- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-26
- Bylos Nr.
- e2S-575-425/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00099-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- Z. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5570-1103/2022, kuria ieškovės ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams ieškovė buvo pateikusi ieškinį, kuriuo prašė pripažinti ją nukentėjusią nuo Lietuvos Respublikos teisinės sistemos; pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teismuose bylos buvo išnagrinėtos pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį; pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teismuose bylos buvo išnagrinėtos pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą; priteisti 3 712,09 Eur bylinėjimosi nacionaliniuose teismuose kaštams ir išlaidoms padengti pagal pridedamų išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas; priteisti 150 000,00 Eur neturtinę žalą ir bet kokius mokesčius, kurie gali būti taikomi, neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, t. y. nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartimi pareiškėja buvo įpareigota per 7 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Nutartyje konstatuota, kad ieškovės pateiktas ieškinys neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai, 2 dalis). Teismo nutartis įsiteisėjusi. Ieškovės prašymu terminas ieškinio trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2022 m. liepos 12 d.
Šalies argumentai
3. 2022 m. liepos 12 d. pareiškėja pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė pripažinti, kad bylose, kuriose priimti: 1999 m. kovo 5 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas, 1999 m. gegužės 31 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis, Šiaulių apygardos administracinis teismo 2001 m. balandžio 30 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. birželio 19 d. nutartis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 4 d. sprendimas, Šiaulių apygardos teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis, 2003 m. spalio 27 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartis, Šiaulių apygardos teismo 2004 m. spalio 25 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartis, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2002 m. gruodžio 3 d. nutartis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 16 d. nutartis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 9 d. nutartis, Šiaulių apygardos teismo 2005 m. spalio 20 d. nutartis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimas, Šiaulių apygardos teismo 2006 m. birželio 5 d., nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. sprendimas, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimas, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, 2015 m. birželio 12 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimas, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio, 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos; priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteisti ieškovei Z. G. – 13 372,98 Eur žalos atlyginimo, 150 000 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo reikalaujamos sumos, bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovės Z. G. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje performulavo reiškiamą reikalavimą dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo, tačiau pats reikalavimas išliko abstraktus ir negali būti savarankišku reikalavimu nagrinėjamu teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
6. Teismas pažymėjo, jog iš ieškinio turinio nėra objektyvios galimybės suprasti ir nustatyti, kokie faktiniai duomenys ir juos pagrindžiantys įrodymai suponuoja atitinkamus ieškovės minimus teismų (teisėjų) veiksmus vertinti kaip neteisėtus, kokiose byloje, ir, tuo labiau, kaip priežastiniu ryšiu susijusius su jos prašoma priteisti žala. Be to, pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė papildomai nenurodė jokių reikalavimą priteisti 3 712,09 Eur bylinėjimosi nacionaliniuose teismuose kaštams ir išlaidoms padengti pagrindžiančių aplinkybių, nors 2022 m. birželio 16 d. teismo nutartimi buvo įpareigota ir šiuos trūkumus ištaisyti.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovė pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį.
7.1. Nurodo, kad reikalavimas pripažinti, jog buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio, 14 straipsnio, 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatos yra aiškus ir konkretus, nurodant pažeidimų teisinį reglamentavimą.
7.2. Be to, reikalavimas dėl per ilgo bylų nagrinėjimo ir ginčo sprendimo yra taikomas visumai teismų sprendimų, priimtų sprendžiant apeliantės ginčą, todėl negali būti tapatinamas su vienu konkrečiu teismo sprendimu.
7.3. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios ar savivaldybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. Šioje teisės normoje įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t.y. atsakomybė be kaltės: dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusi žala atlyginama nepaisant konkretaus tarnautojo ar kito institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Kartu apeliantė pažymi, jog reikalavimas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų yra aiškus ir apimantis patirtas išlaidas, todėl teismo netinkamai vertintas, o pats vertinimas yra akivaizdžiai nesavalaikis, priimant ieškinį tokie vertinimai neteikiami.
7.4. Apeliantės vertinimu, dauguma teismo nurodytų trūkumų aspektų vertinti kaip pertekliniai (CPK 115 straipsnio 4 dalis), nesudarantys kliūčių tolimesniam bylos procesui (CPK 7 straipsnio 1 dalis) arba jau yra vertinamojo pobūdžio, kas neturi nieko bendro su pareiškimo tinkamumu, nes teismas neturi jau iš anksto vertinti teikiamus įrodymus (Civilinė byla Nr. 2S-1435-460/2015).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės pareikštas ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Nagrinėjamu atveju apeliantė tvirtina, kad jos pareikšto ieškinio reikalavimai yra pakankamai aiškūs ir konkretūs, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kelia perteklinius reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovės vertinimu nesutinka.
11. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą pirmiausia pažymi tai, kad teisė kreiptis į teismą, jog būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos kiekvieno suinteresuoto asmens teisė, nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir CPK 5 straipsnyje, tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato konkrečią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-366-236/2016; Nr. 2-256-236/2016 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat akcentuojama, jog asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70).
12. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė pareikšti ieškinį, tačiau teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra jo formos ir turinio trūkumų. Pareikštas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111–114 straipsniuose, ir specialiuosius reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje. Jeigu paduotas ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).
13. Taigi, procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant iš karto priimti su trūkumais pateikto dokumento, tačiau besikreipiančiam asmeniui neištaisius nurodytų procesinio dokumento trūkumų ir nepasinaudojus jam suteiktu antru šansu, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali būti priimtas teisme (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2-1814-798/2020; Nr. e2-390-1120/2022).
14. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 16 d. nutartimi vertino, kad ieškovės pateiktas ieškinys turi trūkumų ir nustatė terminą trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog didžioji dalis ieškovės reiškiamų reikalavimų yra visiškai abstraktūs ir negali būti savarankiškais reikalavimais, nagrinėjamais teisme. Be to, ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau ieškinyje turi aiškiai nurodyti tokius reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą). Šiuo atveju ieškovė neaiškiai ir nekonkrečiai suformulavo aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą), kuriomis grindžia reikalavimus dėl žalos atlyginimo priteisimo. Kartu pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs, jog jei ieškovė prašomus priteisti 3 712,09 Eur bylinėjimosi nacionaliniuose teismuose kaštams ir išlaidoms padengti laiko patirta turtine žala, ji privalo aiškiai tai nurodyti, taip pat nurodyti šį reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes. Be to, ieškovė ieškinyje taip pat nenurodė konkrečių aplinkybių, jas pagrindžiančių įrodymų dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismui pateikto patikslinto ieškinio turinį, vertina, jog ieškovė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nors patikslintame ieškinyje ieškovė performulavo reikalavimą dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimo, tačiau reikalavimai, kaip išvardintose bylose buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos ieškovės atžvilgiu, nėra aiškūs ir konkretūs. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, teismas netiria ir nevertina įsiteisėjusiu ir galiojančiu teismo sprendimu išspręsto ginčo pagrįstumo, netikrina toje byloje teismo pritaikytų materialinių teisės normų pagrįstumo, o taip pat bylą nagrinėjusio teismo sudėties teisėtumo. Pastebėtina, kad teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas yra atliekamas teikiant apeliacinius ar kasacinius skundus, tačiau savarankišku ieškiniu, išskyrus pareiškimus dėl proceso atnaujinimo, išnagrinėtose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas nėra peržiūrimi. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas).
16. Kita vertus, reiškiant ieškinį dėl įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų pripažinimo pažeidžiančiais Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ieškinio dalykas ir pagrindas turi būti suformuluoti nepažeidžiant priimtų teismų procesinių sprendimų įsiteisėjimo pasekmių bei nesudarant prielaidų tą patį ginčą nagrinėti antrą kartą ar kvestionuoti jau nustatytas ir pripažintas aplinkybes, kas iš esmės neužtikinama patikslintu ieškiniu. Priešingai, patikslintame ieškinyje išdėstytos aplinkybės leidžia vertinti, kad ieškovė, tvirtindama, jog Lietuvos Respublikos teismai grubiai pažeidė nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus, kadangi ieškovei priteisė prastesnės būklės turtą nei kitai bendrasavininkei bei nepagrįstai ieškovei priteisė menkavertę kompensaciją už atidalijamų statinių vertę, iš esmės kelia klausimą dėl jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais išnagrinėtų civilinių bylų ginčų esmės, bei nurodo argumentus dėl, jos vertinimu, neteisėtos sudėties teismo, kas, kaip jau minėta pirmiau, negali būti analizuojama ir vertinama savarankiškame civiliniame procese.
17. Kartu apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos reikalavimą dėl 3 712,09 Eur bylinėjimosi nacionaliniuose teismuose kaštams ir išlaidoms padengti priteisimo. Nors sutiktina su atskirajame skunde nurodomomis aplinkybėmis, kad reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo nėra sprendžiami ieškinio priėmimo stadijoje, tačiau pastebėtina, kad ieškovė formuluoja konkretų reikalavimą dėl išlaidų priteisimo dar nepradėjus nagrinėti civilinę bylą, taip pat nenurodė jokių duomenų, pagrindžiančių iki civilinės bylos pradėjimo atsiradusių, tačiau su civiline byla susijusių išlaidų, o be to, patikslintame ieškinyje šią sumą įvardija ir kaip bylinėjimosi teismuose kaštus, ir kaip žalą. Papildomai pastebėtina, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ieškinio trūkumų ieškovė nepašalino ir šioje dalyje.
18. Kiti ieškovės pateikto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo dėl jų pasisakyti. Įvertinęs pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliantės dėstomais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.