- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- 2A-47-273/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12179-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- D. J.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovo A. B. atstovui advokatui Jaroslav Los, atsakovei D. J., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. J. atstovės advokatės Editos Marijos Šlapikienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-126-752/2017 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei D. J. dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo ir išlaikymo dydžio sumažinimo, bei pagal atsakovės D. J. priešieškinį ieškovui A. B. dėl išlaikymo dydžio padidinimo, tėvo valdžios terminuoto apribojimo, išvadą teikiančios institucijos - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Neringos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir jaunimo reikalų skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. B. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei D. J. prašydamas pakeisti 2014-03-13 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-624-451/2014 nustatytą jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatyti, kad nuo 2017 metų ieškovas su vaikais bendrauja tokia tvarka:
1. gegužės mėnesį pirmą mėnesio savaitę ieškovas pasiima vaikus iš atsakovės namų pentadienį 18 val. ir grąžina 18 valandą sekanti penktadienį, po 7 dienų;
2. birželio mėnesį pirmą mėnesio savaitę ieškovas pasiima vaikus iš atsakovės namų penktadienį 18 val. ir grąžina 18 valandą sekanti penktadienį, po 7 dienų;
3. liepos mėnesį kas antrą savaitės penktadienį ieškovas pasiima vaikus iš atsakovės namų 18 val. ir grąžina vaikus 18 valandą sekanti penktadienį, po 7 dienų;
4. rugpjūčio mėnesio nuo antros savaitės pradžios ieškovas pasiima vaikus iš atsakovės namų 18 val. kasmetinėms atostogoms 15-kai dienų ir grąžina vaikus 18 valandą, po 15 dienų;
5. rugsėjo mėnesį kas antrą savaitės penktadienį ieškovas pasiima vaikus iš atsakovės namų 18 val. ir grąžina sekmadienį 18 valandą į atsakovės namus;
6. spalio mėnesio kas antrą pentadienį pasibaigus pamokoms ieškovas paima vaikus iš atsakovės namų18 val. ir grąžina 18 valandą sekmadienį į atsakovės namus;
7. lapkričio mėnesio kas antrą pentadienį pasibaigus pamokoms paima vaikus iš atsakovės namų 18 val. ir grąžina sekmadienį 18 valandą į atsakovės namus. (duomenys neskelbtini) per ieškovo gimtadienį ieškovas paima vaikus keičiant numatytą grafiką;
8. gruodžio mėnesį kas antrą pentadienį pasibaigus pamokoms ieškovas paima vaikus iš atsakovės namų 18 val. ir grąžina 18 valandą sekmadienį į atsakovės namus. Jeigu gruodžio mėnesį ieškovas išvyksta iš Lietuvos, apie tai informuoja atsakovę ir susitikimai su vaikais nukeliami į gegužės mėnesį.
Nuo 2018 metų ieškovas prašė nustatyti tokią jo bendravimo su vaikais tvarką:
1. Sausio mėnesio kas antrą penktadienį pasibaigus pamokoms ieškovas paima vaikus iš atsakovės namų 18 val. ir grąžina 18 valandą sekmadienį į atsakovės namus. Jeigu sausio mėnesį ieškovas išvyksta iš Lietuvos, apie tai informuoja atsakovę ir susitikimai su vaikais nukeliami į gegužės mėnesį;
2. vaikų žiemos atostogas vaikai pusę atostogų praleidžia su tėvu, o kitą pusę su mama. Jeigu sausio mėnesį ieškovas išvyksta iš Lietuvos, apie tai informuoja atsakovę ir susitikimai su vaikais nukeliami į gegužės mėnesį.
3. Vasario mėnesį kas antrą penktadienį pasibaigus pamokoms ieškovas pasiima vaikus 18 valandą iš atsakovės namų ir grąžina 18 valandą sekmadienį į atsakovės namus. Jeigu vasario mėnesį ieškovas būna išvykęs iš Lietuvos, apie tai informuoja atsakovę ir susitikimai su vaikais nukeliami į gegužės mėnesį;
4. Pavasario atostogas vaikai pusę atostogų praleidžia su tėvu, o kitą pusę su motina. Jeigu tuo metu ieškovas būna išvykęs iš Lietuvos, apie tai informuoja atsakovę ir susitikimai su vaikais nukeliami į gegužės mėnesį;
5. Kovo mėnesį kas antrą penktadienį pasibaigus pamokoms ieškovas pasiima vaikus 18 valandą iš atsakovės namų ir grąžina 18 valandą sekmadienį į atsakovės namus. Jeigu kovo mėnesį ieškovas būna išvykęs iš Lietuvos, apie tai informuoja atsakovę ir susitikimai su vaikais nukeliami į gegužės mėnesį;
6. Balandžio mėnesį kas antrą penktadienį pasibaigus pamokoms ieškovas pasiima vaikus 18 valandą iš atsakovės namų ir grąžina 18 valandą sekmadienį į atsakovės namus;
7. Gegužės mėnesį kas antrą penktadienį pasibaigus pamokoms ieškovas pasiima vaikus 18 valandą iš atsakovės namų ir grąžina 18 valandą sekmadienį į atsakovės namus.
8. Birželio mėnesio pirmą penktadienį pasibaigus pamokoms ieškovas paima vaikus iš atsakovės namų 18 val. ir grąžina 18 valandą sekmadienį į atsakovės namus, po 7 dienų;
9. Liepos mėnesį kas antrą penktadienį pasibaigus pamokoms 18 valandą ieškovas pasiima vaikus iš atsakovės namų ir grąžinu 18 valandą sekmadienį, po 7 dienų;
10. Rugpjūčio mėnesį antros savaitės pabaigoje ieškovas pasiima vaikus iš atsakovės namų 18 valandą, 15 dienų vasaros atostogoms ir grąžina vaikus į atsakovės namus 18 valandą, po 15 dienų.
Atskiru reikalavimu ieškovas taip pat prašė panaikinti teismo sprendimo 5-me punkte numatytą sąlygą, kad jis gali paimti vaikus tik su automobiliu ir įrengtomis sėdynėmis (o ne dviračiu ar pan.).
Šalies argumentai
Ieškovas prašė pakeisti vaikams priteisto išlaikymo dydį ir iš ieškovo kiekvienam vaikui priteisti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti iš atsakovės valstybės naudai visas su bylos nagrinėjimu susijusias bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas pradiniame ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2014-03-13 Kauno apylinkės teismo sprendimu šalių nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove, o iš ieškovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį kiekvienam po 500 Lt periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-03-13) iki jų pilnametystės, taip pat priteistas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2012-10-01 iki 2014-03-13, kuris sudaro 13 400 Lt. Sprendimu taip pat nustatyta ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais tvarka. Ieškinio reikalavimus ieškovas grindė iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis. Nurodė, kad pagal savo darbo specifiką, Lietuvoje gyvena bei dirba nuo balandžio mėnesio iki spalio mėnesio, tai yra 6 mėnesius. Nuo spalio mėnesio iki balandžio mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini), kadangi iš vasaros laiku uždirbtų lėšų oriai pragyventi Lietuvoje neįmanoma, ieškovo uždirbtų lėšų užtenka tik minimaliems poreikiams patenkinti gyvenant (duomenys neskelbtini). Ieškovas neturi nuolatinės pastovios gyvenamosios vietos ir yra priregistruotas prie Neringos savivaldybės. Šiuo metu ieškovas gyvena laive, adresu (duomenys neskelbtini). Laive yra visos sąlygos normaliai gyventi ir jos prilygsta buto sąlygoms. Kadangi atsakovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Kaune, ieškovą ir su atsakove gyvenančius nepilnamečius vaikus skiria nemenkas atstumas, kurį įveikti kainuoja daug kaštų. Ieškovas pažymėjo, kad tokią gyvenimo vietą pasirinko dėl didesnių galimybių rasti darbą pagal turimą profesiją - mažų laivų eksploatavimas ir remontas - ir taip susikurti orų gyvenimą. Ieškovas taip pat nurodė, kad jam yra iškelta fizinio asmens bankroto byla ir jo pajamas bei išlaidas administruoja bankroto bylos administratorius. Šios aplinkybės keičia ieškovo turtinę padėtį iš esmės, kadangi jis nėra savo gaunamų visų piniginių lėšų savininku. Ieškovas nurodė, kad aplinkybės iš esmės yra pasikeitusios ir dėl vaikų amžiaus - jiems tuoj sukaks po šešeris metus. Tokio amžiaus vaikais ieškovas gali pilnai pasirūpinti, jiems nebereikia intensyvios motinos priežiūros. Todėl mano, kad tam, kad būtų užtikrintos jo teisės maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime, turi būti pakeista 2014-03-13 Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka. Ieškovas nurodė, kad nustačius tokią vaikų paėmimo iš namų sąlygą, kad vaikus galima pasiimti tik automobiliu su specialia įranga, ieškovui sudaromas apsunkintos bendravimo sąlygos. Jis negali su nepilnamečiais vaikais niekur nuvykti viešuoju transportu ar išeiti pasivaikščioti į parką, kas iš esmės yra visiškai priimtina didžiajai visuomenės daliai. Mano, kad tokie įpareigojimai yra pertekliniai, nepagrįstai suvaržantys jo teises ir turėtų būti panaikinti.Reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo) ieškovas motyvavo tuo, kad jo turtinė padėtis neleidžia teikti priteisto dydžio išlaikymą, be to, ieškovo paskaičiavimu, vieno vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti pakankama suma yra 200 Eur per mėnesį. Todėl kiekvienam iš tėvų vieno vaiko išlaikymui tenka po 100 Eur.Atsakovė D. J. su pradinio ir patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Pateikė priešieškinį ieškovui, kuriame prašė padidinti K. B. ir K. B. priteistą išlaikymą iš ieškovo nuo 145 Eur (500 Lt) iki 200 Eur; apriboti ieškovo tėvo valdžią iki vaikams sueis 10 metų.Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ieškovo prašymas sumažinti priteistą 145 Eur per mėnesį išlaikymą kiekvienam vaikui iki 100 Eur yra visiškai nepagrįstas. Vaikams augant, jų poreikiai tik didėja, todėl priteisto išlaikymo jau nebepakanka, nes būtinieji vaikų poreikiai išaugo. Atsakovei vienai tenka visa našta išlaikyti ir auklėti nepilnamečius vaikus, nes ieškovas išlaikymo vaikams neteikia. Nurodė, kad abu vaikai turi specialių poreikių: abiems vaikams reikalingos logopedo ir ortopedo paslaugos, dukrai reikalingos odontologo paslaugos, abu vaikai serga odos dermatitu, sūnui reikalinga psichologo pagalba dėl hiperaktyvumo ir pykčio priepuolių.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad be nurodytų specialiųjų vaikų poreikių, ženkliai padidėjo ir kitos išlaidos: būsto išlaikymui, maistui, padidėjo ir vaikų ugdymo įstaigų kainos, kurios siekia 50-60 Eur vienam vaikui. Atsakovė nurodė, kad jos gaunamų pajamų 625,35 Eur per mėnesį nepakanka vaikų poreikiams patenkinti, nurodė, kad vaikų išlaikymui 300 Eur per mėnesį perveda jos draugas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Atsakovės vertinimu, ieškovas, prašydamas sumažinti jam priteistą išlaikymo sumą, piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi jokia kita forma, net nefinansine, nenori prisidėti prie vaikų išlaikymo ar priežiūros, nededa jokių pastangų susirasti geriau apmokamą darbą, gyvena tik savo malonumui.
Atsakovė reikalavimą dėl terminuotos ieškovo tėvo valdžios apribojimo motyvavo tuo, kad ieškovas ne tik nesirūpina savo vaikais, bet savo elgesiu, propaguojamomis vertybėmis, savo gyvenimo būdu, daro nepataisomą žalą mažamečių vaikų auklėjimui, pasaulėžiūros formavimuisi. Ieškovas vaikams išlaikymo įsiskolinimą padengė tik iš dalies, o periodinių išmokų iš viso nemokėjo. Ieškovas nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Dėl itin reto vaikų ir tėvo bendravimo, vaikai neturi jokio emocinio ryšio su tėvu. Ieškovas neturi jokio gyvenamojo ploto, pastovios gyvenamosios vietos, neturi pastovių pajamų, nes tiesiog nededa pastangų dirbti. Būdamas Lietuvoje ir neturėdamas kur gyventi, jis gyvena arba jachtoje (duomenys neskelbtini), kuri yra nepritaikyta nuolatiniam gyvenimui, o kai atvyksta į Kauną - gyvena (duomenys neskelbtini). Susitikęs su vaikais, eina ne pramogauti, o verčia juos vykti į šventyklą, nors vaikai yra krikščionys, verčia valgyti nevirtą ir termiškai neapdorotą maistą. Ieškovas neturi net elementarių socialinių įgūdžių tvarkytis kasdieniniame gyvenime. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atsakovės prašomas išlaikymo dydis niekuo nepagrįstas, ieškovė pati negali teikti po 200 Eurų per mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui, nes neturi tokių pajamų. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad iš esmės pasikeitė jos turtinė padėtis ir vaikams reikalinga daugiau lėšų. Dėl priešieškinio reikalavimo terminuotai apriboti tėvo valdžią, ieškovas nurodė, kad jo elgesys ir gyvenimo būdas nėra uždraustas įstatymu. Vaikams jis nepropaguoja jokių savo vertybių, kadangi jie yra dar maži ir to negalėtų suprasti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, iš dalies pakeitė 2014 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-624-451/2014 nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką ir nustatė, kad ieškovas su vaikais bendrauja tokia tvarka:
1. Ieškovas praleidžia su nepilnamečiais vaikais porinių kalendorinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, atsakovė – antrąją Šv. Velykų dieną. Ieškovas praleidžia su nepilnamečiais vaikais porinių metų antrąją Šv. Kalėdų dieną, atsakovė - pirmąją Šv. Kalėdų dieną. Sekančiais ne poriniais metais ieškovas praleidžia su nepilnamečiais vaikais ne porinių metų antrąją Šv. Velykų dieną, atsakovė – pirmąją Šv. Velykų dieną. Ieškovas praleidžia su nepilnamečiais vaikais ne porinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną, atsakovė - antrąją Šv. Kalėdų dieną. Šiomis nustatytomis dienomis ieškovas paima nepilnamečius vaikus iš atsakovės namų (ar kitos buvimo vietos) ne anksčiau kaip 10.00 valandą ryto ir grąžina į namus iki tos pačios dienos 19.00 valandos;
2. Ieškovas praleidžia su nepilnamečiais vaikais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), paimdamas nepilnamečius vaikus 10.00 valandą ir grąžindamas vaikus į ieškovės namus ne vėliau kaip iki sekmadienio 18.00 valandos;
3. Ieškovas praleidžia su nepilnamečiais vaikais savo gimimo dieną. Jei ši diena sutampa su šeštadieniu ar sekmadieniu, ieškovas paima nepilnamečius vaikus iš atsakovės namų, 10.00 valandą ir grąžina į namus ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 18.00 valandos. Jei ši diena sutampa su darbo diena, ieškovas paima nepilnamečius vaikus iš atsakovės namų (ar kitos buvimo vietos) tos dienos 17.00 valandą ir grąžina į namus ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 20.00 valandos;
4. Nepilnamečių vaikų gimimo dieną - (duomenys neskelbtini) – ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais tik atsakovei dalyvaujant prieš tai iš anksto susitarus apie ketinimą aplankyti vaikus;
5. Vasaros laikotarpiu (nuo gegužės iki spalio mėnesio) ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitę, darbo dienomis, po dvi dienas iš eilės, antradienį ir trečiadienį (arba šalių susitarimu, kitomis savaitės dienomis), ieškovui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ryte (o lankant ugdymo įstaigą - po užsiėmimų) ir tą pačią dieną grąžinant juos į gyvenamąją vietą iki 19 val.;
6. Spalio – balandžio mėnesiais ieškovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį, ieškovui pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 11 val. ryte ir tą pačią dieną grąžinant į gyvenamąją vietą iki 19 val.;
7. Vaikų atostogų laikotarpiu nustatė tokią ieškovo bendravimo tvarką:
7.1. Rudens, žiemos ir pavasario vaikų atostogų laikotarpiu ieškovas su vaikais bendrauja be nakvynės, pusę jų atostogų laiko, kiekvieną dieną pasiimdamas vaikus ryte, 10 val., iš jų gyvenamosios vietos ir vakare, iki 19 val., grąžindamas į jų gyvenamąją vietą;
7.2. 2017 m. ir 2018 m. vaikų vasaros atostogų laikotarpiu, ieškovas su vaikais bendrauja be nakvynės, iš anksto susiderinęs su atsakove dėl jų atvežimo ir gyvenimo kartu su vaikais ieškovo parūpintame ir vaikų poreikius atitinkančiame būste (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip tris kartus, po 2 (dvi) dienas iš eilės, vaikus pasiimant 10 val. iš atsakovės ir vaikų buvimo vietos (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną iki 20 val. grąžinant juos atsakovei. Šalių susitarimu, ieškovas su vaikais gali bendrauti ir ilgesnį laikotarpį. Ieškovas privalo apmokėti atsakovės ir vaikų kelionės bei būsto išlaidas. Atsakovė privalo sudaryti sąlygas kasdieniniam vaikų bendravimui su tėvu, jo laisvu nuo darbo metu;
7.3. Ieškovas privalo ne vėliau kaip prieš dvi savaites informuoti atsakovę apie konkretų bendravimo laiką su vaikais jų vasaros, rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu;
7.4. Nuo 2019 m., vaikų vasaros atostogų laikotarpiu, ieškovas su vaikais bendrauja su nakvynėmis, savo deklaruotoje ar kitoje vaikams gyventi tinkamoje vietoje, 15 dienų iš viso, ne daugiau kaip po 5 dienas iš eilės. Šalių susitarimu, ieškovas gali atostogauti su vaikais ir ilgesnį laikotarpį. Ieškovas privalo ne mažiau kaip prieš mėnesį informuoti atsakovę apie numatomą vaikų gyvenamąją vietą bendravimo metu ir bendravimo laikotarpius;
8. Ieškovas apie tai, kad negalės bendrauti pagal nustatytą bendravimo tvarką, atsakovę turi įspėti ne vėliau kaip prieš 2 savaites, telefono skambučiu, SMS žinute, ar kitomis atsakovei priimtinomis ryšio priemonėmis, o esant nenumatytiems atvejams – ne vėliau kaip prieš dvi valandas;
9. Atsakovė privalo informuoti ieškovą apie nepilnamečių vaikų ligas bei gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Iš bendravimo tvarkos pašalino sąlygą, kad ieškovas iš namų vaikus turi paimti saugiai, tik su automobiliu ir įrengtomis sėdynėmis (o ne su dviračiu ar pan.), taip pat būti blaivus ir sąmoningas.
2014 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą padidino ir priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. B. ir K. B. po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos (nuo 2016-08-08) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaikams skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę; kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.
Priteisė iš atsakovės valstybei 110,13 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms, 41 Eur žyminiam mokesčiui ir 9,61 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
Teismas nustatė, kad atsakovė yra dirbanti, jos vidutinės pajamas sudaro apie 625,35 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė turi nuosavą būtą, kuriame gyvena kartu su šalių nepilnamečiais vaikais. Ieškovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Ieškovas yra užsiregistravęs darbo biržoje kaip ieškantis darbo. Ieškovo teigimu pagal jo turimą profesiją – mažų laivų eksploatavimas ir remontas kito darbo jis negali ieškoti, nes pagal jo specialybę darbų nėra. Ieškovo darbas yra sezoninis, nuo spalio mėnesio iki balandžio mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini) vienuolyne neatlygintinai. Ieškovas neturi nuolatinės pastovios gyvenamosios vietos ir yra prisiregistravęs prie Neringos savivaldybės. Jam (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis nagrinėjimu atveju yra geresnė nei ieškovo. Tačiau teismas sutiko su atsakovės, institucijų teikiančių išvadą byloje vertinimu, kad ieškovas nededa pastangų susirasti nuolatinį darbą kurį galėtų dirbti visus kalendorinius metus. Taip pat neišnaudoja visų galimybių susirasti papildomą darbą vasaros sezono metu, nes pagal verslo liudijimą dirba tik tris dienas savaitėje. Ieškovas turi galimybę uždirbti daugiau lėšų, nes yra darbingas, neturintis sveikatos problemų (priešingų įrodymų byloje nėra), ir pasirūpinti savo nepilnamečių vaikų tinkamu išlaikymu. Teismas pažymėjo, kad prievolės kreditoriams, dėl kurių ieškovui iškelta fizinio asmens bankroto yra atsiradusios iki 2014 m. kovo 13 d. ieškovo prašomo pakeisti teismo sprendimo priėmimo, t. y. egzistavo priimant sprendimą, kuriuo iš ieškovo jo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 144,81 Eur (500 Lt) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad po teismo sprendimo priėmimo ieškovo turtinė padėtis pablogėjo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, jo teigiamų aplinkybių, kad pasikeitus jo turtinei padėčiai 2014 m. kovo 13 d. teismo sprendimu jo nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas turėtų būti sumažintas. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas nepilnamečiams buvo priteistas 2014 metais, kai jiems buvo ketveri metai, o šiuo metu jiems (duomenys neskelbtini) sueis septyneri, spręstina, kad vaikų poreikiai natūraliai išaugo, todėl atsirado pagrindas priteistą išlaikymą iš ieškovo padidinti po 200 Eur kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovės atstovė prašė apriboti ieškovo tėvo valdžią nepilnamečių vaikų K. B. ir K. B. atžvilgiu iki vaikams sukaks dešimt metų amžiaus, atmetus reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo, palikti ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, nustatytą 2014 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-624-451/2014 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Dėl tėvo valdžios apribojimo. Teismas neįvertino visų byloje surinktų rašytinių įrodymų ir neteisėtai neatsižvelgė į priešieškinio reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai rodo, jog teismas turėjo terminuotai apriboti ieškovo tėvo valdžią. Teismas neatsižvelgė į Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-11-29 vaikų nuomonės išklausymo protokolą Nr. 19-10-2438, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-09-13 išvadą Nr. 19-6-523, nevertino, jog ieškovas su vaikais bendrauja nereguliariai, nevykdo ankstesniu teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos, nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus. Ieškovas savo elgesiu, propaguojamomis vertybėmis, savo gyvenimo būdu, daro nepataisomą žalą mažamečių vaikų auklėjimui, pasaulėžiūros formavimuisi. Ieškovas neturi jokio gyvenamojo ploto, pastovios gyvenamosios vietos. Teismas argumentus dėl ieškovo tėvo valdžios apribojimo atmetė kaip nepagrįstus ir nepakankamus, plačiau dėl jų nepasisakydamas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas nėra motyvuotas ir pagrįstas bei prieštarauja vaikų interesams. Dėl nustatytos ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos. Ši tvarka yra derinama prie ieškovo poreikių ir gyvenimo būdo neatsižvelgiant į vaikų interesus ir neatsižvelgta, kad vienintelė atsakovė išlaiko vaikus. Teismas bendravimo tvarką su vaikais nustatė ir tuo laikotarpiu kai ieškovo nebūna Lietuvoje. Teismas nevertino vaikų išsakytos nuomonės dėl tėvo gyvenimo sąlygų. Vien tai, kad vaikai nori matytis su tėvu, dar nereiškia, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka geriausiai inka vaikų interesus, kadangi vaikai tėvo būna nepamaitinti, palikti be priežiūros. Gegužės, birželio, rugsėjo ir spalio mėnesiais vaikai lankys mokyklą, todėl ieškovas su jais galėtų matytis tik po mokyklos ir papildomų užsiėmimų. Nustatytas vaikų grąžinimo laikas - 19 valanda, toks mokslo metų metu kai vaikai lanko ugdymo įstaigą nėra priimtinas, kadangi vaikai turi paruošti namų darbus, pasiruošti kitai mokslo dienai, pailsėti. Kadangi ieškovas Kaune neturi gyvenamosios vietos jis negalėtu užtikrinti vaikams mokymosi vietos, kurioje šie galėtų atlikti namų darbus, pailsėti. Šių aplinkybių teismas nesiaiškino. Bendravimo tvarkos 7.1 ir 7.2 punktuose vaikų paėmimo laikas nustatytas 11 val. Atsakovės darbo diena prasideda 8 val. ryto, todėl ji neturi galimybių tokiu laiku perduoti vaikus ieškovui. Atsakovė nesutinka su tuo, jog turėtų vežti vaikus į (duomenys neskelbtini) ir būti tris kartus per vasarą po dvi dienas. Atsakovė negali naudoti savo atostogų vien dėl to, kad pristatytų vaikus ieškovui. 7.3 punkte nenustatytas įpareigojimas ieškovui bendravimo laiką suderinti su atsakove, todėl gali susidaryti situacija, kad ieškovas tiesiog parašęs įspėjimą atvažiuos pasiimti vaikų. Teismas nenustatė aiškios tvarkos ir paliko terpę ginčui tarp šalių iškilti. Bendravimo tvarkos 7.4 punkte nustatyta ieškovo ir vaikų bendravimo tvarka 2019 m. vasaros atostogų laikotarpiu, tačiau po 2019 m. tvarka nėra nustatyta, todėl teismo sprendimas yra neapibrėžtas ir nekonkretus. Bendravimo tvarkos 8 punktas yra sąlyginis ir neapibrėžtas. Neįvertinta, kad vienintelis atsakovei tinkantis informavimo būdas yra skambutis, kadangi atsakovė dirba klientų aptarnavime ir pastoviai tikrintis el. pašto ir telefono ar negavo sms žinutės neturi galimybių. Ieškovui neatvykus ir atšaukus susitikimą prieš dvi valandas, atsakovė net neturėtų kam palikti vaikų.Dėl iš bendravimo tvarkos pašalintos sąlygos. Atsakovas pasiimdamas vaikus turi būti adekvatus, todėl šis punktas išbrauktas be jokių argumentų ir turėtų būti paliktas. Tas pats pasakytina ir dėl kėdučių mašinoje, kurios būtinos vežiojant vaikus. Ieškovui 2 metams atimta teisė vairuoti automobilį, nes jis vairavo neblaivus. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nes tenkindamas dalį priešieškinio reikalavimų nepriteisė atsakovei iš ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.Dėl baudos skyrimo ieškovui. Atsakovė prašė skirti ieškovui maksimalią baudą, nustatytą CPK 95 str. 2 d. – 5 000 Eur 50 procentų šios sumos paskiriant atsakovei. Nurodė, kad ieškovo procesinis elgesys yra nesąžiningas, ieškovas nemokėdamas vaikams išlaikymo ir su jais nebendraudamas per metus laiko daugiau nei pusę metų dėl savo kelionių į (duomenys neskelbtini) grįžęs į Lietuvą reiškia reikalavimus dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, nors neketina nustatytos tvarkos vykdyti. Ieškovas įtraukė atsakovę į teisminius procesus, pats naudojasi valstybės garantuojama teisine pagalba ir už nieką nemoka. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą nepakeistą. Apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Dėl tėvo valdžios apribojimo. Teismas priėmė pagrįstą sprendimą neriboti tėvo valdžios. Dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Punktas dėl vienpusio bendravimo laiko su vaikais paskyrimo yra atsakovės neteisingai traktuojamas. Ieškovo tikėjimas rekomenduoja pusę metų praleisti piligriminėje kelionėje (duomenys neskelbtini) būtent spalio-gegužės mėnesiais, todėl teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas Lietuvoje tuo metu nebūna, lankymosi laiką paskyrė atitinkamai ir teisingai. Teismas įvertino ir vaikų nuomonę. Dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos 5 punkto. Teismas paskyrė vaikų grąžinimo laiką iki 19 val., namo grįžę vaikai turės laiko ir pasiruošti kitai dienai ir pailsėti, bei išsimiegoti. Vienuolyne yra tinkamos sąlygos vaikams paruošti namų darbus ir pailsėti;Dėl bendravimo tvarkos 7.1 ir 7.2 punktų. Apeliantės prieštaravimai nepagrįsti, ieškovas apmokėtų jos buvimą ir atvykimą į (duomenys neskelbtini), o susitikimai galėtų būti savaitgalį, kuomet yra nedarbo dienos;Dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos 7.3 ir 8 punktų. Kiekvieną kartą, kuomet ieškovas norėdavo susisiekti su atsakove, išsiųsdavo ne tik elektroninį laišką, bet ir SMS žinutę, bei keletą kartų paskambindavo.Dėl baudos skyrimo. Atsakovės kaltinimai yra absurdiški ir neatitinkantys realybės. Ieškovas gali teikti tokį išlaikymą, kiek leidžia jo pajamos. Kadangi ieškovas Lietuvoje nebūna pusę metų todėl, nes jo tikėjimas ieškovui rekomenduoja vykti į piligriminę kelionę. Su vaikais bendrauja tokia tvarka, kokia yra nustatyta ir šios tvarkos toliau ketina laikytis. Atsakovės siekis yra materialiai pasipelnyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apeliaciniu skundu skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas atsakovės reikalavimas ieškovui laikinai apriboti tėvo valdžią bei nustatyta ieškovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka.
Dėl laikinos tėvo valdžios apribojimo
CK 3.180 str. 1 d. numatytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia, ir šių sąlygų sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad teisinis pagrindas apriboti tėvų valdžią jų vaikams egzistuoja tik tuomet, kai tėvas, motina ar abu tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).Kaip jau buvo minėta, bent vienos CK 3.180 straipsnyje nustatytų sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, be to, tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. G. N., bylos Nr. 3K-3-492/2005).Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, dėl to nepagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo laikinai apriboti atsakovui tėvo valdžią.Aplinkybę, kad ieškovas A. B. nesirūpina savo vaikais – K. B. gim. (duomenys neskelbtini) ir K. B. gim. (duomenys neskelbtini), atsakovė grindė tuo, kad ieškovas neteikia 2014 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-624-451-2014 priteisto išlaikymo po 145 Eur (500 litų) kiekvienam vaikui kas mėnesį ir tik iš dalies padengė priteistą 3880,90 Eur (13 400 litų) išlaikymo įsiskolinimą, dėl ko atsakovė buvo priversta kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie SADM. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi A. B. iškelta bankroto byla. Nors sprendime bankroto administratorius numatė 1000 litų išlaidas vaikams, tačiau ieškovas išlaikymo vaikams nemoka, iki šiol nuolatinių pajamų jis neturi, pareigos išlaikyti vaikus nevykdo.Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovas yra nusišalinęs nuo vaikų priežiūros ir auklėjimo, nesilaiko 2014 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-624-451-2014 nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, pagal kurią turi pareigą su vaikais bendrauti kas antrą šeštadienį ir per šventes, tačiau vaikų nepasiima, su savo vaikais nebendrauja po pusę metų ir daugiau. Aplinkybes, kad ieškovas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, nebendrauja su vaikais, be savo paaiškinimų, atsakovė grindė teismui pateiktu ieškovo paaiškinimu, rašytu 2015-09-21, kuriame jis nurodo, kad pagal savo turimą specialybę žiemos metu neturi galimybės susirasti darbą Lietuvoje, o vasaros metu gautos pajamos yra per mažos, kad galėtų išgyventi Lietuvoje, todėl yra priverstas darbo ieškotis svetur ir išvyksta į (duomenys neskelbtini) ieškotis darbo ir dvasiškai tobulėti (b. l. 2, 36), taip pat ieškovo darytais prierašais jam išduotame vykdomajame rašte apie vaikų paėmimą ir grąžinimą, iš kurių, atsakovės teigimu, matyti, kad ieškovo bendravimas su vaikais buvo itin retas. Atsakovė nurodė, kad nuo 2015 m. gegužės mėnesio pagal nustatytą bendravimo tvarką ieškovas buvo susitikęs su vaikais tik tris šeštadienius, tačiau konkrečių duomenų apie tai byloje nėra, nes vaikų pasiėmimo ir grąžinimo šalys neregistravo. Teismas nustatė, kad 2016 metais ieškovas bendravo su vaikais spalio 8 d., spalio 22 d., lapkričio 5 d., lapkričio 19 d., gruodžio 3 d. vaikų nepasiėmė, nes jie sirgo. Ieškovas bendravo su vaikais gruodžio 17 d., gruodžio 31 d., vaikų nepasiėmė sausio 28 d., nes jie sirgo, tačiau vasario 3 d. lankė vaikus atsakovės namuose. Ieškovas bendravo su vaikais vasario 18 d., kovo 4 d., o kovo 18 d. nepasiėmė vaikų dėl jų ligos, balandžio 1 d. – dėl teismo posėdžio (2 t. b. l. 95-96). Nors pirmosios instancijos teismas nurodė ieškovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo atvejus, tačiau visumos byloje surinktų įrodymų pagrindu padarė klaidingą išvadą, kad ieškovas tinkamai vykdo pareigas, numatytas LR CK 3.155 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.Kaip pažymėta pirmiau, geriausius vaiko interesus pirmiausia turi užtikrinti tėvai. Nagrinėjamojoje byloje teismas nesiaiškino ar ieškovas žino, kokie yra jo vaikų poreikiai ir kaip juos geriausiai būtų galima užtikrinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikų poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais.Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Iš byloje esančių duomenų matosi, kad ieškovas neturi nuolatinės ir pastovios gyvenamosios vietos, jis gyvena laive adresu (duomenys neskelbtini). Nors Neringos savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos ir jaunimo reikalų 2016 m. liepos 11 d. išvadoje (t.1, b.l. 33) nurodyta, kad A. B. teigimu, vaikų lankymosi metu jie turėtų galimybę gyventi patalpoje (duomenys neskelbtini), kurioje įrengta studija su baldais ir tinkama gyventi, tačiau nėra žinoma patalpų savininko nuomonė dėl ieškovo bendravimo su vaikais jam priklausančiose patalpose ar ieškovas bendraudamas su vaikais užtikrins jų saugumą, sudarys sąlygas poilsiui, laisvalaikiui ir pan. Pažymėtina, kad pats ieškovas ieškinio pareiškime yra nurodęs, kad jis Lietuvoje gyvena ir dirba nuo balandžio mėnesio iki spalio mėnesio, o nuo spalio mėnesio iki balandžio mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini), kadangi per Lietuvoje dirbtą vasaros laiką uždirba tiek lėšų, kurių užtenka minimaliai tenkinant savo poreikius gyvenant (duomenys neskelbtini).Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus ( toliau – Kauno m. VTAS) vaikų nuomonės išklausymo 2016 m. liepos 29 d. protokole Nr. 19-10-2438 užfiksuota, kad specialistei apklausiant vaikus jie atsakė, kad nepilnametis sūnus K. B. būdamas su tėvu nesijaučia saugus ir nori, kad bendraujant su tėvu šalia būtų mama, nes buvo atvejis, kada būnant su tėvu ieškovo draugo sūnus apdraskė K. veidą. Šios aplinkybės yra nurodytos ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariato 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta spręsti klausimą dėl A. B. poveikio priemonių taikymo pagal LR ATPK 181 str. dėl vaikams nesudarymo saugios ir sveikos aplinkos (t. 1, b. l. 92-94). Vaikai yra nurodę, kad būdami pas tėtį laive jie išsigandę, nes atsikėlę anksti ryte, tėčio laive nerado. Taip pat protokole užfiksuota, kad ieškovas susitikimų su vaikais metu, vedasi juos į bažnyčią, o vaikai ten eiti nenori. Kaip teigia vaikai, ten duoda „nenormalų maistą“: kažkokią rudą košę, kuri vaikams yra neskani. Ją tėtis verčia juos valgyti, o jie nenori. Kauno m. VTAS išvadoje nurodė, kad ieškovas, pakeitęs gyvenimo būdą ir maitinimosi įpročius, nesupranta savo vaikų poreikių, kadangi juos maitino tais produktais, kurių vaikai neįpratę valgyti ir nevalgo būdami įprastinėje aplinkoje. Kauno m. VTAS 2016 m. gruodžio 27 d. išvadoje nurodoma, kad ieškovas Kauno mieste neturi jokių gyvenamųjų patalpų nei nuosavybės teise, nei išnuomotų, su vaikais bendrauja (duomenys neskelbtini), o tai negali užtikrinti nepilnamečiams vaikams tinkamų poilsio, maitinimosi, higienos sąlygų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas nesupranta nepilnamečių vaikų poreikių, nes bendravimo su jais metu nesiaiškina kokio laisvalaikio praleidimo ar pramogų norėtų vaikai, veda juos į šventyklą, nors vaikai yra krikščionys, verčia valgyti netinkamą maistą, kas vaikams yra nepriimtina.Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas A. B. neturi tinkamų gyvenimo sąlygų tiek Kauno mieste, tiek (duomenys neskelbtini), neturi užtektinai lėšų ne tik savo poreikių patenkinimui, bet ir vaikų poreikių patenkinimui bendravimo metu, negali užtikrinti jiems saugių, vaikų poreikius atitinkančių sąlygų bei jų amžiui ir sveikatos būklei reikalingo maitinimo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas padarė klaidingas išvadas dėl pateiktų į bylą įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimo, todėl nepagrįstai konstatavo CK 3.180 straipsnyje nurodytų sąlygų nebuvimą tėvo valdžiai riboti. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Pasitvirtinus, kad ieškovas nevykdo savo pareigos auklėti vaikus, jais rūpintis, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas jam terminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nes ieškovas turi galimybę pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015), dėl to atsakovės reikalavimas, apriboti A. B. tėvo valdžią iki vaikams sueis 10 metų, netenkinamas. CK 3.181 straipsnio 2 dalis nustato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas turėtų imtis tokių veiksmų tėvo valdžios apribojimo panaikinimui: pripažinti savo, kaip tėvo problemas ir jas spręsti, domėtis vaikus supančia aplinka ir jų poreikiais, susijusiais su tikyba ir laisvalaikio praleidimu, neprarasti su vaikais emocinio ryšio, gauti pastovias pajamas, kad būtų užtikrintas nuolatinis ir nepertraukiamas vaikų išlaikymas, turėti tinkamą būstą, kuomet vaikai turėtų teisę bendrauti su tėvu. Ieškovui neveikiant, nesiekiant suprasti vaikų poreikių, neieškant galimybių tenkinti vaikų poreikius, atsakovė ar atsakingos institucijos turi teisę kreiptis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateikus įrodymus ir dėl to be teisėto pagrindo atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą laikinai apriboti ieškovui tėvo valdžią, todėl ši sprendimo dalis naikinama ir dėl šio reikalavimo priimamas naujas sprendimas – laikinai apriboti ieškovui tėvo valdžią jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. CK 3.180 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams, todėl panaikinama sprendimo dalis, kuria iš dalies pakeista 2014 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nustatyta ieškovo A. B. su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka ir nustatyta nauja bendravimo tvarka, šis ieškinio reikalavimas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl baudos skyrimo ieškovui
Atsakovė vadovaujantis CPK 95 straipsniu prašo ieškovui skirti 5000 Eur baudą, 50 procentų šios sumos skiriant jai, nes laiko, kad ieškovo procesinis elgesys yra nesąžiningas. Atsakovė nurodo, kad ieškovas, nemokėdamas vaikams išlaikymo ir su jais nebendraudamas per metus laiko daugiau kaip pusė metų dėl savo kelionių į (duomenys neskelbtini), grįžęs į Lietuvą reiškia reikalavimus dėl bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimo, nors neketina nustatytos tvarkos vykdyti.Teisėjų kolegijos nuomone, šioje nagrinėjamojoje byloje, ieškovui naudojantis procesinėmis teisėmis ir pareiškus ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nėra pagrindo jo elgesio pripažinti nesąžiningu, todėl atsakovės prašymas ieškovui skirti baudą netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
Teismo sprendimą iš dalies panaikinus yra pagrindas pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovui A. B. 2015 m. rugsėjo 22 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimais (1 t., b.l. 7, 3 t., b.l. 20) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ieškovą 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal byloje esančią Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pažymą, už ieškovui teiktas atstovavimo paslaugas išlaidų suma sudaro 440,52 Eur (3 t., b.l. 24). Atsakovė duomenų apie jos patirtas atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme nepateikė. Atsakovei 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, už priešieškiniu reiškiamą reikalavimą dėl tėvo valdžios ribojimo 41 Eur žyminio mokesčio mokėjimas atsakovei atidėtas iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo (1 t., b.l. 104-105).Ieškovo ieškinį atmetus, o atsakovės priešieškinio reikalavimus patenkinus pilnai, panaikinama sprendimo dalis, kuria iš atsakovės valstybei priteista 110,13 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 41 Eur žyminio mokesčio bei 9,61 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme buvo atleistas, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos.Atsakovė D. J. už apeliacinio skundo paruošimą turėjo 500 eurų išlaidų, tai patvirtina 2017 m. liepos 10 d. pinigų priėmimo kvitas serija LAT Nr. 906831. Kadangi jos apeliacinis skundas tenkinamas, todėl iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos, tačiau yra pagrindas iš ieškovo atsakovei priteisti jos turėtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str., 98 str.).Kadangi ieškovui 2017 m. rugsėjo 7 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimais buvo teikiama antrinė teisinė pagalba apeliacinės instancijos teisme, 100 procentų apmokant teisinės pagalbos išlaidų, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybei (antrinės teisinės pagalbos išlaidos, žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu) nepriteisiamos (CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti iš dalies.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės D. J. priešieškinio reikalavimas apriboti A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią laikinai jo nepilnamečiams vaikams K. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą – laikinai apriboti A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnamečiams vaikams K. B. a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. B. a. k. (duomenys neskelbtini).
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš dalies pakeista 2014 m. kovo13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-624-451/2014 nustatyta A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. B. gim. (duomenys neskelbtini) ir K. B. gim. (duomenys neskelbtini) tvarka ir nustatyta nauja bendravimo tvarka ir ieškovo A. B. ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais K. B. ir K. B. pakeitimo atmesti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš D. J. a. k. (duomenys neskelbtini) priteista valstybei 110,13 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 41 Eur žyminio mokesčio ir 9,91 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. B. a. k. (duomenys neskelbtini) D. J. a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.