- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- e2-19-351/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02164-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Ieškovas
- S. B.
- Atsakovas
- L. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Irma Grikšelienė
institucijos teikiančios išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Lukauskienei,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. B. ieškinį atsakovei L. G. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teisme 2016-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 95-733/2016 nustatytą nepilnamečio vaiko L. B., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo su tėvu – S. B. tvarką, nustatant, kad:
1. Tėvas S. B. su nepilnamečiu sūnumi L. B. bendrauja kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais savo gyvenamojoje vietoje su 2 (dvejomis) nakvynėmis, pasiimdamas sūnų penktadienį iš mokyklinio ugdymo įstaigos pasibaigus paskutinei pamokai ir grąžindamas vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16 val.
2. Motina L. G. įsipareigoja asmeniškai nedalyvauti paimant nepilnametį vaiką iš mokyklinio ugdymo įstaigos.
3. Tėvas S. B. įsipareigoja ne vėliau nei prieš 1 (vieną) dieną trumpąją žinute informuoti motiną L. G., jeigu negali bendrauti su vaiku 1 punkte nurodyta tvarka.
4. Tėvas S. B. netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. B. visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu elektroniniais laiškais, Skype programa, mobiliu telefonu pokalbiais ir žinutėmis). Tėvas S. B. įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyktų: 1) pamokų metu, 2) nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val.
5. Jeigu nepilnametis vaikas dėl atostogų, šventinių dienų ir panašių priežasčių neturi lankyti mokyklinio ugdymo įstaigos, jis paimamas iš nuolatinės gyvenamosios vietos 15.00 val. ir grąžinamas į ją iki 9.00 val.
6. L. G. įsipareigoja informuoti apie ilgesnį nei 7 kalendorinių dienų išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos atostogų ar kitais tikslais, jeigu nepilnametis vaikas nevažiuoja kartu su ja. Tokiu atveju tėvas S. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. B. motinos išvykos laiku, pasiimdamas nepilnametį vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos išvykimo dienos išvakarėse 18.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą motinos grįžimo dieną iki 18.00 val.
7. Tėvas S. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. B. poriniais metais Šv. Kūčių dieną, pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 18.00 val. ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 11.00 val.
8. Tėvas S. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. B. neporiniais metais Šv. Kalėdų proga, pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 10.00 val. ir grąžindamas jį į nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 19.00 val.
9. Tėvas S. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. B. neporiniais metais per Naujųjų metų šventę, pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 16.00 val. ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą porinių metų sausio 1 d. iki 16.00 val.
10. Tėvas S. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. B. poriniais metais Šv. Velykų antrą dieną, pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val.
11. Tėvas S. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. B. neporiniais metais šv. Velykų pirmą dieną, pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val.
12. Tėvas S. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. B. kiekvienų metų vasaros atostogų metu nepertraukiamai nuo birželio 1 d. 18.00 val. iki birželio 14 d. 18.00 val. ir nuo liepos 1 d. 18.00 val. iki liepos 14 d. 18.00 val. Tėvas S. B. įsipareigoja sudaryti motinai L. G. sąlygas minėtu laiku susisiekti su nepilnamečiu vaiku visomis ryšio priemonėmis: telefonu, per Skype programą.
13. Kiekvienais metais vaiko žiemos atostogų metu tėvas S. B. sausio mėn. 3 d. 18 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamąją vietą sausio 7 d. iki 18.00 val.
Taip pat ieškovas prašo iš atsakovės priteisti visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teisme 2016-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-95- 733/2016 patvirtintas taikos sutartis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Kadangi atsakovė nevykdė patvirtintos taikos sutarties sąlygų, ieškovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-11-25 nutartimi Nr. 2VP-2732-733/2016 patenkinto ieškovo prašymą ir išdavė jam vykdomąjį raštą dėl šalių taikos sutarties 4.1-4.15 punktu vykdymo tvarkos (bendravimo tvarka). Teismas nustatė, kad šalių susitarimas dėl bendravimo tvarkos nėra sklandžiai vykdomas. Ieškovas vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstoliui. Nepaisant priverstinio bendravimo tvarkos vykdymo, ieškovo ir sūnaus bendravimas liko apsunkintas. 2017-06-26 antstolis surašė aktą Nr. S17-15653 ir konstatavo, kad tvarkos nėra laikomasi, dažnu atveju vaikas jo pasiėmimo iš gyvenamosios vietos metu, yra sutinkamas atsakovės automobilyje, lauke ir kitose vietose, vaikui būna suplanuota papildoma veikla su motina arba draugais, sukuriama situacija, kai vaikas privalo rinktis, su kuriuo iš tėvų praleis laiką. Nuo 2017 metų iki 2018 metų pabaigos ieškovas net kelis kartus buvo pasikreipęs dėl baudos skyrimo atsakovei ir vieną kartą dėl vaiko paėmimo vietos pakeitimo. Visus ieškovo prašymus skirti baudą pirmosios instancijos teismai tenkindavo, o apeliacinės instancijos teismai panaikindavo sprendimus ir prašymus atmesdavo. Pagrindinis sprendimų pakeitimo motyvas buvo nurodytas vienas – nepilnamečio vaiko nenoras bendrauti su tėvu, nesigilinant į tai, kiek atsakovė daro įtakos šio nenoro formavimui. Tuo pačiu teismai išaiškino ieškovui, kad bendravimo tvarkos (vaiko pasiėmimo vietos ir pan.) pakeitimai turi būti atliekami tokia pačia tvarka, kaip buvo nustatyta bendravimo tvarka, t.y. teismo sprendimu. Ieškovas ir toliau stebėjo kaip atsakovė daro įtaką sūnaus norui bendrauti su juo. Atsakovė niekada tiesiogiai nepasakė sūnui, kad draudžia bendrauti su tėvu. Vis tik iš atsakovės žodžių ir elgesio sūnus suprasdavo, kad mama nepritaria jo ir tėčio susitikimams, suplanuotai veiklai. Dėl minėtų priežasčių nepilnametis sūnus noriai susitikdavo ir laisvai kalbėdavo su tėvu, kai motinos nebuvo greta. 2019 m. jis per pietus buvo netoli nepilnamečio sūnaus mokyklos ir sutiko jį einantį namo. Pats pasiūlė sūnui kartu papietauti. Sūnus noriai sutiko, tačiau netrukus paskambino atsakovė ir vaikas pasidžiaugė susitikęs tėvą ir einąs pietauti. Kadangi atsakovė gyvena netoli mokyklos, ji nurodė sūnui palaukti. Po kelių minučių ji jau buvo prie mokyklos, vėlei išreiškė nepritarimą bendravimui ne pagal tvarką ir sūnus su ieškovu pietauti atsisakė. 2019 m. gruodžio mėn. ieškovas išsiuntė atsakovei pasiūlymą dėl taikaus bendravimo tvarkos, prašė į jį atsakyti per 5 kalendorines dienas nuo laiško gavimo. Šiuo metu ieškovas neturi įrodymų, jog nepilnametis sūnus dažnai atsisako bendrauti su juo išimtinai dėl atsakovės poveikio. Vaikas nori palaikyti gerus santykius su abiem tėvais. Jis renkasi bendrauti su tėvu ar ne priklausomai nuo motinos išreikštos nuomonės. Ieškovo nuomone, vaikas suvokia privaląs nuolat gyventi su motina ir nenori jai sukelti neigiamų jausmų. Be specialistų išvadų ieškovui nepavyksta įrodyti teismui ir pačiai atsakovei, kad sūnus nėra prieš jį nusiteikęs ir jo nenoras susitikti išimtinai susijęs su siekiu parodyti lojalumą motinai. Taip pat to, kad vaiko paėmimo vietos pakeitimas nesukeltų neigiamų jausmų (nerimo, baimės ir pan.) sūnui. Ieškovas nesupranta ir atsakovės kategoriško atsisakymo pakeisti prieš 4 metus sudarytą bendravimo tvarką. Šalių nepilnamečio sūnaus pasiėmimas iš gyvenamosios vietos, dalyvaujant atsakovei buvo numatytas dėl jo amžiaus, tačiau dabar vaikas yra paaugęs. Jam 9 metai ir jis yra pakankamai savarankiškas, kad vienas nueitų ir grįžtų į mokyklą, lauke kartu su draugais leistų laiką, nakvotų jų namuose. Akivaizdu, kad nebėra būtinybės atsakovei asmeniškai perduoti vaiką iš namų. Ieškovas norėtų turėti teisę pasiimti sūnų iš mokyklos po pamokų nedalyvaujant atsakovei. Tokiu būdu būtų sumažinamas psichologinis krūvis nepilnamečiui vaikui. Jis nebūtų verčiamas rinktis su kuriuo iš tėvų leisti laiką, nes sutartu bendravimo laiku atvyktų tik vienas iš tėvų. Taip pat ieškovo žiniomis, atsakovė darbo ar asmeniniais reikalais vyksta į užsienį. Tai būna kartą ar du per metus, ji užtrunka dieną ar kelias. Atsakovė niekuomet neinformuoja ieškovo apie savo išvykas, nesiūlo jam laikinai pabūti su sūnumi. Iš nepilnamečio sūnaus ieškovas sužinojo, kad tuo metu jis paliekamas nakvoti draugų namuose, kartu su motina nevyksta. Ieškovas norėtų tokiais atvejais turėti pirmenybę į laikiną globą, t.y. jis norėtų kad išvykų metu sūnus būtų paliktas jo priežiūrai ir galėtų šį laiką skirti bendravimui su tėvu, ne su pašaliniais asmenimis. Tokiu būdu tik dar labiau stiprinant tėvo ir sūnaus ryšį. Kadangi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, ieškovas kreipiasi į teismą su reikalavimu pakeisti nepilnamečio vaiko L. B. bendravimo su tėvu - ieškovu tvarką. Ieškovas nereikalauja ženkliai padidinti bendravimo su sūnumi intensyvumo. Jo nuomone dabar nustatytas bendravimo laiko kiekis yra pakankamas ryšiams sūnui palaikyti ir kokybiškam bendravimui užtikrinti. Padidinus bendravimo laiką tik keliomis nakvynėmis, kai atsakovė išvyksta į užsienį be nepilnamečio sūnaus, nebus pakenkta vaiko gyvenimo sąlygų stabilumui ir saugumui, kitiems jo interesams. Nepilnamečio vaiko paėmimo vietos pakeitimai yra būtini, kad šalių sutarta bendravimo tvarka realiai būtų vykdoma. Nustatyta bendravimo trukmė leidžia ieškovui atlikti kasdienius darbus, įvykdyti darbines ir kitas pareigas. Tuo pačiu netrukdo nepilnamečio vaiko dienos ir mokymosi rėžimui. Vis tik bendravimo tvarka neturi sudaryti situacijų, kuriose nepilnametis vaikas būtų verčiamas rinktis su kuriuo iš tėvų leisti laiką. Nepilnamečio vaiko paėmimas iš namų, dalyvaujant atsakovei sukuria būtent tokias situacijas.
Ieškovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jis negali bendrauti su vaiku, atsakovė nesudaro sąlygų tam. Su atsakove nekonfliktuoja. Santykiai su sūnumi geri. Išlaikymą moka pagal susitarimą, balandžio mėn. teismo patvirtinta taikos sutartimi buvo padidinta išlaikymo nuo 170 Eur suma iki 280 Eur ją mokant nuo 2021-04-01, tačiau per klaida buvo pervesta mažesnė išlaikymo suma, skirtumą įsipareigojo padengti. Atsakovas komentuodamas naujos bendravimo tvarkos 1 punktą nurodė, kad jei sūnus po pamokų nenorės su juo važiuoti ir būti visą savaitgalį pas jį, tai atsakovas sūnų po pamokų parveš namo. Ieškovas nurodė, kad neturi sūnaus telefono numerio.
Ieškovo atstovė advokato padėjėja S. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad bendravimo tvarkos 7 ir 13 punktai nėra keičiami, o keičiami tik pirmi punktai. Vaikas jau nėra mažametis, todėl norima pakeisti bendravimo tvarką. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad bendravimas su vaiku turi vykti vaikui priimtina forma. Nesutinka su prašomos pakeisti bendravimo tvarkos 1 punktu, kadangi tokiu būdu prailginimas bendravimo su vaiku laikas. Vaikas turi užklasinę veiklą, nusistovėjusią dienotvarkę penktadienį. Vaikas grąžinamas sekmadienį 16 val., jis vakare neturėtų ruošti pamokas. Jei būtų nustatytas bendravimas su sūnumi nuo šeštadienio iki sekmadienio, tokiai tvarkai ji neprieštarautų. 2 punkte atsakovė mato problemą dėl vaiko perdavimo ieškovui, nes nėra aišku ar vaikas norės važiuoti su ieškovu, ar vaikui nebus daromas psichologinis spaudimas. Su 3 punktu atsakovė nesutinka, nes jei ji bus išvykusi, o ieškovas negalės pasiimti sūnaus, tai vaikas liks nepaimtas iš mokyklos. Dėl 4 punkto pretenzijų neturi. Su 5 punktu atsakovė nesutinka, nes nėra aišku apie kokias atostogų ir šventines dienas yra kalbama, šis punktas nesuprantamas, prieštarauja kitiems punktams. Dėl 6 punkto atsakovė nesutinka, kadangi ji ilgesniam nei 7 dienos laikotarpiui neišvyksta, jei toks atvejis pasitaikytų, tai vaikui patogiau būti namuose, kadangi arčiau yra mokykla ir būreliai. Ieškovas ieškinyje teigia, kad nevykdoma nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kad jis kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau ji sudaro sąlygas (duomenys neskelbtini) matytis su sūnumi, buvo vienintelis atvejis kai visa šeima išvyko į sanatoriją ir (duomenys neskelbtini) nebuvo sudarytos sąlygos susitikti su vaiku. Dėl karantino apribojimų ji sūnui leisdavo susitikti su tėvu 15 min., ji įtikindavo sūnų eiti susitikti su tėvu. Jei ji vaiką nuteikinėtų prieš tėvą, tai būtų daroma žala pačiam vaikui. Vaikas neišreiškia didelio noro bendrauti su tėvu, bet jaučia pareigą susitikti su juo. Ji niekada netrukdo susitikti (duomenys neskelbtini) su vaiku, tai patvirtina 3 Klaipėdos apygardos teismo nutartys, kuriomis panaikintos jai skirtos baudos už bendravimo tvarkos nesilaikymą. Sūnus turi tėčio telefono numerį.
Atsakovės atstovė advokatė Irma Grikšelienė prašo ieškinį atmesti.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šiuo metu, tėvo siūloma bendravimo su sūnumi tvarka neprieštarauja vaiko interesams, o tėvams jos pagarbiai ir geranoriškai laikantis, galėtų būti užtikrinta nepilnamečio sūnaus teisė nuolat ir maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui nuolat ir tiesiogiai dalyvauti vaiko gyvenime ir auklėjime. 2016 metais nustatytos tėvo su sūnumi bendravimo tvarkos nepavyko įgyvendinti dėl negebėjimo tėvams tarpusavyje priimti sprendimus geriausiai atitinkančius vaiko, o ne jų interesus ir tai sąlygojo, kad nepilnametis iki šiol su tėvu bendravo minimaliai, vaikas nepasilikdavo pas tėvą ilgesniam laikui, susitikimai dažniausiai būdavo šalia vaiko namų. Visą šį laikotarpį nepilnametis nei karto nepasiliko pas tėvą su nakvyne, todėl institucijos manymu, ieškovo prašomos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitime turi būti įvertinta ši aplinkybė ir nustatytas keleto mėnesių pereinamas laikotarpis tėvui su sūnumi bendraujant, tačiau iš pradžių sūnui nepasiliekant pas tėvą su nakvyne, palaipsniui pasiliekant vienai, o po to dviem naktims. Sėkmingai pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tiek sūnui, tiek tėvui atkūrus ir išlaikius ilgesnio bendravimo santykius, galima siūlomą tėvo bendravimo su sūnumi tvarką įgyvendinti pilna apimtimi. Institucija teikianti išvadą pastebi ir pasisako, kad tėvas su sūnumi iki pat šiol neturi telefoninio ar kitokio nuotolinio ryšio bendravimui, todėl teigtina, kad šios priemonės užtikrinimas vaikui ir motinos netrukdymas vaikui bendrauti su tėvu, sudarytų sąlygas tėvui betarpiškai susisiekti su sūnumi, o tai esamoje situacijoje atitiktų vaiko interesus. Teismui nustatant/pakeičiant tėvo su sūnumi bendravimo tvarką turi būti vertinama ir vaiko motinos, kuri atsakinga už kasdieninių vaiko poreikių užtikrinimą bei priežiūrą, nuomonė, ir keičiant nepilnamečio bendravimo su tėvu tvarką turi būti atsižvelgiama į vaiko įprastą gyvenimo ritmą, mokymąsi ir papildomų užsiėmimų grafikus.
Teismo posėdžio metu, institucijos, teikiančios išvadą atstovė Daiva Lukauskienė nurodė, kad prie pateiktos išvados daugiau neturi ko pridurti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.
Tarp šalių kilę nesutarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos buvo išspręsti 2016-03-22 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-95-733/2016 patvirtinus ieškovo S. B. ir atsakovės L. G., 2016-03-21 sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką. Todėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimas vertintinas pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus, kartu siekiant, kad be pagrindo nebūtų apribota galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, nes minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas mažiau kartų bendravo su sūnumi nei buvo nustatyta bendravimo tvarkoje. Teismo nuomone, tokia situacija iš dalies susiklostė dėl ieškovės ir atsakovo konfliktiškų santykių, negebėjimo ir nenorėjimo konstruktyviai ir lanksčiai spręsti iškilusių problemų ar ieškoti taikaus sprendimo tam tikrose situacijose. Akivaizdu, kad abiejų tėvų ir jų vienintelio nepilnamečio sūnaus santykiai pagerėtų, jeigu šalys tinkamai ir ne taip principingai elgtųsi viena kitos atžvilgiu. Byloje nėra jokių duomenų ir teismas nenustatė aplinkybių, dėl ko būtų teisėtas pagrindas minimaliai riboti atsakovo bendravimo trukmę su sūnumi.
Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Teismas atkreipia dėmesį, kad vienas iš tėvų negali siekti tik jam palankios bendravimo su vaiku tvarkos. Pažymėtina, kad vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepilnametis L. B. nė karto nebuvo pasilikęs pas tėvą su nakvyne, todėl atsižvelgiant į Institucijos išvadą bei nepilnamečio vaiko įprastą gyvenimo ritmą, mokymąsi ir papildomų užsiėmimų grafikus, tikslinga nustatyti pereinamąjį šešių mėnesių ieškovo bendravimą su sūnumi lyginių savaičių savaitgaliais su viena nakvyne, pasiimant sūnų šeštadieniais nuo 11 val. ir jį grąžinant į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16 val. O pereinamajam laikotarpiui pasibaigus nustatyti ieškovo bendravimą su sūnumi lyginių savaičių savaitgaliais su dviem nakvynėmis, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos penktadieniais, pasibaigus mokymo bei ugdymo užsiėmimams ir jį grąžinant į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 16 val. Atsakovės argumentai, kad sūnus negali būti su nakvynėmis pas atsakovą mokymosi metu, nes neturi vadovėlių, reikia ruošti namų darbus, yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas negalėtų tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi ne atostogų metu ar veiktų priešingai sūnaus interesams. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę nevaržomai bendrauti su vaiku, prisiimdamas visapusišką atsakomybę už šalių nepilnamečio vaiko sveikatą, mokymąsi, auklėjimą ir dvasinį bei moralinį vystymą. Todėl ieškovas, bendraudamas nustatytu laiku su sūnumi, yra taip pat atsakingas kaip ir atsakovė, kad (duomenys neskelbtini) lankytų ugdymo įstaigą, užsiimtų užklasine veikla, turėtų visas reikalingas mokymosi priemones, ruoštų namų darbus ir pan. Byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas trumpinti ieškovo bendravimo trukmę su sūnumi (duomenys neskelbtini) jo mokslo metų laikotarpiu ar per atostogas.
Dėl ieškovo 5 punkte nurodyto bendravimo su vaiku jo atostogų, šventinių dienų ir panašių priežasčių jam nelankant mokyklos, teismas vertina kaip perteklinį, kadangi toks bendravimas jau yra nustatytas. Teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Atkreiptinas ginčo šalių dėmesys, kad teismas neturi galimybės nustatant bendravimo tvarką, aptarti visas galimas gyvenimiškas situacijas, todėl esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, šalys abipusiu sutarimu gali pakeisti nustatytą bendravimo tvarką ir susitarti dėl atsakovų bendravimo kitu metu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies ( CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis ). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovas reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo apmokėjo 75 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Taip pat ieškovas patyrė 1520 Eur bylinėjimosi išlaidas susijusias su advokato pagalba, iš viso 1595 Eur.
Atsakovė už advokato teisinę pagalbą patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimai atsakovės atžvilgiu patenkintas 80 proc., todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos ir atlikus užskaitymą iš atsakovės L. G. priteistina ieškovui S. B. 1156 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-03-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-95-733/2016 nustatytą nepilnamečio vaiko L. B., gim. (duomenys neskelbtini) bendravimo su tėvu – S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką, nustatant:
1. S. B. šešis mėnesius su nepilnamečiu sūnumi L. B. bendrauja kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais savo gyvenamojoje vietoje su viena nakvyne, pasiimdamas sūnų šeštadieniais nuo 11 val., iš jo gyvenamosios vietos ir jį grąžinant į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 16 val. Pasibaigus pereinamajam 6 mėnesių terminui, S. B. su nepilnamečiu sūnumi L. B. bendrauja kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais savo gyvenamojoje vietoje su dviem nakvynėm, pasiimdamas sūnų penktadieniais iš jo gyvenamosios vietos, pasibaigus mokymo bei ugdymo užsiėmimams ir jį grąžinant į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 16 val.
2. S. B. įsipareigoja ne vėliau nei prieš vieną dieną trumpąja žinute informuoti motiną L. G., jeigu negalės bendrauti su vaiku 1 punkte nurodyta tvarka.
3. S. B. netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu sūnumi (duomenys neskelbtini) visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis (kompiuteriu, elektroniniais laiškais, „Skype“ programa, mobiliu telefonu ar SMS žinutėmis). S. B. įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas nevyks pamokų metu, bei nuo 22 val. iki 6:00 val.
4. L. G. įsipareigoja informuoti S. B. apie ilgesnį nei 7 kalendorinių dienų išvykimą iš nuolatinės gyvenamosios vietos atostogų ar kitais tikslais, kai nepilnametis vaikas kartu nevažiuoja. Tokiu atveju S. B. bendrauja su sūnumi (duomenys neskelbtini) motinos išvykimo laiku, pasiimdamas sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos išvykimo dienos išvakarėse 18 val. ir grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą motinos grįžimo dieną iki 18 val.
5. S. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. B. poriniais metais Šv. Kūčių dieną, pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 18.00 val. ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 11.00 val.
6. S. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. B. neporiniais metais Šv. Kalėdų proga, pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. 10.00 val. ir grąžindamas jį į nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 19.00 val.
7. S. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. B. neporiniais metais per Naujųjų metų šventę, pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 16.00 val. ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą porinių metų sausio 1 d. iki 16.00 val.
8. S. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. B. poriniais metais Šv. Velykų antrą dieną, pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val.
9. S. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. B. neporiniais metais šv. Velykų pirmą dieną, pasiimdamas nepilnametį vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val.
10. S. B. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi L. B. kiekvienų metų vasaros atostogų metu nepertraukiamai nuo birželio 1 d. 18.00 val. iki birželio 14 d. 18.00 val. ir nuo liepos 1 d. 18.00 val. iki liepos 14 d. 18.00 val. Tėvas S. B. įsipareigoja sudaryti motinai L. G. sąlygas minėtu laiku susisiekti su nepilnamečiu vaiku visomis ryšio priemonėmis: telefonu, per Skype programą.
11. Kiekvienais metais vaiko žiemos atostogų metu S. B. sausio mėn. 3 d. 18 val. pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir įsipareigoja jį parvežti atgal į jo gyvenamąją vietą sausio 7 d. iki 18.00 val.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės L. G. 1156 Eur bylinėjimosi išlaidų S. B..
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.