- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-06
- Bylos Nr.
- e2A-460-267/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- M. B.
- Ieškovas
- E. P., T. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. P. ir T. B. ieškinį atsakovui M. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir paramos pilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. P. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-104-721/2017, nustatytą nepilnamečiui vaikui skirto išlaikymo dydį ir nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iš M. B. priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai U. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė ieškinį motyvavo tuo, kad santuokos nutraukimo metu susitartas ir atsakovo mokamas 160 Eur išlaikymas dukrai yra nepakankamas, nes dukra paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, jos poreikiai padidėjo. Atsakovas bendru sutarimu pakeisti anksčiau nustatyto išlaikymo nesutinka. Teismo posėdyje ieškovė E. P. palaikė ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tačiau prašomą priteisti išlaikymo sumą nepilnametei dukrai U. sumažino iki 270 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. B. su prašomu padidinti išlaikymo dydžiu nesutiko, nurodydamas, kad dukrai nėra būtinas ieškovės prašomas priteisti išlaikymas, nes jos poreikiai nepakito, o ieškovės turtinė padėtis taip pat nepasikeitė. Dukters išlaikymo išlaidos iš esmės lieka tos pačios, kadangi nėra pakitusi nei vaiko augimo sparta, nei esminiai poreikiai: rūbai, maistas, išlaidos ugdymui, laisvalaikiui, higienai, sveikatai. Ieškovės teiginiai apie esą neadekvatų išlaikymo dydį nėra grindžiami jokiais įrodymais.
3. Institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog šalims nutraukiant santuoką buvo susitarta dėl vaikams mokėtino išlaikymo dydžio, tačiau vaikų poreikiai tuo metu nebuvo vertinami. Po santuokos nutraukimo ieškovės pajamos sumažėjo, kadangi atsirado dar vienas vaikas. Ieškovė turi daugiau išlaikytinių ir jos gaunamos pajamos yra mažesnės nei atsakovo, todėl akivaizdu, kad ieškovė neturi galimybės lygiomis dalimis su atsakovu teikti išlaikymą dukrai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pakeitė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-104-715/2017, dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir priteisė iš atsakovo M. B. nepilnamečiui vaikui U. B. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 270,00 Eur nuo pareiškimo pateikimo teismui dienos – 2019 m. gruodžio 20 d. – iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės U. B. išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę E. P. Iš atsakovo M. B. priteisė ieškovei E. P. 1000 Eur atsakovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 30,00 Eur žyminį mokestį į Valstybės biudžetą.
5. Teismas vertino, kad ieškovė sudarė naują santuoką, laukiasi kūdikio, jos pajamos yra nedidelės, o po vaiko gimimo dar sumažės. Vertindamas vaiko poreikius teismas sprendė, jog 300 Eur suma dešimtmečio vaiko sveikos mitybos poreikių patenkinimui yra kiek per didelė. Teismo įsitikinimu maistui skiriama suma neturėtų viršyti 250 Eur per mėnesį, į šią sumą įtraukiant ir laisvalaikiu su draugais nuėjimą į viešojo maitinimo įstaigas. Ieškovė nurodė, jog dukrai tenkanti komunalinių mokesčių dalis sudaro apie 50 Eur, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų, tačiau šio teiginio atsakovas neginčijo. 80 Eur išlaidų aprangai ir avalynei kas mėnesį sumą teismas laikė per didele, pripažindamas, jog 50 Eur suma atitiktų dešimtmečio vaiko poreikius (kas per metus sudarytų 600 Eur, ši suma būtų pakankama nupirkti vidutinės kokybės striukes, batus). 20 Eurų per mėnesį išlaidas U. sveikatos priežiūrai – lankymuisi pas gydytojus, tarp jų ir privačius, teismas nelaikė per didelėmis, atsižvelgdamas į dukters persirgtą ligą. Ieškovė nurodė, kad dukrai yra perkami maisto papildai ir vitaminai, tačiau išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas sprendė, jog protingomis išlaidomis vaiko organizmo stiprinimui laikytina 30 Eur suma kas mėnesį, nes augančiam vaikui būtina vartoti tiek vitaminus, tiek papildus. 15 Eur išlaidos higienai taip pat teismas pripažino adekvačiomis tokio amžiaus vaikui, įvertinant kasdienės asmens higienos, šalių dukrai tenkančios dalies namų tvarkymo, skalbimo ir pan. priemonių, kirpyklos paslaugų kainas ir kt. Vaiko ugdymui skiriama 25 Eur suma, teismo manymu, nėra per didelė, įvertinus stalo žaidimų, knygų ir kt. priemonių pirkimą. Teismas sprendė, jog 60 Eur išlaidos laisvalaikiui per mėnesį dešimtmečiui vaikui yra didelės, ne kiekvienas suaugęs ir dirbantis žmogus gali sau leisti tokio dydžio laisvalaikio išlaidas, todėl sprendė, jog 30 Eur laisvalaikio išlaidos yra pakankamos. Kas mėnesį vidutiniškai 20 Eur išlaidos įvairioms šventėms (Šv. Velykoms, Šv. Kalėdoms, gimtadieniams ir pan.), teismas laikė taip pat per didelėmis, sutikdamas, kad tokioms šventėms skirtina suma per mėnesį neturėtų viršyti 10 Eur (metams – 120 Eur). Telefono papildymo 10 Eur kas mėnesį sumą teismas pripažino tinkama, atsižvelgdamas į tai, kad telefonas yra reikalingas susisiekimui su tėvais, draugais, mokyklos reikmėms ir kt. Preliminariai teismo paskaičiuota išlaidų šalių dukrai suma sudaro 490 Eur. Akivaizdu, jog mergaitei reikalingos ir ieškovės nenurodytos išlaidos, pvz. jai tenkanti dalis kurui, vasaros stovyklos, ekskursijų su klasės draugais ar mokyklos bendruomene išlaidos, ir kt., kas per mėnesį gali sudaryti apie 50 – 70 Eur, taigi, teismas sprendė, kad galutinė dukrai reikalingų išlaidų suma sudarytų apie 540 – 560 Eur.
6. Bylos narinėjimo eigoje atsakovo ir vaikų santykiai pakito į gera. Su sūnumi T. B. atsakovas sudarė taikų susitarimą ir teismo patvirtintos taikos sutarties pagrindu jam teiks 170 Eur paramą kas mėnesį.
7. Spręsdamas konkrečios išlaikymo sumos, reikalingos šalių dukters poreikiams patenkinti, dydžio klausimą, teismas vertino tai, jog iš esmės vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene dukters rutina, buitimi, jos maitinimu, mokymusi, sveikata. Teismas pripažino, jog prašoma priteisti išlaikymo suma kas mėnesį mokamomis 270 Eur periodinėmis išmokomis šalių dukrai nėra per didelė. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs ir tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pradžioje bandė klaidinti teismą, nurodydamas, jog jo gaunamas darbo užmokestis yra tik apie 800 Eur. Bylos nagrinėjimo eigoje paaiškėjo, jog atsakovas yra pakankamai pasiturintis žmogus, turinti nekilnojamojo turto, akcijų, gaunantis 500 Eur pajamas už nuosavo automobilio nuomą draudimo bendrovei, kurioje pats dirba. Kaip nurodė pats atsakovas, jis dirba keturiose darbovietėse, verčiasi individualia veikla (prekiauja kietuoju kuru, didele technika, nekilnojamu turtu ir kt.), jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 4 000 Eur. Be to, atsakovas turi registruoto nekilnojamojo turto, gyvena privačiame name, kai tuo tarpu ieškovė su dukra gyvena jos sutuoktiniui priklausančiame trijų kambarių bute. Teismas sprendė, jog atsakovas yra pajėgus prisidėti didesne dalimi prie dukters išlaikymo, nei jos motina. Akivaizdu, jog ieškovės pajamos yra keletą kartų mažesnės nei atsakovo, jos pajamos ir galimybės skirti didesnę išlaikymo sumą dukrai, gimus dar vienam vaikui, yra mažesnės, nei atsakovo. Tokią išvadą pagrindė ir ieškovės ir atsakovo byloje esančiuose bankų sąskaitų išrašuose užfiksuoti duomenys, kurie leido teismui pripažinti, jog atsakovo pajamos žymiai viršija ieškovės.
8. Vertindamas tai, kad šalių dukrai nuo 2021 m. sausio 1 d. mokama 70 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui (vaiko pinigai), teismas pripažino, jog atsakovo turtinė padėtis, jo gaunamos pajamos leidžia priteisti ieškovės reikalaujamą 270 Eur išlaikymą šalių dukrai, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Teismas atsižvelgė ir į suformuotą teismų praktiką, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Teismas pripažino, kad ieškovės prašoma priteisti 270 Eur suma dukters išlaikymui yra adekvati dukters padidėjusiems poreikiams ir sumažėjusioms ieškovės pajamoms bei galimybėms užtikrinti maksimalų išlaikymą dukrai. Įvertinęs atsakovo paaiškinimus apie gaunamas pajamas, turimą turtą, o taip pat jo įsipareigojimus, vadovaujantis išimtinai prioritetiniu vaiko teisių gynimo principu, teismas sprendė, kad atsakovas yra pajėgus teikti dukrai 270,00 Eur dydžio išlaikymą, kuris šiuo amžiaus tarpsniu maksimaliai užtikrins jos interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas M. B. rašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas klaidingai sprendime nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo pagrindu atsakovas abiem vaikams įsipareigojo mokėti po 160 Eur išlaikymo. Iš tiesų šalys vaikais pasidalino ir abu įsipareigojo mokėti vaikams išlaikymą vienas kitam po 160 Eur. Teismas neatsižvelgė į atsakovo pagrįstus nurodymus, jog nebuvo bandyta taikiai to išspręsti, ieškinys teisme atsirado atsakovui netikėtai, ieškinys vertintinas kaip siurprizinis.
Šalies argumentai
9.2. Apelianto teigimu, nuo teismo sprendimo iki ieškinio pateikimo nepraėjo nė trys metai. Tokio amžiaus tarpsnyje išlaidos iš esmės lieka tos pačios, kadangi nėra pakitusi nei vaiko augimo sparta, nei esminiai poreikiai. Ieškovės argumentai pakitusių poreikių prasme byloje nėra grindžiami jokiais esminiais įrodymais. Tai nepelnytai liko byloje neįvertinta. Apeliantas nesutinka su teismu, kad formaliai praėję keli metai sudaro pagrindą pakeisti nustatytą išlaikymo dydį be jokio įrodinėjimo. Apelianto įsitikinimu, ieškovė akivaizdžiai dirbtinai dukros poreikius užaukštino. Atsakovas dukrą aprūpina maistu 14 dienų per mėnesį, nuperka savarankiškai jai rūbų, duoda kišenpinigių, pramogauja, praturtina kelionėmis ir pan. Apeliantas mano, kad realūs dukters poreikiai sudaro 280 Eur, be to, ieškovė gauna valstybės mokamus 70 Eur, kaip vaiko pinigus. Atsakovas kas mėnesį dukros naudai moka 34,75 Eur draudimo įmoką. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad šalys santuokos nutraukimo metu bendru sutarimu sutarė dėl mažesnės išlaikymo sumos, nei pusė tuo metu galiojusios MMA, kas reiškia, kad šalys pripažino, kad jų vaikams nėra būtina visa MMA per mėnesį.
9.3. Apelianto teigimu, ieškovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis pablogėjo, o atsakovo iš esmės pagerėjo. Ieškovė, nurodydama, kad laukiasi, dokumentais neatskleidė sutuoktinio pajamų, kurios yra bendros su ieškove. Ieškovė su savo sutuoktiniu prabangiai gyvena, važinėja prabangiais automobiliais, verčiasi gėlių verslu. Teismas be reikalo sureikšmino, kad atsakovas turi turto. Atsakovo padėtis yra prastesnė lyginant su ieškovės, kadangi išmokėjus ieškovei 22000 Eur kompensaciją jam liko paskolų našta. Teismas be rašytinio pagrindimo sprendime vertino, kad atsakovas gauna kelių tūkstančių mėnesinį atlyginimą. Apelianto nuomone, šalių turtinė padėtis, atsižvelgiant, kad abi šalys turi turtinio potencialo, vertintina kaip lygiavertė, taigi išlaikymo našta turi būti paskirstyta po lygiai.
9.4. Teismas klaidingai byloje paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė, jog su pilnamečiu atsakovo sūnumi T. B. – sudaryta taikos sutartis ir ši bylos dalis nutraukta.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą, paruošimu. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Nuo anksčiau nustatyto išlaikymo praėjo daugiau kaip 4 metai, šiuo metu dukrai yra (duomenys neskelbtini) metų, dukra gerokai paaugo, todėl išaugo ir jos poreikiai – pasikeitė jos poreikiai tiek maistui, tiek drabužiams, tiek kitiems būtiniesiems poreikiams. Taigi, 2017 metais nustatytas 160,00 Eur išlaikymo dydis nebeatitinka realių išlaidų dukros poreikiams tenkinti. Atsakovas kategoriškai atsisakė keisti anksčiau nustatytą išlaikymo dydį dukrai, todėl ieškovė neturėjo kitos išeities, kaip ieškiniu kreiptis į teismą. Sprendžiant santuokos nutraukimo bylą nei vieno vaiko poreikiai nebuvo skaičiuojami ir analizuojami. Pirmosios instancijos teisme atsakovas neginčijo šalių dukros komunalinių išlaidų dalies dydžio. Apeliantas nenurodė, kokią pinigų sumą laikytų racionalia ir atitinkančia dukros poreikį aprangai ir avalynei. Ieškovės įsitikinimu vidutiniškai 8,33 Eur maitinimui per dieną nėra per didelė suma, nes realiai šios išlaidos būna ir didesnės. Viso proceso metu atsakovas neteikė skaičiavimų, kuriais grindžia 280,00 Eur išlaikymo sumą. Atsakovas klaidina apeliacinės instancijos teismą nurodydamas, jog jis su dukra per mėnesį praleidžia ne mažiau kaip 14 dienų, kuriomis dukrą pilnai išlaiko ir praturtina.
10.2. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi tik automobilį VW Passat, 2004 metų laidos, kurio vertė apie 1 300,00 Eur. Jokio kito registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Ieškovė yra sudariusi kitą santuoką, susilaukė dar vieno vaiko, kurį taip pat reikia išlaikyti. Nuo 2020-09-14 ieškovė yra motinystės atostogose, todėl jos pajamos dar sumažėjo. Atsakovo turtinė padėtis yra aiškiai geresnė, nei ieškovės.
10.3. Ieškinio reikalavimai, kiek tai liečia dukrą, patenkinti visiškai, todėl teismas teisingai ir sąžiningai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo padidintas priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukteriai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl pagrindo keisti išlaikymo dydį
13. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
14. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
15. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad nebuvo pagrindo keisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį nepilnametei dukrai U. B., nes per trejus metus dukros poreikiai nepasikeitė.
16. Kaip byloje nustatyta, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimas, kuriuo nustatytas 160,00 Eur išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš daugiau nei keturis metus. Per šį laikotarpį šalių dukra paaugo, pradėjo lankyti mokyklą, būrelius, susirado draugų, drauge pramogauja, naudojasi mobiliuoju telefonu. Todėl akivaizdu, kad jos poreikiai maistui, aprangai ir avalynei, laisvalaikio išlaidos, ugdymo išlaidos ir kt. žymiai išaugo, ir tai atitinkamai lemia vaiko poreikių padidėjimą. Taigi, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo pomėgius, taip pat valstybės ekonominius pokyčius, akivaizdu, kad dukters poreikiai yra pasikeitę, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pasikeitė vaiko poreikiai, pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu priteistą išlaikymą padidinti. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog dukros U. B. poreikiai nuo anksčiau priimto teismo sprendimo nepasikeitė.
17. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad 2017 m. sprendžiant santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bylą, šalių vaikų poreikiai detaliai nebuvo analizuojami, nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis nebuvo akcentuojamas, nes sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su apeliantu, o dukters su ieškove. Pats apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą šalys pasidalino vaikais, susitarė, kad vienas kitam teiks vaikams išlaikymą po 160,00 Eur. Apeliacinės instancijos tesimo vertinimu, apeliacinio skundo argumentas, kad tik sūnui T. B. sulaukus 18 metų, ieškovė pareiškė siurprizinį ieškinį, nes iki tol nebuvo bandyta ginčo spręsti taikiai, yra deklaratyvus, nes apeliantas kategoriškai nesutinka su išlaikymo dydžio dukrai padidinimu.
Dėl poreikių vertinimo
18. Ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) nepilnamečio vaiko poreikiais.
19. Apeliantas nurodo, kad nuo teismo sprendimo iki ieškinio pateikimo nepraėjo nei trys metai, šiuo metu dukrai yra devyneri metai ir tokio amžiaus vaikui būtinos išlaidos iš esmės lieka tos pačios, kadangi nėra pakitusi nei vaiko augimo sparta, nei esminiai poreikiai: rūbai, maistas, išlaidos ugdymui, laisvalaikiui, higienai, sveikatai. Be to, apelianto nuomone, ieškovės argumentai dėl pakitusių poreikių byloje nėra grindžiami jokiais esminiais įrodymais. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
20. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
21. Apeliantas nesutinka su ieškovės nurodytomis būtinosiomis išlaidomis dukros poreikiams tenkinti, jo įsitikinimu tam, kad patenkinti būtinuosius dukros poreikius, kiekvieną mėnesį reikia skirti ne daugiau kaip 280,00 Eur.
22. Plėtodamas nurodytą kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Ieškovė pateikė paskaičiavimus, kokia reikalinga suma nepilnamečio vaiko išlaikymui. Atsakovas su šia suma nesutiko, pateikė savo samprotavimus dėl išlaidų dydžio, tačiau nepateikė įrodymų, kad šalių nepilnametei dukrai yra reikalinga mažesnė išlaikymo suma, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko poreikiams kas mėnesį patenkinti reikalinga 540,00–560,00 Eur suma.
23. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas neginčijo šalių dukros komunalinių išlaidų dalies dydžio, nors apeliaciniame skunde nurodo, kad dukros dalis už komunalinius mokesčius negalėtų viršyti 25,00 Eur. Šiuo metu ieškovė su nepilnamete dukra gyvena sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute. Kiekvieną mėnesį patiriamos išlaidos už buto šildymą, suvartotą vandenį, elektrą, šiukšlių išvežimą, pastato administravimą, televiziją ir internetą ir kt., todėl dukros komunalinių mokesčių dalis sudaro ? dalį nuo visų šių mokesčių, todėl 50,00 Eur dukros dalis už komunalinius mokesčius yra reali ir pagrįsta.
24. Bylą nagrinėjęs teismas sprendime nurodė, kad batai ir rūbai paprastai perkami ne kas mėnesį, o pagal poreikį – keičiantis sezonams, susidėvėjus ar suplyšus bei vaikams augant, todėl ieškovės nurodytą 80,00 Eur išlaidų sumą rūbams ir avalynei sumažino iki 50,00 Eur ir laikė, kad ši suma atitiktų dešimtmečio vaiko poreikius. Apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, kad tokios ieškovės nurodytos išlaidos rūbams ir avalynei yra „išpūstos“. Tačiau apeliantas nenurodė, kokią pinigų sumą laikytų racionalia ir atitinkančia dukros poreikį aprangai ir avalynei. Teismo nustatyta 50,00 Eur suma per mėnesį, skirta dukros aprangai ir avalynei, yra pakankama, jos mažinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Šiuo metu šalių dukra jau lanko mokyklą, yra patiriamos išlaidos kanceliarinėms prekėms, sąsiuviniams, pratyboms, knygoms, todėl ieškovės nurodyta 25,00 Eur suma per mėnesį, skiriama dukros ugdymui, kaip pagrįstai vertino ir pirmosios instancijos teismas, yra tinkama.
25. Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka, kad išlaidos dukros laisvalaikiui ir šventėms negali būti priskiriamos prie būtinųjų dukros poreikių. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dukros laisvalaikiui kiekvieną mėnesį reikia skirti ne mažiau kaip 60,00 Eur, nes dukra mėgsta leisti laiką su draugais, lanko baseiną, su ieškove lankosi įvairiuose žaidimų kambariuose, vasarą vyksta į Lietuvos kurortus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad 30,00 Eur išlaidos dukros laisvalaikiui yra pakankamos 10 metų vaikui, o švenčių išlaidos vidutiniškai kiekvieną mėnesį galėtų sudaryti 10,00 Eur. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo nesutinkantis, kad prie būtinųjų dukros U. B. poreikių būtų priskiriamos 80,00 Eur išlaidos šventėms ir dukros laisvalaikiui, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrai šiems dukros poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį reikia skirti vos 40,00 Eur (laisvalaikiui 30,00 Eur ir 10,00 Eur šventėms).
26. Nors pirmosios instancijos teismas išlaidas maistui nuo ieškovės prašomų 300 Eur sumažino iki 250 Eur per mėnesį, apeliantas mano, kad ši suma yra neadekvati ir ji realiai neišleidžiama. Teismas pažymi, kad vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Teismo vertinimu dukros maitinimui per mėnesį vidutiniškai skiriant po 8,33 Eur per dieną, nėra didelė suma, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl šalių turtinės padėties vertinimo
27. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, nes atsakovo turtinė padėtis yra pablogėjusi, o ieškovės priešingai, pagerėjo, nes sudarė naują santuoką.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės sutuoktinis neturi pareigos išlaikyti apelianto nepilnametę dukrą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, atsakovas turi nekilnojamojo turto, akcijų, gauna 500,00 Eur pajamas už nuosavo automobilio nuomą draudimo bendrovei. Kaip nurodė pats atsakovas, jis dirba keturiose darbovietėse, verčiasi individualia veikla, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 4 000,00 Eur. Nagrinėjamu atveju ieškovė su dukra gyvena jos sutuoktiniui priklausančiame trijų kambarių bute, nuo 2020-09-14 ieškovė yra motinystės atostogose, todėl jos pajamos dar sumažėjo. Įvertinus tai akivaizdu, kad atsakovas yra pajėgus prisidėti didesne dalimi prie dukters išlaikymo, nei jos motina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai įvertino šalių turtinę padėtį ir pagrįstai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nei ieškovės. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio, atsižvelgė ir į ieškovės gaunamas pajamas, jos išlaikomų asmenų skaičių, vertino jos turtinę padėtį, tačiau šiuo atveju esminis kriterijus, į kurį atsižvelgė teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, buvo padidėję šalių nepilnametės dukters poreikiai. Ir pagrįstai teismas prioritetą teikė nepilnamečio vaiko interesams.
29. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Apeliantas nesutinka ir su sprendimo dalimi, kuria paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes laiko, kad ieškovės pateiktų 1 000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pusę šių išlaidų teko ieškovo T. B. išlaidoms, su kuriuo sudaryta taikos sutartis. Šiuo atveju, 2021 m. kovo 17 d. teismo patvirtintos taikos sutarties, tarp T. B. ir M. B., 4 punktu šalys pasiliko prie savo bylinėjimosi išlaidų ir jų vienas iš kito neprašo. Byloje ieškinio reikalavimai dėl dukters išlaikymo padidinimo patenkinti visiškai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai ir sąžiningai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, keisti šią skundžiamą teismo sprendimo dalį teisinio pagrindo nėra.
31. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
33. Nustatyta, kad ieškovė patyrė 300,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) patirtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.