- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- e2A-635-755/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05829-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Zina Mickevičiūtė, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- N. R.
- Atsakovas
- R. V. Z.
- Trečiasis asmuo
- L. K.
- Išvadą teikia
- Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis, Kęstutis Galvičius
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-635-755/2018
teisėja Ingrida Kirsnytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05829-2017-7
2018 m. lapkričio 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-565-902/2018 pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui R. V. Z., trečiajam asmeniui L. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo R. V. Z. priešieškinį ieškovei N. R., trečiajam asmeniui L. K., institucijoms, teikiančioms išvadą – Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žemės sklypo atidalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. R. ieškiniu teismo prašė suteikti jai teisę be atsakovo sutikimo gauti Nacionalinės žemės tarnybos patvirtinimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pertvarkymo į keturis žemės sklypus pagal parengtą 2017 m. balandžio 12 d. prašymą pertvarkyti žemės sklypą ir patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo nustatytus kadastrinius matavimus, be atsakovo sutikimo patvirtinti naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis,juos įregistruoti VĮ Registrų centre,priteisti 199,99 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo už kadastrinių matavimų atlikimą.
2. Paaiškino, kad dėl nuolatinių ginčų tarp bendraturčių ieškovė nutarė žemės sklypą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, suformuojant atskirus 4 žemės sklypus, ir 2015 m. birželio 11 d. Panevėžio rajono savivaldybės taryba sprendimu patvirtino detalųjį planą dėl atidalinimo į 4 žemės sklypus.
3. Nurodė, jog atsakovas su detaliuoju planu sutiko, pasirašė darbų atidavimo-priėmimo aktą, kitus dokumentus, tačiau parengus kadastrinių matavimų bylas, jis atsisakė pasirašyti žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymų aktuose ir savo nesutikimo nemotyvavo.
4. Teigė, kad jos siūlomas atidalinimo būdas nepažeidžia atsakovo, kaip bendraturčio, interesų, kadangi atsakovui yra priskiriami jo šiuo metu valdomi žemės sklypai.
5. Atsakovas R. V. Z. su ieškiniu nesutiko ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano žemės sklypų ribų nužymėjimo planą, suteikti teisę žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą taisyti pagal IĮ ,,Stasiometras“ 2017 m. birželio 29 d. žemės sklypų ribų nužymėjimo brėžinį.
6. Paaiškino, jog rengiant detalųjį sklypo planą, buvo sutarta, kad žemės sklypo riba bus 3 metrai nuo atsakovo gyvenamojo namo dalies.
7. Nurodė, jog, matininkams atlikus sklypų koordinačių žymėjimą, paaiškėjo, kad atstumas tarp atsakovo namo dalies ir ieškovės sklypo yra mažesnis- ne 3 metrai, o tik 2,23 metro. Pridūrė, kad sklypo dalis, kuria 17 metų naudojasi ieškovė, tarp koordinačių 21-16 iki 22 (0,75 m pločio ir 16,75 m ilgio), priskiriama atsakovui.
8. Teigė, kad matininkas ne tik neteisingai nužymėjo jo (atsakovo) namo dalies koordinates detaliajame plane ir nuo jų neteisingai, neišlaikydamas 3 metrų atstumo, nurodė ieškovės žemės sklypą natūroje, bet ir iš viso nepažymėjo, nesuderino žemės sklypo išorinių ribų su kaimynais K., kur išorinės sklypo ribos eina per jų verandą ir ūkinius pastatus.
9. Paaiškino, jog permatavus atsakovui priklausančią sklypo dalį koordinatėmis 3-4-5-6-7-8-34s-9, atsakovo sklypas yra 9 m² mažesnis, dėl ko atsakovas nesutiko pasirašyti ant žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
10. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.
11. Nustatė, kad pateiktos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylos yra parengtos pagal 2015 m. birželio 11d. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-148, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, parengtas pagal žemės sklypo savininkų pageidavimus, suderinimą jie patvirtino parašais, ir minėtą sklypą padalinantis į 4 atskirus žemės sklypus.
12. Darė išvadą, jog tarp bendraturčių iškilus ginčui dėl atidalinamo sklypo ribų, pastarųjų koregavimas yra galimas pirmiausiai kreipiantis į savivaldybę (ne tiesiogiai į teismą su reikalavimu ribas nustatyti) ir tik savivaldybei neleidus koreguoti ar keisti detaliojo plano sprendinių,t.y.netenkinus prašymo,tokį sprendimą galima būtų apskųsti viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nenustatė aplinkybių, jog pagal atsakovo prašymą savivaldybė (pagal kompetenciją savivaldybės administracijos direktorius) būtų priėmusi atsakovui nepalankų sprendimą dėl atidalinamo sklypo ribų koregavimo, nėra aiškūs minėtos institucijos argumentai dėl galimybės keisti (ar neleisti keisti) sklypo ribas, todėl teismas neturėjo galimybės vertinti atsakovo išsakytų nesutikimo su ieškiniu argumentų, kaip nesutikimo su konkrečiu institucijos sprendimu motyvų, juo labiau, kai nė vieno institucijos, dalyvaujančios teisminiame procese, sprendimo atsakovas nėra apskundęs, tokių duomenų į bylą nepateikė.
13. Nustatė, jog detaliajame plane nurodytas ieškovei tenkančio žemės sklypo ribos 3 metrų atstumas iki atsakovo statomo priestato , atlikus kadastrinius matavimus, nebuvo išlaikytas. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, negalėjo padaryti išvados, kad atstumo iki sklypo ribos ženklų sumažėjimą lėmė vien tik atsakovo veiksmai, šiltinant statinio sieną, ir spręsti, jog atsakovo nesutikimas pasirašyti ant kadastrinių matavimų bylose esančių reikšmingų dokumentų nėra pateisinamas. Atkreipė dėmesį tai, kad atsakovo priestatas nėra naujas statinys, todėl 3 metrų nėra būtina išlaikyti iki sklypo ribos, tačiau vertino šalių susitarimą dėl 3 metrų atstumo, kaip pakankamai svarų atsakovo argumentą dėl jo sutikimo įgyvendinant detaliojo plano sprendinius, nes atitinkamai iki 2,35 m ir 2,28 m atstumui sumažėjus, ženkliai pakinta atsakovui priklausančio sklypo (934 m²) dalis (plotas) ir atitinkamai padidėja ieškovei priklausančio sklypo (1147 m²) plotas. Sprendė, jog, įgyvendinant detalaus plano(-ų) sprendinius, pažeidžiamos atsakovo teisės ir teisėti interesai į jo nuosavybę, nes sumažėja jam priklausančių žemės sklypų plotas bei pažeidžiama daug metų nusistovėjusi tarp bendrasavininkių žemės naudojimosi tvarka ir detaliojo plano pagrindu atlikti kadastriniai matavimai, ženklinant atidalinamo žemės sklypo ribas, jų eigoje gauti duomenys, negali būti laikomi teisingais bei įregistruoti VĮ Registrų centre.
14. Teismas darė išvadą, kad reikalinga tikslinti ginčo objektu tapusio atidalinamo sklypo (vidines) ribas tokiu būdu, kad būtų išlaikomaas atidalinamų žemės sklypų plotas. Paaiškino, jog teismas negalėjo atlikti didelės apimties tyrimo, papildomai rinkti įrodymus, prašyti institucijų išvadų, nes teismo eksperto išvadoje duoti atsakymai į teismo užduotus klausimus nebuvo pakankami teisingai išspręsti šalių ginčą dėl atidalinamo sklypo ribų, kai ieškovė ieškinio reikalavimu teismo prašė tik įvertinti atsakovo motyvus nepasirašant ant paženklinimo akto, plano ir prašė leisti tęsti sklypų atidalinimo procesą, kadastrinių matavimų bylas pateikiant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
15. Nurodė, jog detaliuoju planu tvirtinant išorines žemės sklypo ribas nebuvo būtinas ribų derinimas su kaimynais, teismo ekspertas nenustatė detaliojo plano rengimo procedūrinių pažeidimų. Atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo pareikštas atskiras reikalavimas dėl servitutų nustatymo patekimui į atidalinamus žemės sklypus, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo išspręsti servitutų klausimo, tačiau pridūrė, jog nesant notariškai patvirtinto šalių susitarimo ar teismo sprendimo dėl servitutų nustatymo, žemės sklypų kadastro duomenys negali būti pateikti užregistruoti Nekilnojamojo turto registrui.
16. Darė išvadą, kad nėra galimybės keisti detaliojo plano, tokiu būdu kaip prašo atsakovas, nes detaliajam planui keisti yra taikoma kita (ne teisminė) procedūra, be to, IĮ ,,Stasiometras“ 2017 m. birželio 29 d. žemės sklypų ribų nužymėjimo brėžinys nėra patvirtintas (suderintas) su reikiamomis institucijomis, neaišku, ar atidalinamų sklypų ribų nustatymas pagal aukščiau nurodytą planą vienodai užtikrins abiejų bendraturčių ginčo žemės sklypo teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, ar bus išlaikomi atidalinamų žemės sklypų plotai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė N. R. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį ir ieškovės ieškinį patenkinti visa apimtimi. Kitą sprendimo dalį dėl priešieškinio prašo palikti nepakeistą.
18. Teigia, kad teismas klaidingai nurodė ekspertizės išvadą dėl matavimo būdo žemės sklypo ribos atstumo iki atsakovo pastato. Tvirtina, jog atstumas nuo sienos iki sklypo ribos pasikeitė po to, kai buvo parengtas detalusis planas ir šalys buvo pritarusios jo sprendiniams parašais, atsakovui apšiltinus savo pastatą 20 cm šiltinamosios medžiagos, t. y. atstumas sumažėjo dėl paties atsakovo veiksmų.
19. Nurodo, jog detaliuoju planu pertvarkant žemės sklypą, naujai formuojamų žemės sklypų ribos gali būti nustatomos naujai, t. y. skirtis nuo anksčiau pertvarkomam žemės sklypui nustatytų naudojimosi dalių, todėl atsakovui pritarus detaliojo plano sprendiniams, vėlesnis jo nesutikimas su sprendiniais laikytinas piktnaudžiavimu savo teisėmis.
20. Tvirtina, kad UAB „Tauras ir ko“ Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylose nurodyta, kad ieškovės ir atsakovo žemės plotai yra būtent tokie, kokius nurodo ir teismas, tokie buvo numatyti ir detaliajame plane. Paaiškina, jog atstumas nuo atsakovo namo sienos iki sklypo ribos sumažėjo dėl pačio atsakovo veiksmų, o atsakovui tenkančio žemės sklypo ribos nepakito, detaliajame plane numatytos koordinatės, posūkių taškai, sklypų kraštinės yra tos pačios, todėl ir sklypo plotas nepakito.
Žemesnės instancijos teismas
21. Atkreipia dėmesį, jog įvažiavimai į atsakovo sklypus detaliajame plane yra išspręsti, tarp trečiojo asmens ir atsakovo buvo sudaryta sutartis dėl kelio servituto suteikimo ir ši sutartis galiojanti ir detaliojo plano sprendiniai dėl privažiavimų į sklypus gali būti įgyvendinti ir įregistruoti VĮ Registrų centre. Teigia, kad reikalavimas pateikti notariškai patvirtintą šalių susitarimą dėl kelio servituto nustatymo įgyvendinant detaliojo plano sprendinius nepagrįstas, nes pakanka plane pažymėti žemės plotus, kuriuose siūloma nustatyti žemės servitutus sandoriu, kad detaliojo plano sprendiniai būtų įgyvendinami ir įregistruoti.
22. Teigia, kad parengti naują žemės sklypų pertvarkymo projektą ir jį patvirtinti neįmanoma dėl atsakovo nenoro ką nors keisti.
Atsiliepimas
23. Atsakovas R. V. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
24. Teigia, jog teismas teisingai įvertino atstumo nuo atsakovo pastato iki žemės sklypo ribos pokyčio aplinkybes, iki detaliojo plano susiklosčiusią žemės sklypo naudojimo tvarką, pagrįstai sprendė, kad įgyvendinant detaliojo plano sprendinius, bus pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai, teisingai nustatė, jog atlikus kadastrinius matavimus, atidalinamo žemės sklypo vidinėms riboms nustatyti, trijose vietose keičiasi žemės plotai.
25. Pažymi, kad pastato sienos apšiltinimas neturėjo jokios reikšmės nustatant sklypo ribą, nes atstumas iki žemės sklypo ribos matuojamas nuo stogo konstrukcijų. Jei ieškovė nebūtų priskyrusi atsakovui savo sklypo dalies, 3 metrų atstumas būtų buvęs išlaikytas. Mano, jog ieškovė siekia savanaudiškų tikslų, nesutinka su 1999 m. gruodžio 6 d. žemės sklypo planu ir nori keisti susiformavusią žemės sklypo naudojimo tvarką, taip pažeidžiant atsakovo teises ir teisėtus interesus.
26. Nurodo, jog 2018 m. birželio 16 d. yra sudaryta teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis tarp Panevėžio rajono savivaldybės administracijos ir atsakovo dėl detalaus plano koregavimo, todėl tenkinus apeliacinį skundą, atsakovui būtų užkirstas kelias keisti detaliojo plano sprendinius, du sklypai liktų be įvažiavimo iš gatvės, pagal kurią adresas tiems sklypams suteiktas.
27. Tvirtina, kad su matavimais nesutiko ir nepasirašė ant aktų dėl jų neatitikimo detaliojo plano sprendiniams ir dėl to, kad matavimai ne visur buvo atlikti, su tarp gretimų sklypų besiribojančiomis ribomis kaimynai nebuvo supažindinti.
28. Atkreipia dėmesį, jog ieškovei buvo siūloma pateikti savo klausimus ekspertizei, pasinaudoti teismo siūlyta mediacija, tačiau ji su tuo nesutiko, taip piktnaudžiaudama savo teisėmis.
Atsiliepimas
29. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad skundas yra pagrįstas ir prašo jį patenkinti.
30. Atkreipia dėmesį, kad atsakovo keliami reikalavimai analogiški išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-67-488/2014. Teigia, jog atsakovas yra sutikęs ir patvirtinęs savo parašu detaliojo plano sprendinius, kurie atlikti atsižvelgiant į abiejų šalių pageidavimus. Detalusis planas galiojantis, todėl keisti jį nėra jokio pagrindo. Daro prielaidą, kad atsakovas, atlikinėdamas pastato rekonstrukciją, pats nesilaiko detaliajame plane numatytų sklypų ribų atstumų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skunde suformuluotų faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
32. Iš apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų matyti, kad apeliantė prašo įvertinti, ar pagrįstos teismo išvados dėl to, kad: 1. šalių sutartas 3 metrų nuo pastato iki sklypo ribos atstumas yra mažesnis ir įvertinti, kokia to svarba sprendžiant ginčą; 2. ženkliai pakinta atsakovui priklausančio 934 m² ploto sklypo dydis ir atitinkamai padidėja ieškovės sklypo dalis; 3. nesant sprendimo (susitarimo) dėl servituto nustatymo, žemės sklypų kadastrų duomenys negalės būti įregistruoti VĮ Registrų centre. Dėl pasakyto apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių skundo motyvų. Kadangi priešieškinys atmestas, dėl to skundas nepateiktas, todėl dėl priešieškinio reikalavimų nepasisakoma.
33. Nustatyta, kad Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T-148 buvo patvirtintas 3 956 m² ploto kitos paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), detalusis planas, pagal kurio sprendinius vienas bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas suskirstytas į keturis atskirus sklypus – 934 m², 1 147 m², 943 m² ir 931 m². Pagal detaliojo plano žemės sklypų ribų nužymėjimo brėžinį bei kadastrinių matavimų bylas, N. R. naudotųsi naujai suformuotu 1 147 m² ploto žemės sklypu (sklypo Nr. 2), žemės sklypų ribų nužymėjimo brėžinyje pažymėtu posūkio taškais 12-13-14-15-21-22-23-24-25-26-27-28; bendrai su R. V. Z. naudotųsi 934 m² ploto žemės sklypu (sklypo Nr. 1), brėžinyje pažymėtu posūkio taškais 21-16-17-18-19-20-1-2-3-4-30-29-26-25-24-23-22. R. V. Z. pagal detaliojo plano sprendinius naudotųsi 943 m² ploto žemės sklypu (sklypo Nr. 3), žemės sklypų ribų nužymėjimo brėžinyje pažymėtu posūkio taškais 11-28-27-26-29-31-32-33, ir 931 m² ploto žemės sklypu (sklypo Nr. 4), brėžinyje pažymėtu posūkio taškais 4-5-6-7-8-9-10-33-32-31-29-30. Taigi, ieškovė siekia sau iš bendrai valdomo sklypo atsidalinti vieną sklypą, du sklypai atidalijami R.V. Z. ir vienas atidalijamas sklypas (sklypo Nr. 1) ir toliau priklausytų šalims bendrosios nuosavybės teise. Atsakovas R. V. Z. teigia, jog su detaliuoju planu sutiko, nes pagal jo pageidavimą sklypo Nr. 1 ribos taškuose 25 ir 26 nustatytos kaip nutolusios 3 metrus nuo atsakovo pastatyto priestato. 2017 m. gruodžio 11 d, nutartimi teismo paskirtos teismo teritorijų planavimo ekspertizės išvadose nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 1 ribos tarp koordinačių 25 ir 26 nuo statomo statinio stogo konstrukcijų yra nutolusios 2,35 m ir 2,28 m.
34. Atstumą nuo statinio iki sklypo ribos reglamentuoja Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ ir 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Minėtuose reglamentuose nurodoma, jog esant mažesniam nei 3 metrų atstumui nuo statomo statinio, būtinas besiribojančio žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas.
35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo priestatas negali būti laikomas nauju statiniu, kurio statybai būtina išlaikyti 3 metrų atstumą iki besiribojančio sklypo ribos. Kartu pažymi, kad rengiant ir tvirtinant detalųjį planą, atsakovo R.V. Z. priestatas jau buvo pastatytas, todėl nėra jokio pagrindo jį laikyti nauju statiniu.
36. Analizuojant klausimą, ar iš tiesų atstumas nuo atsakovo priestato iki sklypo ribos yra mažesnis nei 3 metrai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė atstumą tarp priestato ir žemės sklypo ribos matuoja nuo priestato sienos, atsakovas – nuo priestato labiausiai atsikišusios konstrukcijos, t. y. stogo. Išklausius pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio garso įrašą–protokolą, kolegija daro išvadą, jog rengiant detalųjį planą, 3 metrų atstumas iki sklypo ribos buvo matuojamas nuo atsakovo priestato sienos( neapšiltintos) . Liudytojai R. P., rengęs žemės sklypo detalųjį planą, N. T., matininkas atlikęs žemės sklypo dalių kadastrinius matavimus, teismui paaiškino, kad jiems buvo žinomas atsakovo R. V. Z. pageidavimas dėl 3 metrų ribos nuo priestato iki žemės sklypo ribos, atstumą matuojant nuo priestato sienos, o ne nuo stogo konstrukcijos.
37. Šią išvadą taip pat pagrindžia ir tai, kad detaliojo plano žemės sklypų ribų nužymėjimo brėžinyje ginčijamų posūkio taškų 25 ir 26 koordinačių atsakovas R. V. Z. neginčija. Nutarties 36 punkte paminėtas liudytojas N. T. paaiškino, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo rengiami vadovaujantis detaliuoju planu bei jo brėžiniu, su kuriuo R. V. Z. sutiko. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad detalusis planas yra galiojantis, o atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikta 2018 m. birželio 16 d. Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis automatiškai nepanaikina detaliojo plano sprendinių galiojimo. Nesant detaliojo plano sprendimų pakeitimų, teisėjų kolegija neturi pagrindo kvestionuoti detaliojo plano teisėtumo.
38. Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei foto nuotraukos rodo, kad atsakovo priestatas po detaliojo plano patvirtinimo buvo apšiltintas šiltinimo medžiagomis, dėl ko sienos galutinis taškas pasislinko sklypo ribos link maždaug 20 cm. Nevertinant šiltinimo sluoksnio storio, nuo sienos stogo konstrukcija išsikišusi apie 70 cm. Šios aplinkybės atsakovas R. V. Z. neginčija. Įvertinus 2017 m. lapkričio 14 d. teismo posėdžio metu liudytojo N. T. paaiškinimus dėl faktinio žemės sklypo Nr. 1 ribos atstumo iki priestato sienos, jiems esant 2,80 m, labiau tikėtina, jog detaliajame plane nustatytas 3 metrų atstumas nuo priestato iki sklypo ribos pakito atsakovui apšiltinus priestato sienas (CPK 185 str.). Esant tokiai išvadai spręstina, kad atsakovo R. V. Z. atsisakymas pasirašyti ant žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose dėl 3 metrų atstumo nesilaikymo vertinamas kaip nepagrįstas.
39. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė,jog pagal teismų praktiką žemės sklypo plotas negali būti keičiamas, nenuginčijus sklypo įsigijimo sandorio (nebent egzistuoja sklypo ploto patikslinimo galimybė pagal Kadastro nuostatų 21 punktą šios normos nustatymo sąlygomis). Esant ginčui tarp gretimų žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas žemės sklypo dalis (plotas)(Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-226/2009).
40. Vienok, šiuo atveju kolegija pirmosios instancijos teismo teiginį skundžiamame sprendime, jog dėl neišlaikyto 3 metrų atstumo, sumažėjo atsakovui priklausančio žemės sklypo Nr. 1 dalis, o apeliantei priklausantis žemės sklypas Nr. 2 padidėja,vertina kaip negrįstą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia išvada, nes byloje nėra nustatyta, kokiomis konkrečiomis nustatytomis dalimis tiek apeliantė N. R., tiek atsakovas R. V. Z. naudojasi žemės sklypu Nr. 1. Šiuo atveju absoliučiai nėra pagrindo tvirtinti atsakovui netenkant dalies žemės sklypo Nr. 1 ploto, o apeliantei – gaunant daugiau nei numatyta detaliajame plane, kai pagal kadastrinių matavimų bylą šis žemės sklypas yra valdomas bendrąja daline nuosavybe, nenustačius konkrečių šalių valdomų sklypo dalių dydžio. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas byloje nepateikia jokių įrodymų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad faktiškai esantis atstumas nuo priestato sienos iki žemės sklypo Nr. 1 ribos realiai kaip nors riboja valdyti ir disponuoti atsakovui priestatu, t. y. varžo jo teises į nuosavybę. Todėl visiškai pagrįstai manytina, kad neišlaikytas 3 metrų atstumas nuo priestato iki sklypo ribos neigiamų pasekmių atsakovui nesukelia (CPK 185 str.).
41. Papildomai pastebima, jog iki viso sklypo padalijimo į keturis sklypus šalims priklausė apibrėžtos nuosavybės dalys šiame viename sklype, o ne atskirai kuriame nors iš atidalijamų .Tik padalijus sklypą į keturis sklypus , trys iš jų priklausys šalims asmeninės nuosavybės teise, o ketvirtas ir toliau bus valdomas bendrai. Šiuose visuose keturiuose naujai formuojamuose sklypuose negalimas šalių nuosavybės dydžio pokytis lyginant su dalių dydžiu iki sklypo padalijimo. Byloje nėra skaičiavimais pagrįstų duomenų ,jog suformuojant atidalijamus sklypus, atsakovo dalies bendras dydis ( plotas) žemės sklype keistųsi mažėjimo linkme.
42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 36, 38-39 punktus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė netenkinti apeliantės reikalavimo be atsakovo sutikimo gauti patvirtinimą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo pertvarkymo į keturis sklypus ir patvirtinti pertvarkyto sklypo kadastro duomenis, juo labiau, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius teismui pateikė nematantis kitų kliūčių nei atsakovo parašo ant ribų paženklinimo-parodymo aktų nebuvimas tęsti žemės sklypų padalijimo procesą.
43. Kaip nurodyta 33 punkte, žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), buvo suskirstytas į keturis atskirus sklypus, nustatant konkretų atskiro sklypo plotą. Teismui pateiktose keturių sklypų kadastrinių matavimų bylose nenustatyta, kad detaliuoju planu nustatytas sklypų plotas neatitiko faktiškai pamatuotus sklypų plotus, todėl nepagrįsta tvirtinti esant žemės sklypų plotų pokyčiams, neatitikimams detaliojo plano sprendiniams.
44. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliajame plane nustatyti servitutai, skirti tiesti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas bei jomis naudotis, bei kelio servitutas. Nustatyta, kad atsakovas R. V. Z. ir kaimyninio sklypo savininkė L. K. sudarė susitarimą, kuriuo L. K. sutiko su servitutų jos sklype nustatymu, o atsakovas sutiko sumokėti L. K. kompensaciją už servitutus. L. K. atsiliepime į ieškinį nurodė atsisakanti vykdyti pasirašytą susitarimą dėl servitutų nustatymo.
45. Vertinant galimybes įgyvendinti detaliojo plano sprendinius dėl nustatytų servitutų įregistravimo, teisėjų kolegija nurodo, jog šioje detaliojo plano įgyvendinimo stadijoje, kai teisme nereiškiamas reikalavimas nustatyti konkrečius servitutus, nėra galimybės vienareikšmiškai nuspręsti nesant pagrindo tenkinti apeliantės prašymą leisti be atsakovo sutikimo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre naujai suformuotų žemės sklypų kadastrų duomenis. Pažymėtina ir tai, jog detaliuoju planu yra pripažintas ir nustatytas įvažiavimo ir išvažiavimo į žemės sklypą Nr. 4 kelio per L. K. nuosavybę objektyvus būtinumas, taip pat nustatyta tokio kelio vieta – per žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pats detalusis planas yra galiojantis.
46. Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas naikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės N. R. ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
47. Patenkinus N. R. ieškinį dėl nematerialiųjų reikalavimų, teisėjų kolegija tenkina ir ieškinio dalį dėl dalies išlaidų (199,99 Eur) priteisimo iš atsakovo ir už jam priskirtinų naudotis žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą, nes byloje nepaneigtas kadastrinių matavimų teisėtumas ir pagrįstumas.
48. Panaikinus dalį skundžiamo sprendimo ir priėmus naują sprendimą, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė N. R. už ieškinio pateikimą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį ir patyrė 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tenkinus ieškinį, iš atsakovo R. V. Z. priteistinas 75 Eur žyminis mokestis ir 900 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybė už procesinių dokumentų įteikimą patyrė 25,80 Eur išlaidų, tačiau atsakovas R. V. Z. yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str. 3 d.).
49. Už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą teismui bei atstovavimą teisme ieškovė N. R. sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, 350 Eur už advokato pagalbą. Kadangi apeliacinis skundas buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio sumos, t. y. 75 Eur, todėl likusi permokėta 25 Eur žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovei, tą įpareigojant atlikti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos (CPK 80 str. 7 d., 87 str. 1 d. 1 p.). Patenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 75 Eur žyminio mokesčio ir 350 Eur atstovavimo išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės N. R. ieškinys, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą.
Ieškovės N. R. ieškinį patenkinti ir suteikti jai teisę be atsakovo R. V. Z. sutikimo gauti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patvirtinimą dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pertvarkymo į keturis žemės sklypus – (duomenys neskelbtini) pagal parengtą 2017 m. balandžio 12 d. prašymą pertvarkyti žemės sklypą ir patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo nustatytus kadastrinius matavimus, atliktus UAB “N. T. ir Ko“, be atsakovo R. V. Z. sutikimo patvirtinti naujai suformuotų žemės sklypų kadastro duomenis, juos įregistruoti VĮ Registrų centre.
Priteisti iš R. V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 199,99 Eur išlaidas už atliktus kadastrinius matavimus, 75 Eur žyminį mokestį, 900 Eur išlaidas advokato pagalbai atlyginti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 75 Eur žyminį mokestį, 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos grąžinti N. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 25 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 154.