Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui L. M. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė V. Š. ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1489-721/2016 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti nepilnametės V. M., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymui iš jos tėvo L. M. po 240,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Atsakovas L. M. į teismo posėdį neatvyko ir prašymų nepateikė, jam apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) [...] ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Išlaikymo dydis gali būti keičiamas pasikeitus vaiko poreikiams (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kuris atitinka jo tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai, svarbiausia užtikrinti, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos iš kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametės V. M., gim. (duomenys neskelbtini)., motina – ieškovė V. Š., tėvas – atsakovas L. M.. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1489-721/2016, nustatyta atsakovui L. M. mokėti jo dukters V. M. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė be dukters V. Š., augina ir kitą dukrą Jolantą, gim. 2009 m. sausio 28 d., taip pat ieškovė Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu yra paskirta brolio Mato, gim. 2003 m. gegužės 11 d., globėja ir paprastąja turto administratore. Ieškovė tik nuo 2018 m. liepos 13 d. pradėjo dirbti, todėl bylos nagrinėjimo metu iškovė dar nebuvo gavusi pajamų iš darbo santykių. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad jis gauna išmokas už vaikus ir už brolio globą. Ieškovė nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. Atsakovas L. M. dirba, gauna per mėnesį 564,32 Eur atlyginimą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto.

Ieškovė nurodė, kad siekiant užtikrinti vaiko tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, sveikam bei doroviniam vystymuisi, reikalinga išlaikymo suma yra 400 Eur per mėnesį, kurią sudaro: maistui – 75 Eur, drabužiams, avalinei – 60 Eur, vitaminams, maisto papildams, kitoms sveikatos priemonėms ir sveikatos priežiūros (dantų gydymo) paslaugoms apmokėti – 30 Eur, gyvenamojo būsto išlaikymui (buto nuoma ir mokami mokesčiai už komunalines paslaugas) – 75 Eur; smulkiems buities pirkiniams ir higienos priemonėms – 40 Eur; laisvalaikiui, kišenpinigiams, mobiliajam ryšiui ir internetui – 70 Eur, rinkliavoms mokykloje (ekskursijoms, dovanėlėms, nuotraukoms, būreliams ir kt.) – 20 Eur.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, ir kt.). Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Konstatuotina, kad vaiko poreikiai per du metus, nuo to laiko, kai buvo priteistas išlaikymas, padidėjo, nes vaikas paaugo, bei pakito prekių ir paslaugų kainos.

Teismas pažymi, kad sprendžiant ieškovės ieškinio reikalavimo, padidinti išlaikymo sumą nepilnamečiam vaikui, tenkinimo klausimą, vertinama atsakovo galimybė mokėti prašomą išlaikymo sumą. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad turi kitų išlaikytinių, kuriuos išlaiko. Atsakovas dirba ir gauna pastovias pajamas, yra darbingo amžiaus asmuo, neturi sveikatos problemų, turi galimybę bei privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku.

Bylos kontekste, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Ieškovė neįrodė, kad vaikui reikalingos didesnės išlaidos, negu normaliam tų metų vaikų augimui, vystymuisi ir ugdymui. Byloje nėra pateiktas nė vienas kvitas, įrodantis, ieškovės patiriamas išlaidas vaikui, taip pat ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė nuomojasi butą ir už jį moka nuomos mokestį, be to, nepagrindė, jokiais įrodymais, kad vaiko laisvalaikiui, kišenpinigiams, mobiliajam ryšiui ir internetui yra būtinybė per mėnesį skirti 70 Eur, nepateikė įrodymų apie specialius vaiko sveikatos poreikius (būtinybė nešioti briketus, regėjimo sutrikimą).

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, ieškovės prašomą iš atsakovo priteisti 240 Eur nepilnamečiui vaikui kas mėnesį išlaikymo dydį mažina iki 200 Eur, kuris būtinas, proporcingas, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, poreikius, ir toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir priteistina iš atsakovo, nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos – 2018 m. kovo 23 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnis).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė dėl reikalavimo pakeisti išlaikymo dydį nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškovė prašė padidinti išlaikymą nuo 150 Eur iki 240 Eur, teismui patenkinus ieškinį iš dalies ir padidinus išlaikymą iki 200 Eur, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 15 Eur (200 Eur – 150 Eur)x12 mėn.) x 3 %)x 75%)=13,50 Eur) žyminio mokesčio už išlaikymo padidinimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovės teigė, kad ji patyrė išlaidas už advokato paslaugas rengiant ieškinį, tačiau duomenų įrodančių šias bylinėjimosi išlaidas į bylą nepateikė.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1489-721/2016 iš atsakovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti išlaikymą dukrai V. M., gim. (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018 m. kovo 23 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečio vaiko V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį.

Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.