenys neskelbtini)“ apgadinimus.
Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad A. E. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, todėl vadovaujantis ANK 591 str., administracinio nusižengimo byla dėl A. E. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. E. vairavo automobilį “ (duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pro stovintį automobilį buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono kliudė stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį apgadino, tuo šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punkto reikalavimą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimo A. E. savo kaltės neneigia ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jo neatidumo. Atsižvelgiant į tai, kad A. E. administracine tvarka nėra baustas, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes – administracinį pažeidimą padaręs asmuo pripažino savo kaltę bei teisės pažeidimą padarė asmuo sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (ANK 35 str. 1 p., 9 p.), į jo atsakomybės sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam už šio pažeidimo padarymą yra skirtina ANK 417 str. 7 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsniu, 417 straipsnio 7 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu, 644, 646 straipsniais,
nutaria:
A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam dešimties eurų (10 Eur) dydžio baudą.
Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį (ROIK: (duomenys neskelbtini)) A. E. nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banką“ Lietuvos filialas. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.