Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, tačiau 2020 m. gruodžio 2 d. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnį, jam paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi kuprinėje permatomą plastikinį maišelį, kuriame buvo nedidelis kiekis narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,325 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,1 %), kol 2020 m. rugpjūčio 22 d., 19.45 val., Vilniuje, ties Šv. Ignoto g. 11, policijos pareigūnai jo dalinės apžiūros metu rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas. Tokiu būdu A. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta nusikalstama veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, ir kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, kanapės (antžeminės dalys) yra priskiriamos narkotinėms medžiagoms.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. M. laikė su savimi kuprinėje permatomą plastikinį maišelį, kuriame buvo nedidelis kiekis narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,325 g (?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,1 %), kol 2020 m. rugpjūčio 22 d., 19.45 val., Vilniuje, ties Šv. Ignoto g. 11, policijos pareigūnai jo dalinės apžiūros metu rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas.

Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, bet ir kitais įrodymais: pareigūno K. Š. tarnybiniu panešimu, policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenimis, byloje esančiomis specialistų išvadomis. Iš surinktų įrodymų matyti, kad pas A. M. kuprinėje kratos metu rasta narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių sudėtyje yra tetrahidrokanabinolio; tetrahidrokanabinolio rasta ir A. M. šlapime. Šią narkotinę medžiagą, pasak A. M., jam davė Baltupių miškelyje ir jis suprato, kad tai yra būtent kanapės, nes yra jas anksčiau vartojęs. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas rekomendacijas dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi redakcija) pas A. M. rastos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) kiekis neviršijo rekomendacijose nustatyto nedidelio kiekio, kuris yra ne daugiau, kaip 5 g, todėl A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kadangi jis neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų.

Dėl A. M. skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Pagal BK 81 straipsnio 1 dalį asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, taikomos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų, numatytų BK XI skyriuje, nuostatos. Teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK VIII skyrius) ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės (BK XI skyrius) ir bausmės skyrimo (BK 91 straipsnis) ypatumais. Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė remiasi teisėtumo, teisingumo, bausmės neišvengiamumo, asmeninės atsakomybės už kaltai padarytą veiką, humanizmo bei kitais principais.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda arba areštas.

Byloje nustatyta tik A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis A. M. veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, nesiekiant jų platinti. A. M. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tačiau nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis; per paskutinius 5 metus jis 3 kartus baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (1 t., b. l. 96-99); neteistas; šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), jo teigimu mokytis sekasi neblogai, ruošiasi brandos egzaminams, po mokyklos baigimo nori stoti į Vilniaus dailės akademiją. Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų centrą.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo nuomone BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus vieną švelniausių BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kurios dydis nustatytas artimas šios bausmės rūšies minimumui – 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, kartu su laisvės apribojimo bausme tikslinga paskirti šiuos įpareigojimus ir draudimus: bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslais, darbu ar gydymųsi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismas mano, jog būtent tokia bausmė proporcinga kaltinamojo veiksmams, atitiks kaltinamojo asmenybę bei bausmei keliamus tikslus.

Pažymėtina, jog nors kaltinamasis A. M. posėdžio metu nurodė, jog viešųjų darbų bausmė, kuri yra švelnesnė nei laisvės apribojimas, jam yra priimtina, tačiau pažymėjo, jog ji šiek tiek nesiderina su jo mokslais. Teismas sutinka, kad nors BK 259 straipsnio 2 dalyje yra numatyta viešųjų darbų bausmė ir ji galėtų būti skirta A. M., tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo interesus, jog jis šiuo metu mokosi 12-oje klasėje ir ruošiasi brandos egzaminams, nori stoti į Vilniaus dailės akademiją, o viešųjų darbų bausmė šiuo atveju sutaptų su pasirengimu brandos egzaminams ir galimai jų laikymo laiku —viešųjų darbų bausmė kaltinamajam apribotų galimybę tęsti mokslą ir tinkamai pasiruošti brandos egzaminams, todėl šiuo atveju ji nėra skirtina. Prokurorė su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam sutiko.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 4 mėnesių laisvės apribojimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d., 19.58 val. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d., 12.01 val. (viena diena) (1 t., b. l. 35-36, 57). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 55-56), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas Nr. 1 su objektais ir pakuotėmis po tyrimo ir vokas Nr. 2 su objektais ir pakuotėmis po tyrimo, pagal 2020 m. lapkričio 4 d. kvitą B, serija BBB Nr. 3PK002287, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, esančiame Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (1 t., b. l. 71-72), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsni, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, A. M. per visą bausmės vykdymo laikotarpį: įpareigoti tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslais, darbu ar gydymųsi; uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, A. M. per visą bausmės vykdymo laikotarpį: įpareigoti tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslais, darbu ar gydymųsi; uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. M. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d., 19.58 val. iki 2020 m. rugpjūčio 23 d., 12.01 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktus – voką Nr. 1 su objektais ir pakuotėmis po tyrimo ir voką Nr. 2 su objektais ir pakuotėmis po tyrimo, pagal 2020 m. lapkričio 4 d. kvitą B, serija BBB Nr. 3PK002287, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.