Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-04-27 · Civilinė byla Nr. e2YT-12002-466/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-27
Bylos Nr.
e2YT-12002-466/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06957-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Pareiškėjas
R. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-12002-466/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06957-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.19; 3.4.5.20. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti ir teismo leidimo išdavimo, suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė „Turto bankas“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjo R. B. pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti ir teismo leidimo išdavimo, kuriuo pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui po V. B. mirties priimti nepilnamečių vaikų L. K., G. K., M. K. ir V. K. vardu, bei išduoti teismo leidimą nepilnamečių vaikų L. K., G. K., M. K. ir V. K., vardu priimti palikimą, likusį po V. B. mirties.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. B., kuris testamento nepaliko. Po V. B. mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjas palikimo per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė, todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teisę paveldėti pareiškėjo tėvo turtą įgijo mirusiojo vaikaičiai (anūkai), kaip antros eilės įstatyminiai įpėdiniai. Siekdamas užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teises, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl termino palikimui nepilnamečių vaikų vardu priimti atnaujinimo, nes terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, ir dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu išdavimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad priėmus palikimą, kurį sudaro nekilnojamasis turtas, bus pagerinta nepilnamečių vaikų turtinė padėtis, nes kiekvienas vaikas įgis dalį turto.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime nurodė, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, yra kreipęsis į notarų biurą dėl V. B. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas valstybei nėra išduotas. Taigi VĮ „Turto bankas“ yra pradėjęs, bet dar nebaigęs palikėjo V. B. palikimo perėjimo valstybei procedūros. Nagrinėjamu atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl V. B. palikimui priimti, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Išvadą teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. balandžio 17 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tarnyba neturi duomenų apie pareiškėjo R. B. netinkamą tėvo pareigų vykdymą savo vaikų atžvilgiu, šeima dėl geriausių vaiko teisių bei interesų pažeidimų nėra žinoma, o pareiškėjo prašymui – atnaujinti terminą palikimui priimti bei išduoti teismo leidimą nepilnamečių L. K., G. K., M. K. ir V. K., vardu priimti palikimą – neprieštarauja, kadangi palikimo priėmimas atitiks nepilnamečių vaikų interesus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas V. B., kuris nebuvo sudaręs testamento. Po V. B. mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties pareiškėjas palikimo per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė, kitų įpėdinių, galinčių pretenduoti į pareiškėjo tėvo V. B. palikimą, išskyrus patį pareiškėją ir pareiškėjo nepilnamečius vaikus, nebuvo, kadangi pareiškėjo motina ir V. B. sutuoktinė L. B. mirė (duomenys neskelbtini), o brolis A. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teisę paveldėti pareiškėjo tėvo turtą įgijo mirusiojo vaikaičiai (anūkai), kaip antros eilės įstatyminiai įpėdiniai. Pareiškėjas prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui nepilnamečių vaikų vardu priimti, kadangi terminas buvo pradelstas dėl objektyvių priežasčių – pareiškėjas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nežinojo, kad jam, kaip pirmos eilės įstatyminiam įpėdiniui nepriėmus palikimo per įstatymo nustatytą terminą, teisė paveldėti pereina pareiškėjo vaikams, t. y. mirusiojo V. B. vaikaičiams.

Dėl praleisto termino atnaujinimo.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis, 57 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas po palikėjo (tėvo) V. B. ((duomenys neskelbtini)) mirties per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), todėl remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, teisė paveldėti pareiškėjo tėvo turtą įgijo mirusiojo vaikaičiai – L. K., G. K., M. K. ir V. K., kuriuos atstovauja įstatyminis atstovas pareiškėjas R. B.. Tačiau pareiškėjas, būdamas nepilnamečių vaikų įstatyminis atstovas, per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė, kadangi nežinojo, jog teisė paveldėti mirusiojo palikimą perėjo pareiškėjo nepilnamečiams vaikams, t. y. mirusiojo vaikaičiams. Pažymėtina, kad apie aplinkybę, kad pareiškėjo nepilnamečiai vaikai turi teisę paveldėti mirusiojo palikimą, pareiškėjas sužinojo tik gavęs Vilniaus (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarės D. J. 2019 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. 141/2019, po kurio pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl termino palikimo priėmimo atnaujinimo ir teismo leidimo išdavimo. Taip pat paminėtina, kad duomenų apie tai, kad pareiškėjas turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir žinojo, jog pareiškėjui, kaip pirmos eilės įstatyminiam įpėdiniui nepriėmus palikimo per įstatymo nustatytą terminą, teisė paveldėti pereina pareiškėjo vaikams, t. y. mirusiojo V. B. vaikaičiams, byloje nėra. Todėl ši priežastis laikytina svarbia, dėl ko pareiškėjas R. B. objektyviai negalėjo įgyvendinti nepilnamečių vaikų teisių.

Be to, teismas spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgia ir į tai, jog palikėjo vaikaičiai kreipimosi į teismą metu buvo nepilnamečiai, todėl negalėjo dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, o jų interesus priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą po jų senėlio mirties, turėjo pareigą įgyventi jų įstatyminis atstovas pareiškėjas R. B.. Palikimo nepriėmimas (nesikreipimas leidimo į teismą ar į notarą), reiškia įstatyminių atstovų ar globėjų neveikimą, t. y. įstatyminis atstovas per įstatymo nustatytą terminą šios pareigos neatliko.

Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nepilnamečių vaikų interesais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, bei į tai, kad ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo, o suinteresuoti asmenys neprieštarauja dėl pareiškėjo pareikšto reikalavimo, daro išvadą, jog R. B. įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjo tėvo V. B. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo.

CK 3.186 straipsnio 1 dalis numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais. Pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tėvai be išankstinio teismo leidimo neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad įpėdiniai, t. y. (duomenys neskelbtini) gimęs L. K., (duomenys neskelbtini) gimęs G. K., (duomenys neskelbtini) gimęs M. K., ir (duomenys neskelbtini) gimusi V. K., yra nepilnamečiai, todėl pareiškėjas (nepilnamečių vaikų tėvas) prašo išduoti leidimą priimti nepilnamečių vaikų vardu mirusiojo V. B. palikimą. Pareiškėjas R. B. nurodė, kad nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti, kadangi bus pagerinta nepilnamečių vaikų turtinė padėtis, nes kiekvienas vaikas įgis dalį turto savo asmeninėn nuosavybėn. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad mirusysis neturėjo jokių skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, paveldimam turtui – butui, adresu (duomenys neskelbtini), nėra įregistruota disponavimo turtu apribojimų, turtas daiktinėmis teisėmis neapsunkintas.

Nors pareiškėjas prašo išduoti teismo leidimą palikimą nepilnamečių vaikų vardu priimti be apyrašo, teismas, siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, leidžia pareiškėjui nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjui išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą jis su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsniu, 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576 – 578 straipsniais, 582 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo R. B. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą priimti nepilnamečių vaikų L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu palikimą, atsiradusį po V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Leisti pareiškėjui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) savo nepilnamečių vaikų L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, pagal antstolio sudarytą apyrašą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas