Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui V. Š., jo atstovui Didvyžių socialinės globos namų direktoriui R. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo V. Š. atstovas Didvyžių socialinės globos namų direktorius R. Ž. teismo posėdžio metu teigė, kad pareiškimą palaiko (2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 10 min. 05 sek. – 14 min. 15 sek.).

Suinteresuotas asmuo S. Š. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą procesinį terminą nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas motinos mirties dieną buvo gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ir su pareiškimu nesutinka (2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 00 sek. – 22 min. 13 sek.).

Teismo posėdyje dalyvavęs liudytojas – V. Š. išsamiai ir aiškiai paaiškino, kad pareiškėjas yra patalpintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nuo 2014 m., dar prieš motinos mirtį, ir buvo išlaikomas valstybės. Tuo metu, jam būnant VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje motina I. Š. jokio išlaikymo jam neteikė. Nurodo, kad pareiškėjas buvo nedarbingas ir gaudavo nedarbingumą, o jis (tėvas) dažnai jam veždavo maisto, higienos priemonių ir pinigų (2020 m. vasario 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 23 min. 31 sek. – 42 min. 38 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. Š. siekdamas paveldėti privalomąją palikimo dalį, pateiktu pareiškimu siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam motinos I. Š. mirties dieną t. y. (duomenys neskelbtini) buvo reikalingas išlaikymas, tuo pagrindu pripažįstant pareiškėjui teisę į privalomąją palikimo dalį. Išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo aplinkybės yra grindžiamos rašytiniais įrodymais: Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi (b. l. 6-7); V. Š. Lietuvos Respublikos paso kopija (b. l. 8); Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu (b. l. 9); Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartimi (b. l. 10-11); Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu (b. l. 12-13); Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi (b. l. 14-15); Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi (b. l. 16); Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi (b. l. 17-19); Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma (b. l. 20); sąskaitos išrašu (b. l. 21); Kauno miesto 27 notaro biuro pranešimu (b. l. 22); Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b. l. 23-24).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Byloje nustatyta, kad palikėjai I. Š. nuosavybės teise priklausė pusė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). I. Š. mirė (duomenys neskelbtini)., ir testamentu, patvirtintu Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarės R. P., ji visą savo nuosavybės teise priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ar ateityje atsirastų, paliko sūnui S. Š..

Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (CK 5.20 straipsnio 1 dalis). Iš šios teisės normos matyti, kad įstatymų leidėjas teisę į privalomąją palikimo dalį sieja tik su išlaikymo reikalingumu. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo reikalingumo esminę reikšmę turi pareiškėjo turtinė padėtis palikimo atsiradimo dieną. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad: 1) duomenų apie pareiškėjui priklausantį kilnojamąjį ar nekilnojamąjį, palikimo atsiradimo dieną, į civilinę bylą nepateikta; 2) Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjui taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, o taip pat Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. lapkričio 7 d., nutartimi pareiškėjui stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas, tai parodo, kad motinos I. Š. mirties dieną t. y., (duomenys neskelbtini), pareiškėjas negyveno kartu su motina jai nuosavybės teise priklausančiame name, o buvo gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje; 3) pareiškėjo gaunamas pajamas palikimo atsiradimo dieną sudarė nedarbingumo pensija, t. y. pareiškėjas palikimo atsiradimo dieną gavo nuolatines pajamas, kurias sudarė apie 330 Eur, o kitų duomenų dėl pareiškėjo turėtų santaupų bankuose ar gaunamų papildomų pajamų (palikimo atsiradimo dieną) į bylą nepateikta; 4) Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjas V. Š. pripažintas neveiksniu, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pakeistinas peržiūrimas Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. sprendimas ir pareiškėjas V. Š. pripažintas neveiksniu tam tikrose konkrečiose srityse, taip pat nuo 2007 m. gruodžio 1 d. (pakartotinai) pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, nustatyta, jog pareiškėjas serga psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini) ir nei palikėjos mirties dieną nei šiuo metu niekur nedirba, nors visiško pareiškėjo nedarbingumo nenustatyta; 5) atkreiptinas dėmesys, kad motinos I. Š. mirties dieną (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo gydomas, globojamas ir išlaikomas VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės ir tuo metu motina pareiškėjui neteikė jokio išlaikymo, iš jos papildomų piniginių lėšų, būtinų savo gyvenimo reikmėms ir konkretiems savo poreikiams tenkinti, negaudavo.

Byloje papildomo išlaikymo poreikis grindžiamas nedarbingumu dėl neįgalumo. Pareiškėjas nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2033m. rugsėjo 23 d. pripažintas iš dalies darbingas, jo darbingumo lygis (duomenys neskelbtini) procentai (b. l. 20). Nors nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu. Šiuo atveju būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas dėl ligos palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymas. Tokiam vertinimui reikšmingais pripažintini duomenys apie palikėjo vaiko turimą nuosavybę į daiktus, banko indėlius, gaunamas visų rūšių pajamas ir kt. Išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant taip pat bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 447 straipsnio 3 punkte nurodo, jog pareiškime turi būti nurodoma įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo patirtas išlaidas, gyvenant VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taip pat nepateikta įrodymų apie tai, kad motina jį finansiškai paremdavo, juolab, jog jis motinos prašė jį finansiškai paremti. Pareiškėjui nepateikus įrodymų apie tai, kad jo turimo turto ir gaunamų pajamų nepakako būtiniausioms gyvenimo reikmėms patenkinti, o nustačius, kad pareiškėjas palikimo atsiradimo dieną gavo nuolatines pajamas (nedarbingumo pensiją), buvo iš dalies darbingas, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjui jo motinos I. Š. mirties dieną (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas.

Pareiškėjui neįrodžius, kad palikimo atsiradimo dieną jam buvo reikalingas išlaikymas, jo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.