Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-3614-283/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-09-27
Bylos Nr.: eI-3614-283/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00034-2019-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dalia Pranckienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas: R. V. Z.
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui
Trečiasis asmuo: N. R., L. K.
Advokatai: Irmantas Tumas, Arnoldas Šukaitis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-3614-283/2019Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00034-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R EN DIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 27 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjui R. V. Z. ir jo atstovui advokatui Irmantui Tumui,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovui Kęstučiui Chrapačui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui N. R. ir jos atstovui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. V. Z. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. R. ir L. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. V. Z. (toliau – ir pareiškėjas, ir R. V. Z.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) Panevėžio skyriaus (toliau – ir atsakovas, ir NŽT Panevėžio skyrius) 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 23SK-2464-(14.23.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis bei tretieji suinteresuoti asmenys N. R. ir L. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytas gyvenamasis namas pastatytas 0,3956 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas). R. V. Z. teigė, kad žemės sklypo bendraturtė N. R., neturėdama jo sutikimo, neturėjo teisės kreiptis į NŽT Panevėžio skyrių prašymu pertvarkyti ginčo žemės sklypą ir patvirtinti nustatytus kadastrinius matavimus, o atsakovas, nors ir gavęs tokį prašymą, neturėjo teisės atlikti jokių derinimo veiksmų. Pareiškėjo teigimu, Panevėžio apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018 priėmus 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą, N. R. atsirado prielaidos pateikti derinimui kadastrinių matavimų bylas, tačiau nurodytas sprendimas negalėjo būti suprantamas kaip įpareigojantis priimti konkretų sprendimą, o privalėjo patikrinti pateiktas žemės sklypo kadastrinių matavimų bylas pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisykles. R. Z. teigė, kad NŽT Panevėžio skyrius privalėjo atsisakyti pertvarkyti ginčo žemės sklypą į keturis naujus žemės sklypus ir nepatvirtinti jų kadastro duomenų. Pagrįsdamas tokią poziciją, pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, vadovaudamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 28 ir 30-32 punktais, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 40 straipsniu, statybos techninių reglamentais, privalėjo atsižvelgti į tai, jog pareiškėjui 2010 m. kovo 5 d. buvo išduotas leidimas Nr. LNS-54-100305-00026 priestato statybai, kad pagal šį leidimą vykdoma priestato statyba nebaigta, priestatas yra naujas statinys, todėl taikytinas teisės aktų numatytas reikalavimas dėl 3 m atstumo nuo N. R. žemės sklypo ribos iki priestato. Be to, pareiškėjas teigė, jog atsakovas privalėjo įvertinti, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 16 d. su Panevėžio rajono savivaldybės administracija sudarė teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutartį Nr. (13.28)-S3-7 ir susitarė dėl ginčo žemės sklypui taikomo Detaliojo plano, patvirtinto Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 11 sprendimu Nr. T-148, koregavimo rengimo ir finansavimo. Nurodė, kad inicijuojamo planavimo tikslas yra koreguoti Detaliuoju planu suformuotų kitos paskirties žemės sklypams Nr. 3 ir Nr. 4 taikomus sprendinius, keičiant sklypų ribas, plotus ir, esant būtinybei, suformuojant sklypą susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijoms, keisti privalomuosius teritorijos naudojimo reglamentus pagal Panevėžio rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius. Pareiškėjas tvirtino, kad NŽT Panevėžio skyriui priėmus Sprendimą, šios sutarties vykdymas nėra įmanomas, nes žemės sklypų kadastro duomenys, įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, nebegali būti keičiami koreguojant Detaliojo plano sprendinius. R. V. Z. teigė, kad nustatant žemės sklypų kadastro duomenis, ginčo žemės sklypo išorinės ribos nebuvo suderintos su gretimo sklypo savininkais, nors jos kerta šių asmenų verandą ir ūkinius pastatus. Pareiškėjas nurodė, kad dėl užsitęsusių Detaliojo plano koregavimo procedūrų L. K. apsigalvojo ir atsisakė susitarimo leisti naudotis atlygintinu servitutu privažiuoti ir tiesti komunikacijas į pareiškėjui atskiriamus du žemės sklypus. R. V. Z. nurodė, kad NŽT Panevėžio skyrius, priimdamas Sprendimą, nesilaikė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 28 punkto, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 ir 32.1.2.2.2 punktų reikalavimų. R. V. Z., remdamasis 1999 m. gruodžio 6 d. susitarimu dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, teigė, kad pertvarkant ginčo žemės sklypą, į galiojantį susitarimą nebuvo atsižvelgta, todėl naujai suformuotų žemės sklypų ribos nebeatitinka per 19 metų nusistovėjusios tvarkos. Tvirtino, kad dėl Sprendimo, padidėja N. R. priklausančio 1147 kv. m ploto žemės sklypo plotas, kadangi pareiškėjas nesutinka naudotis sklypo dalimi, esančia tarp 21 -16 ir 22 koordinačių, kuria 19 metų naudojosi N. R.. Pareiškėjas nurodė, kad atidalinamo sklypo ribos turi būti tikslinamos, kad būtų išlaikomi atidalinamų žemės sklypų plotai, apskaičiuoti galimi matavimų leistini nukrypimai ir paklaidos, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, atlikta amalgamacija, taip surandant ginčo žemės sklypo bendraturčių susitarimą, vienodai užtikrinant gretimų žemės sklypų teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą.

Teismo posėdyje pareiškėjas R. V. Z., iš esmės pakartojęs skunde išdėstytus argumentus ir motyvus bei remdamasis jame nurodytomis aplinkybėmis, prašė tenkinti skundo reikalavimą ir panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus Sprendimą. Pareiškėjas akcentavo, kad NŽT Panevėžio skyrius, nežiūrint Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo, privalėjo kameraliai atlikti pateiktų keturių žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas ir įvertinti pareiškėjo pateiktas pastabas.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo N. R. atsiliepimais prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

NŽT Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas, įsiteisėjus kai Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimui, priimtam civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018. Atsakovas tvirtino, kad minėtu sprendimu bendrosios kompetencijos apeliacinės instancijos teismas iš esmės išsprendė ilgalaikį R. V. Z. ir N. R. ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Atsakovas tvirtino, kad administraciniam teismui paduotu skundu pareiškėjas kelia klausimus, kurie yra analogiški išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018 keltiems klausimams. NŽT Panevėžio skyrius pažymėjo, kad ginčo žemės sklypui taikomi galiojančio Detaliojo plano, su kuriuo R. V. Z. sutiko, sprendiniai.

Teismo posėdyje NŽT Panevėžio skyriaus atstovas K. Chrapačas prašė atmesti R. V. Z. skundą atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais. Atsakovo atstovas naujų papildomų paaiškinimų nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. R. atsiliepime nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018, patenkino jos ieškinį ir suteikė teisę be R. V. Z. sutikimo gauti Nacionalinės žemės tarnybos patvirtinimą dėl ginčo žemės sklypo pertvarkymo į keturis žemės sklypus, esantiems (duomenys neskelbtini), pagal 2017 m. balandžio 12 d. prašymą pertvarkyti žemės sklypą ir patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo nustatytus kadastrinius matavimus, atliktus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) “N. Tauras ir Ko“, ir be R. V. Z. sutikimo patvirtinti naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis, juos įregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre (toliau – Registrų centras). N. R. tvirtino, kad pareiškėjas skunde kelia civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018 išnagrinėtus klausimus, kurie negali būti iš naujo nagrinėjami administracinėje byloje. N. R. teigė, kad įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018, yra privalomas visiems asmenims ir visoms valdžios institucijoms, jame nustatytos faktinės aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami, pareiškėjas negali ginčyti šiuo sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog R. V. Z. atsisakymas pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo aktus dėl 3 m atstumo nuo būsimos sklypų ribos iki jo statomo pastato nebuvimo yra nepagrįstas. N. R. tvirtino, kad pertvarkomo ginčo žemės sklypo išorinės ribos nebuvo keičiamos, vidinių žemės sklypų ribų nustatymas šių asmenų interesų neįtakoja, todėl pagrindo jas derinti su gretimų žemės sklypų savininkais nėra. N. R. nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendime pasisakė ir dėl kelio servituto, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis negali patekti į jam nuosavybės teise priklausant žemės sklypą yra nepagrįsti. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendime išanalizavo klausimą dėl sklypų plotų ir konstatavo, kad nenustatyta, jog keturių naujų žemės sklypų plotai neatitinka ginčo žemės sklypui parengto Detaliojo plano.

Teismo posėdyje N. R. ir jos atstovas advokatas A. Šukaitis prašė atmesti skundą atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais. N. R. ir jos atstovas advokatas A. Šukaitis naujų papildomų paaiškinimų nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. K. atsiliepimo į skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo dėl bylos nagrinėjimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad R. V. Z. ir N. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise kitos valdė kitos paskirties 3 956 kv. m ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas - (duomenys neskelbtini); R. V. Z. priklausė 2569/3956 dalys, N. R. – 1387/ 3956 dalys ginčo žemės sklypo. Be to, R. V. Z., N. R. ir L. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ginčo žemės sklype pastatytą gyvenamąją namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 10 pagalbinio ūkio pastatų bei kiemo statinius.

N. R. 2017 m. balandžio 12 d. kreipėsi į NŽT Panevėžio skyrių prašymu pertvarkyti ginčo žemės sklypą ir patvirtinti padalijimo būdu pertvarkyto žemės sklypo nustatytus kadastro duomenis pagal UAB „N. Tauras ir Ko” matininko N. T. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas.

Nustatyta, kad N. R. užsakymu UAB „Tauras ir Ko“ matininko N. T. 2017 m. sausio 31 d. parengė žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus Nr. 40, Nr. 41, Nr. 42 ir Nr. 43 bei 931 kv. m, 934 kv. m, 943 kv. m, 1147 kv. m plotų žemės sklypų planus; R. V. Z. nurodytų dokumentų nepasirašė.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (civilinė byla Nr. e2-565-902/2018), N. R. 2017 m. liepos 14 d. ieškiniu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus ieškiniu ir prašė suteikti jai teisę be R. V. Z. sutikimo gauti Nacionalinės žemės tarnybos patvirtinimą dėl ginčo žemės sklypo pertvarkymo į keturis žemės sklypus pagal 2017 m. balandžio 12 d. prašymą pertvarkyti žemės sklypą ir patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo nustatytus kadastrinius matavimus, be R. V. Z. sutikimo patvirtinti naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis bei juos įregistruoti Registrų centre. Ieškinyje N. R. nurodė, kad pertvarkyti ginčo žemės sklypą ir suformuoti keturis atskirus žemės sklypus nusprendė dėl nuolat tarp bendraturčių kylančių ginčų, tačiau R. V. Z. nemotyvuotai atsisakė pasirašyti parengtas žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas ir žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus. Nesant R. V. Z. sutikimo, NŽT Panevėžio skyrius nesprendė dėl N. R. prašymo pertvarkyti ginčo žemės sklypą į keturis atskirus sklypus bei patvirtinti nustatytus kadastro duomenis. R. V. Z., nesutikęs su ieškiniu, 2017 m. rugsėjo 27 d. pateikė priešieškinį ir prašė pripažinti negaliojančiu ginčo žemės sklypo detaliojo plano žemės sklypų ribų nužymėjimo planą, suteikti teisę ginčo žemės sklypo Detalųjį planą taisyti pagal individualios įmonės ,,Stasiometras“ 2017 m. birželio 29 d. parengtą žemės sklypų ribų nužymėjimo planą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu N. R. ieškinį ir R. V. Z. priešieškinį atmetė. N. R., nesutikusi su šiuo teismo sprendimu, pateikė Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą ir prašė pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį - ieškinį patenkinti, o sprendimo dalį dėl priešieškinio palikti nepakeistą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (civilinė byla Nr. e2A-635-755/2018), Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. priėmė naują sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas priimtu sprendimu Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas N. R. ieškinys, panaikino ir dėl šios dalies priėmė naują sprendimą: ieškovės N. R. ieškinį patenkino ir suteikė jai teisę be atsakovo R. V. Z. sutikimo gauti Nacionalinės žemės tarnybos patvirtinimą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo į keturis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), pagal parengtą 2017 m. balandžio 12 d. prašymą pertvarkyti žemės sklypą ir patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo nustatytus kadastrinius matavimus, atliktus UAB “N. Tauras ir Ko“, taip pat be atsakovo R. V. Z. sutikimo patvirtinti naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis, juos įregistruoti Registrų centre; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

NŽT Panevėžio skyriuje 2018 m. gruodžio 3 d. buvo gautas N. R. prašymas, reg. Nr. 23PP-5884, patikrinti žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir parengti sprendimą, kuriuo remiantis, šiuos žemės sklypus būtų galima įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. N. R. prie prašymo pateikė Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018 priimtą 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą, keturių žemės sklypų kadastro duomenų bylas, Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtintą ginčo žemės sklypo Detalųjį planą.

NŽT Panevėžio skyrius 2018 m. gruodžio 6 d. priėmė R. V. Z. skundžiamą sprendimą Nr. 23SK-2464-(14.23.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu kadastro duomenų pakeitimo“. Sprendimo 1-uoju punktu buvo nuspręsta pertvarkyti ginčo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į keturis žemės sklypus Nr. 1-Nr. 4, patvirtinti šių žemės sklypų nustatyti kadastro duomenys pagal UAB „N. Tauras ir Ko“ 2017 m. sausio 31 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, laikomas neatskiriamomis šio sprendimo dalimis, o Sprendimo 2-uoju punktu nustatyti nauji servitutai: žemės sklype Nr. 4 – kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis); servitutas, suteikiantis teisę tiesti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis); servitutas, suteikiantis teisę naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis), kurie žemės sklypo plane M1:500 pažymėti simboliu „S“ (plotas 24 kv. m).

Nekilnojamojo turto registre, remiantis Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu ir Sprendimu, 2018 m. gruodžio 21 d. buvo įregistruoti kitos paskirties 0,0934 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir N. R. nuosavybės teisės į šio sklypo 240/934 dalis ( R. V. Z. nuosavybės teisės į šio sklypo 694/934 dalis Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos) bei kitos paskirties 0,1147 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir N. R. nuosavybės teisės į jį. Žemės sklypai, kurių plotai 943 kv. m ir 931 kv. m, ir nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti; šių sklypų savininkas yra R. V. Z..

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo, priimto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo teisinių santykių srityje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Žemės įstatymo 37 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektų svarstymą ir tvirtinimo tvarką, numato, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (7 dalis); pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre, suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą (1 dalis). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija) patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės. Šių taisyklių 66 punktas numato, kad parengtam žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui turi raštiškai pritarti jo iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai); tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo tokį projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

NŽT Panevėžio skyrius ir N. R. pateiktuose atsiliepimuose tvirtino, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018 priimtas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimas yra privalomas visiems asmenims ir visoms valdžios institucijoms; jame nustatytų faktų (aplinkybių) jokie subjektai, tarp jų – ir bylą nagrinėjantis administracinis teismas, neturi teisės revizuoti. Analogiškus argumentus NŽT Panevėžio skyriaus ir N. R. atstovai išsakė ir teismo posėdyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų teisinių padarinių yra nurodoma, kad materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas įgyja prejudicinę galią ir gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje, tai yra pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę galią, yra suformulavęs pagrindines taisykles, pagal kurias, prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylos (žr., pvz., 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3139-415/2018).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 279 straipsnio 4 dalis nustato, kad sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas, yra nurodęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008). CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta nuostatos, numatančios, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, aiškinančioje CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymą, yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017, 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018).

Minėta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-565-902/2018 buvo išnagrinėtas tarp ginčo žemės sklypo bendraturčių R. V. Z. ir N. R. kilęs ginčas dėl N. R. užsakymu parengto ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, dėl šio ginčo galutinį sprendimą 2018 m. lapkričio 27 d. priėmė Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2019 m. sausio 28 d. nutartimi atsisakė priimti R. V. Z. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo. Taigi, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimas yra įsiteisėjęs.

Iš Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018 priimto 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas N. R. apeliacinį skundą, sprendė klausimą, ar yra pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl tokių aplinkybių: 1) ar šalių sutartas 3 metrų nuo pastato iki sklypo ribos atstumas yra mažesnis ir kokia šio atstumo svarba sprendžiant ginčą; 2) ar ženkliai pakinta R. V. Z. priklausančio 934 m² ploto sklypo dydis ir atitinkamai padidėja N. R. sklypo dalis; 3) ar nesant sprendimo (susitarimo) dėl servituto nustatymo, žemės sklypų kadastrų duomenys negalės būti įregistruoti Registrų centre (sprendimo 32 punktas).

Teismas, įvertinęs R. V. Z. skundą ir teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad pareiškėjas Sprendimo pagrįstumą ginčija, remdamasis aplinkybėmis, kurias ištyrė, įvertino ir dėl jų išvadas padarė Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendime. Be to, teismas pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas daromas išvadas grindė ir Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtintu 3 956 m² ploto kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Detaliuoju planu. Nurodytas planas Teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruotas 2015 m. liepos 1 d., registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnį, parengti detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (2 dalis); detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas; detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (3 dalis).

Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendime padarė išvadą, jog ginčo žemės sklypo Detaliajame plane nustatytas 3 m atstumas nuo priestato iki sklypo ribos pakito dėl to, kad R. V. Z. apšiltino priestato sienas, ir konstatavo, jog dėl šios priežasties jo atsisakymas pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktus yra nepagrįstas (sprendimo 38 punktas). Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė, išanalizavęs ir įvertinęs ginčo žemės sklypo Detaliojo plano sprendinius, liudytojų - rengusio ginčo žemės sklypo Detalųjį planą R. P., atlikusio žemės sklypų kadastrinius matavimus atlikusio N. T. - parodymus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninis reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ ir 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto statybos techninis reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nuostatas dėl reikalavimo, nustatančio, jog esant mažesniam nei 3 m atstumui nuo statomo statinio, būtinas besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas, taikymo (sprendimo 33-38 punktai).

Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendime padarė išvadą, kad yra nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, jog dėl neišlaikyto 3 m atstumo sumažėja R. V. Z. priklausančio 934 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 1 dalis, o 1147 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 2 padidėja. Teisėjų kolegija konstatavo, kad civilinėje byloje nebuvo nustatyta, kokiomis konkrečiomis nustatytomis žemės sklypo Nr. 1 dalimis naudojasi N. R. ir R. V. Z., o įvertinusi, kad pagal kadastrinių matavimų bylą, žemės sklypas Nr. 1 yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nenustačius konkrečių šalių valdomų sklypo dalių dydžio, padarė išvadą, jog nėra pagrindo tvirtinti, kad R. V. Z. netenka dalies žemės sklypo Nr. 1 ploto, o N. R. tenka daugiau nei numatyta ginčo žemės sklypo Detaliajame plane (sprendimo 40 punktas). Panevėžio apygardos teismas sprendė, kad iki viso žemės sklypo padalijimo į keturis sklypus R. V. Z. ir N. R. priklausė apibrėžtos nuosavybės dalys viename ginčo žemės sklype, o ne atskirai kuriame nors iš atidalijamų žemės sklypų, ir kad tik padalijus ginčo žemės sklypą į keturis sklypus, trys iš jų R. V. Z. ir N. R. priklausys asmeninės nuosavybės teise, o ketvirtasis žemės sklypas ir toliau bus valdomas bendrai. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra skaičiavimais pagrįstų duomenų, kad suformuojant atidalijamus žemės sklypus, R. V. Z. dalies bendras dydis (plotas) žemės sklype sumažėtų (sprendimo 41 punktas).

Be to, Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendime konstatavo, kad parengtose keturių sklypų kadastrinių matavimų bylose nenustatyta, jog faktiškai pamatuoti sklypų plotai neatitiko Detaliame plane nustatytų sklypų plotų, ir sprendė, jog nėra pagrindo tvirtinti esant žemės sklypų plotų pokyčių ir neatitikimų Detaliojo plano sprendiniams (sprendimo 43 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog Detaliojo plano sprendiniuose (brėžinyje) yra numatytas įvažiavimo ir išvažiavimo į R. V. Z. priklausantį 931 kv. m ploto žemės sklypą per L. K. nuosavybę objektyvus būtinumas ir nustatyta tokio kelio vieta – per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (sprendimo 45 punktas).

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad aukščiau aptartos Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018, išvados reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas patikrino N. R. užsakymu UAB „N. Tauras ir Ko“ atliktų keturių žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatytų kadastro duomenų, šių žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų atitiktį teisės aktų reikalavimams ir ginčo žemės sklypui taikomo Detaliojo plano sprendiniams.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-635-755/2018 priimtas 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimas, kuriame bylos proceso dalyviais buvo R. V. Z., N. R., L. K., NŽT Panevėžio skyrius, turi prejudicinę galią; faktai, susijęs su ginčo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pertvarkymu į keturis žemės sklypus Nr. 1-Nr. 4, šių keturių žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, žemės sklypų kadastro duomenų bylų rengimu, nustatyti aukščiau nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje, iš naujo negali būti neįrodinėjami nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. Z. skundą atsakovui NŽT Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims N. R. ir L. K..

Apibendrinus tai, kas buvo nurodyta, daroma išvada, jog Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu buvo išspręstas tarp R. V. Z. ir N. R., kaip ginčo žemės sklypo bendraturčių, kilęs ginčas dėl jo pertvarkymo padalijimo būdu ir konstatuota, kad ginčo žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas gali būti vykdomas pagal UAB “N. Tauras ir Ko” matininko N. T. 2017 m. sausio 31 d. parengtas žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas.

Be to, teismas sprendžia, kad byloje pateiktų žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų duomenys patvirtina, jog NŽT Panevėžio skyriaus specialistė 2018 m. gruodžio 4 d. patikrino 943 kv. m, 934 kv. m bei 931 kv. m plotų žemės sklypų kadastrinių duomenų bylas, parengė atitinkamai Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktus Nr. 23KAM-105190, Nr. 23KAM-105201, Nr. 23KAM-105211 ir konstatavo, kad pažeidimų nenustatyta. Žemės sklypo, kurio plotas 1147 kv. m, kadastro duomenų byla NŽT Panevėžio skyriuje buvo patikrinta 2017 m. kovo 17 d.; surašytame Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akte Nr. 23KAM-19653 buvo konstatuota, kad pažeidimų nenustatyta, tačiau nurodyta, jog nėra pateiktas žemės sklypo savininko prašymas patvirtinti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis. Teismas sprendžia, kad nurodytas trūkumas buvo pašalintas, N. R. 2018 m. gruodžio 3 d. pateikus prašymą, reg. Nr. 23PP-5884, ir jo priedus.

Apibendrinus nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad NŽT Panevėžio skyrius, 2018 m. gruodžio 3 d. gavęs N. R. prašymą, reg. Nr. 23PP-5884, su pridėtais dokumentais (ginčo žemės sklypo Detaliuoju planu, UAB “N. Tauras ir Ko” matininko N. T. 2017 m. sausio 31 d. parengtomis keturiomis žemės sklypų kadastrinių matavimų bylomis), disponuodamas civilinėje byloje Nr. e2A-635-755/2018 įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu, ginčo žemės sklypui taikomu Detaliuoju planu, 2018 m. gruodžio 4 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktais Nr. 23KAM-105190, Nr. 23KAM-105201, Nr. 23KAM-105211 bei 2017 m. kovo 17 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. 23KAM-19653, turėjo pagrindą priimti 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 23SK-2464-(14.23.110.) „Dėl nustatytų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu kadastro duomenų pakeitimo“. Teismo vertinimu, priimtas Sprendimas, kaip individualus administracinis aktas, yra pagrįstas jame išvardintomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis ir atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, jog R. V. Z. skundas nepagrįstas ir atmetamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. R. pateikė prašymą atlyginti turėtas atstovų darbo apmokėjimo išlaidas. N. R. nurodė, kad ji už atstovų darbą sumokėjo 300 Eur, joms pagrįsti pateikė 2019 m. kovo 14 d. Pinigų priėmimo kvitą Nr. 939597 ir 2019 m. gegužės 16 d. Pinigų priėmimo kvitą Nr. 920009.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka

Teismas sprendžia, kad priėmus sprendimą atmesti R. V. Z. skundą dėl NŽT Panevėžio skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 23SK-2464-(14.23.110.) panaikinimo, buvo apgintos N. R., kaip trečiojo suinteresuoto asmens, teisės. Dėl šios priežasties N. R. turi teisę gauti turėtų atstovų darbo apmokėjimo išlaidų atlyginimą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal šias rekomendacijas, už atsiliepimą į ieškinį priteistino maksimalaus užmokesčio dydis yra 2,5 koeficiento (8.2 punktas); už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,1 koeficiento (8.19 punktas).

Nustatyta, kad N. R. 2019 m. kovo 14 d. pateikė atsiliepimą į skundą, kurį parengė jai atstovavęs advokato padėjėjas R. Vilimavičius, veikęs pagal 2019 m. kovo 14 d. atstovavimo sutartį. Už šio atstovo darbą N. R. pagal 2019 m. kovo 14 d. Pinigų priėmimo kvitą Nr. 939597 sumokėjo 200 Eur. Advokatas A. Šukaitis, veikdamas pagal 2019 m. gegužės 16 d. atstovavimo sutartį, dalyvavo 2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje, kuris truko 2 val. 20 min. Už advokato A. Šukaičio suteiktas teisines paslaugas N. R. sumokėjo 100 Eur.

Atsižvelgus į Lietuvos statistikos departamento skelbiamus duomenis apie vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių), taikomus suteiktų teisinių paslaugų momentu, daroma išvada, kad N. R. turėtos bendro 300 Eur dydžio atstovų darbo apmokėjimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2, 8.19 ir 9 punktuose nustatytų dydžių, buvo būtinos, vertinamos kaip protingos, pagrįstos nustatytais mokėjimo dokumentais, todėl priteisiamos iš R. V. Z..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo R. V. Z. skundą atmesti.

Tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą dėl turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo ir priteisti N. R. iš R. V. Z. 300 Eur (tris šimtus eurų) turėtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos: Nijolė ČekanauskienėDalia PranckienėDalytė Zlatkuvienė