Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2S-533-755/2016

Rimvydas Žukauskas Proceso Nr. 2-54-3-00177-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.

2016 m. birželio 2 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės J. I. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarties žyminio mokesčio klausimu civilinėje byloje pagal ieškovės J. I. ieškinį atsakovui T. I., tretiesiems, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Ignalinos kredito unijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, AB DnB bankui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, atsižvelgęs į ieškovės pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovė nepateikė teismui duomenų, sudarančių pagrindą atidėti ieškovei žyminio mokesčio dalies už ieškinį sumokėjimą. Nurodė, kad ieškovė, pateikdama teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turi pridėti visus įrodymus, patvirtinančius jos laikiną sunkią turtinę padėtį. Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie banko sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą, t. y. nepateikė visų galimų įrodymų apie jos turtinę padėtį, kuri sudarytų galimybę atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimą. Teismas nustatė, jog ieškovės darbo užmokestis yra apie 300 Eur per mėnesį, ieškovė augina virš 30 galvijų, gauna apie 800 Eur pajamų iš ūkio, turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, naudojasi advokato paslaugomis. Įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, sprendė, jog jie neišsamiai atspindi ieškovės turtinę padėtį, o pateiktų įrodymų visuma neįtikina, jog įstatyme nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimas už ieškinį jai yra per didelė našta, dėl kurios būtų pagrindas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Teismo nuomone, ieškovės turtinė padėtis šiuo metu nėra tokia sunki, jog ji neturėtų galimybės sumokėti žyminį mokestį už ieškinio pateikimą, todėl sprendė, kad jos prašymas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas, teismo nutartis naikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės ( CPK 337 str.1 d.2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo atidėjimo.

CPK 84 straipsnis suteikia teismui teisę, atsižvelgus į asmens turtinę padėtį bei motyvuotame prašyme išdėstytus argumentus, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Tokio procesinio sprendimo tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kas yra tikslinga tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančias aplinkybes yra pagrindo manyti, kad asmuo gali sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį.

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t.y. jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimas siejamas ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo (jų) turtine padėtimi apskritai, todėl turi būti vertinamas visas ieškovės šeimos turimas turtas bei pajamos. Apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo ir sutuoktinio turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Turtinę asmens padėtį atskleidžia Nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ Regitra pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Pažymėtina, kad pareiškėjos pareiga įrodyti tokio prašymo pagrįstumą kyla ir iš CPK 12 straipsnio įtvirtinto rungimosi principo, kuriuo vadovaujantis šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atidėti žyminio mokesčio už ieškinio (pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo) teismas gali tik nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, šis sunkumas laikinas, o turtinė padėtis iš esmės pagerės per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra ieškinio pareiškimo, apeliacinio ar kasacinio skundo pateikimo teismui metu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pateikė teismui pakankamai duomenų, kurie leido spręsti, jog dalies žyminio mokesčio mokėjimas jai turi būti atidėtas , o visos jo sumos sumokėjimas, tikėtina, sukeltų nepagrįstų jos ūkio ir jos pačios finansinės padėties apsunkinimus ir suvaržymus. Ieškovė nurodė santaupų neturinti, pateikė duomenis iš Ignalinos kredito unijos( bylos popierinės versijos lapas 91).Nors ieškovė nepateikė teismui daugiau duomenų, kad ji neturi banko sąskaitų ar lėšų kitose finansinėse institucijose, tai nėra priežastimi išvadai, jog ieškovė neatskleidė tikrosios finansinės( santaupų požiūriu) padėties. CPK 42 str. įpareigoja šalis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Preziumuojama, jog šalys taip ir elgiasi. Byloje nepateikta duomenų, jog ieškovė elgtųsi kitaip ir nesąžiningai nurodytų neturinti kitokių santaupų, tad reikalavimas iš neapibrėžto skaičiaus finansinių įstaigų pateikti duomenis apie sąskaitų jose turėjimą vertinamas kaip perteklinis.

Pagrįstai ieškovė nurodo, jog nekilnojamo turto, galvijų, transporto priemonių turėjimas patys savaime nerodo galimybės iš karto sumokėti visą žyminį mokestį, nes toks turtas savaime piniginių lėšų negeneruoja ir neužtikrina. Pastebima, jog pagal finansinių įstaigų duomenis, J. I. skolos joms 2015 metų birželio mėnesį sudarė apie 34000 €( b.l.20-21), 2015 metų įmoka už žemę apie 1740 € ( b.l.33). Ieškovės nurodoma 543 € suma iš kurios turi ji pragyventi, naudoja ūkio reikmėms, nedavė pagrindo spręsti, jog jis turtinė padėtis gera. Šie duomenys, teismo vertinimu, duoda pagrindą išvadai, jog dar 674 € vienkartinis sumokėjimas finansiškai sudėtingas.

Apibendrintai pastebima, jog pirmos instancijos teismas padarė tikslias išvadas dėl ieškovės finansinių įsipareigojimų dydžio, bet iš faktinių duomenų padarė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klaidingas išvadas dėl dalies mokesčio atidėjimo nereikalingumo.

Kaip minėta, Konstitucija užtikrina asmens teisę kreiptis į teismą. Šios teisės suvaržymas gali būti galimas tik išimtiniai atvejais. Šiuo gi tokio būtinumo nėra, ieškovė nesiekia išvengti žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o kelia klausimą tik dėl jo dalies mokėjimo atidėjimo, sumokėjo apie 1/3 dalį visos mokėtinos mokesčio sumos. Ji ūkininkauja, veikla palaipsniui generuoja pajamas, tad negalima daryti išvados, jog ji ir ateityje apskritai negalės sumokėti viso reikiamo žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės –iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-289-477/2016 priėmimo atidėti J. I. 674 € žyminio mokesčio sumokėjimą.