Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Nekrašienei, Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant atsakovei D. J., atsakovės atstovui advokato padėjėjui Žanui Aresnijui Dzemido, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. P., Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. S., nedalyvaujant ieškovui A. B. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei D. J. bei atsakovės D. J. priešieškinį dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (CK 3.174 str. 2 d.). Atsakovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove. Atsakovė nurodė, kad vaikai nuo gimimo auga su ja, yra labiau prie jos emociškai prisirišę, ji visą laiką vaikus prižiūrėjo ir rūpinosi vaikais, santykiai ieškovės su atsakovu nutrūko nuo 2012-05-30. Netikėti atsakovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Teismo posėdžių metu ieškovas šiam atsakovės reikalavimui neprieštaravo – jis sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaikų motina. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nuomone vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina (II tomas b. l.84). Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje byloje nurodė, kad ieškovo gyvenimo sąlygos nepritaikytos nepilnamečių vaikų gyvenimui (II tomas, b. l. 109,110). Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, įvertinat vaikų amžių, jų ir motinos gyvenimą nuo vaikų gimimo, atsakovui sutinkant su šiuo reikalavimu, vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, nepilnamečių šalių vaikų K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaikų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaikų asmenybės raidą.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė D. J. dirba AB „Swedbank“ (b. l. 96,97). Ieškovas A. B. nurodė, kad šiuo metu registruotas darbo biržoje, niekur nedirba, vos gali pats save išlaikyti. Ieškovas sutinka teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą po 300,00 Lt, tačiau tiek pagal atsakovės pateiktus dokumentus, tiek pagal išvadą teikiančių institucijų paaiškinimus, tai nėra adekvatūs pinigai vaikų išlaikymui. Netikėti šiais atsakovės paaiškinimais, teismui nėra pagrindo. Šalių vaikams šiuo metu yra 3 metai ir ieškovė, vykdydama savo pareigą užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaikų poreikius. Atsakovė nurodė, kad vaikų K. B. ir K. B. poreikiams per mėnesį reikia apie 1100,00 Lt ( I tomas b. l. 24,25). Pateikė detalų paskaičiavimą iš kurio matyti, kad per mėnesį vienam vaikui yra reikalinga maistui 400,00 Lt, drabužiams ir batams 200,00 Lt, lavinimo priemonėms, knygelėms ir žaislams 130,00 Lt, laisvalaikiui bei pramogoms 50,00 Lt, higienos reikmėms 50,00 Lt, maisto papildams, vitaminams ir vaistams 70,00 Lt, per mėnesį vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis 200,00 Lt (II tomas b. l. 82,83).

Ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras. Ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Ieškovas ne tik pats nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau nepareiškė teismui ir jokių prašymų išreikalauti šiuos duomenis. Tai, kad ieškovas šiuo metu negauna oficialių darbinių pajamų ir neturi nekilnojamojo turto negali būti pagrindas priteistiną išlaikymo dydį mažinti. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos A. T. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos A. T. 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kaip jau minėta, šalių vaikams yra 3 metai, jų augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos vaikų laisvalaikiui, doriniman ir kitokiam ugdymui, kad ateityje jie būtų paruošti tapti pilnateisiais visuomenės nariais. Vaikų būtinieji poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip paties vaikų amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, didėjo ir ateityje tik didės. Pažymėtina, kad išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas į vaikų ateitį. Teismo nuomone, atsakovės nurodytos sumos, reikalingos 3 metų vaikų poreikiams patenkinti yra neišdidintos ir protingos. Savaime suprantama, kad vaikams reikia kasdien valgyti, kad vaikai kartas nuo karto serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaikų ugdymui. Natūralu, kad vaikams taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Iš bylos duomenų matyti, kad didesnė vaikų išlaikymo ir auginimo našta tenka atsakovei. Ieškovas dėl savo kaltės, t. y. abejingumo savo vaikų likimui, vaikų neaugina, jų materialiai neremia, todėl privalo vykdyti bent vieną iš savo pareigų – teikti vaikams jų poreikiams atitinkantį išlaikymą. Įvertinus vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį ir ekonominę situaciją šalyje manytina, kad protingiems šalių vaikų Karolio ir Karolinos poreikiams patenkinti 1100,00 Lt suma per mėnesį yra pakankama ir šią sumą turėtų skirti abu tėvai lygiomis dalimis. Be to, nors atsakovė nurodė, kad kiekvieno vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia 1100,00 Lt, tačiau ieškiniu prašo priteisti 500,00 Lt išlaikymą, o ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad 500,00 Lt išlaikymo suma iš ieškovo būtų pakankama. Kauno apylinkės teismas 2013-07-26 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, įpareigodamas A. B. nepilnamečių vaikų išlaikymui mokėti po 200,00 Lt laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad ieškovas vaikų išlaikymui sumokėjo 3600,00 Lt nuo laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo iki teismo sprendimo priėmimo. Mokėtina atsakovės prašoma išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo (2012-10-01) iki teismo sprendimo priėmimo (2013-03-13) už 17 mėnesių sudaro 17000,00 Lt (pagal paskaičiavimą: 500,00 Lt x 17 mėnesių + 500,00 Lt x 17 mėnesių). Ieškovas A. B. sumokėjo 3600,00 Lt lėšų skirtų nepilnamečių vaikų išlaikymui, todėl iš 17 000,00 Lt (kiek ieškovas turėjo sumokėti) išminusuojama 3600,00 Lt (kiek ieškovas sumokėjo), gaunasi 13 400 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, atsakovės priešieškinis tenkintinas – iš ieškovo priteistinas išlaikymas vaikų sūnui K. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai K. B. po 500,00 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-03-13) iki jų pilnametystės ir priteisiamas 13400 Lt išlaikymo įsiskolinimas (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Atsakovė D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtina K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Dėl ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Teismas, vertindamas byloje surinktus rašytinius įrodymus, remdamasis Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada nenustatė, kad ieškovo A. B. veiksmai ar poelgiai darytų vaikams neigiamą įtaką, kenktų jų interesams, todėl nėra pagrindo nustatyti minimalų ieškovo bendravimą su vaikais. Tačiau, atsižvelgiant į vaikų mažą amžių, ieškovo siūlomai bendravimo tvarkai su vaikais šiuo metu visiškai pritarti negalima. Atsakovės priešieškinyje prašoma nustatyti vaikų bendravimo tvarka su ieškovu, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų interesus yra tinkamesnė ir priimtinesnė vaikų socialiniam vystimuisi negu ieškovo atsiliepime į priešieškinį nurodyta ieškovo bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais.

Nustačius griežtą vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarką, gali kilti įvairių nepatogumų ir nesusipratimų, todėl apie aplinkybes, dėl kurių ieškovo susitikimas su vaikais nustatyta tvarka negalimas, abu tėvai turi informuoti vienas kitą per protingą laiką, kiek įmanoma anksčiau. Ieškovas turi informuoti atsakovę apie bendravimo su vaikais planus, tikslų vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką, laiko praleidimo vietą. Atsakovė turi informuoti ieškovą apie vaikų sveikatos būklę, kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad iš šalių paaiškinimų, vaiko teisių specialistų paaiškinimų matyti, kad tarp šalių nėra buvę didelių ginčų dėl bendravimo su vaikais, išskyrus atsakovės nenorą, kad vaikai pasiliktų su tėvu nakvoti per naktį, kadangi jie yra dar per maži. Reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo atsirado tiktai po to, kai atsakovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams iš ieškovo priteisimo. Teismas nustato ieškovo bendravimo tvarką su vaikais, reikšmingą šiuo metu ir artimiausioje ateityje. Šalių vaikams paaugus, vaikų bendravimo poreikiai su ieškovu gali kisti, todėl šalys bendru susitarimu ateityje turės teisę susitarti dėl kitokios bendravimo su vaikais tvarkos arba, kilus ginčams, viena iš šalių turės teisę kreiptis į teismą ieškiniu dėl vaikų bendravimo su ieškovu tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus priešieškinį iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos, kadangi ieškovas 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Valstybei išlaidos už antrinę teisinę pagalbą taip pat iš atsakovės nepriteistinos, kadangi ieškovas ieškinio reikalavimų atsisakė, atsakovės priešieškinis tenkintinas visiškai (LR CPK 93 str., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str. teismas

nusprendžia:

Atsakovės D. J. priešieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina D. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį kiekvienam po 500 Lt (penkis šimtus litų) periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2014-03-13) iki jų pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą, kuris sudaro 13 400 Lt (trylika tūkstančių keturi šimtai litų) už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2014-03-13.

Paskirti atsakovę D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Nustatyti ieškovo A. B., a. k (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, nustatant kad:

1. A. B., a. k (duomenys neskelbtini) praleidžia su nepilnamečiais vaikais porinių kalendorinių metų pirmąją Šv. Velykų dieną, D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) - antrąją Šv. Velykų dieną. Ieškovas praleidžia su nepilnamečiais vaikais porinių metų antrąją Šv. Kalėdų dieną, atsakovė - pirmąją Šv. Kalėdų dieną. Sekančiais ne poriniais metais ieškovas praleidžia su nepilnamečiais vaikais ne porinių metų antrąją Šv. Velykų dieną, atsakovė - pirmąją Šv. Velykų dieną. A. B. a. k (duomenys neskelbtini) praleidžia su nepilnamečiais vaikais ne porinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną, atsakovė D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) - antrąją Šv. Kalėdų dieną. Šiomis nustatytomis dienomis A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) paima nepilnamečius vaikus iš atsakovės namų (ar kitos buvimo vietos) ne anksčiau kaip 10.00 valandą ryto ir gražina į namus iki tos pačios dienos 19.00 valandos;

2. A. B., a. k (duomenys neskelbtini) praleidžia su nepilnamečiais vaikais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), paimdamas nepilnamečius vaikus 10.00 valandą ir grąžindamas vaikus į ieškovės namus ne vėliau kaip iki sekmadienio 18.00 valandos;

3. A. B., a. k (duomenys neskelbtini) praleidžia su nepilnamečiais vaikais savo gimimo dieną. Jei Ši diena sutampa su šeštadieniu ar sekmadieniu, A. B., a. k (duomenys neskelbtini) paima nepilnamečius vaikus iš atsakovės namų, 10.00 valandą ir grąžina į namus ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 18.00 valandos. Jei ši diena sutampa su darbo diena, A. B., a. k (duomenys neskelbtini) paima nepilnamečius vaikus iš atsakovės D. J. a. k. (duomenys neskelbtini) namų (ar kitos buvimo vietos) tos dienos 17.00 valandą ir gražina į namus ne vėliau kaip iki tos pačios dienos 20.00 valandos;

4. Nepilnamečių vaikų gimimo dieną- liepos mėn. 18 d. A. B., a. k (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais tik D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) dalyvaujant prieš tai iš anksto susitarus apie ketinimą aplankyti vaikus;

5. Nesant galimybei su nepilnamečiais vaikais pabendrauti darbo dienomis (dėl vaikų užimtumo: pamokų, užklasinės veiklos, ligos ir pan.) A. B., a. k (duomenys neskelbtini) turi teisę pasimatyti su nepilnamečiais vaikais savaitgaliais, kas antrą šeštadienį, prieš tai įspėjęs telefonu vaikų motiną D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir susitaręs dėl bendravimo tvarkos ir laiko, kadangi vaikai yra mažamečiai ir ilgai svetimoje vietoje be motinos būti negali; A. B., a. k (duomenys neskelbtini) iš namų vaikus turi paimti saugiai, tik su automobiliu ir įrengtomis sėdynėmis (o ne su dviračiu ar pan.), taip pat būti blaivus ir sąmoningas;

6. Atsakovė D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) privalo informuoti ieškovą A. B., a. k (duomenys neskelbtini) apie nepilnamečių vaikų ligas bei gyvenamosios vietos pasikeitimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.