Telšių apylinkės teismo sprendimas

2010-08-11 · Civilinė byla Nr. 2-1193-875/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-08-11
Bylos Nr.
2-1193-875/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Masiulis
Ieškovas
UAB „General Financing“
Atsakovas
A. P.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-1193-875/2010m.Proceso Nr.2-12-3-00819-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 35.5.; 44.5.1.; 63.3.; 116.5.1. (S)
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugpjūčio 11 d.Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „General Financing“ prašo priteisti iš atsakovo A. P. 1460,84 Lt skolą, 687,66 Lt delspinigių, 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 66 Lt žyminio mokesčio. Ieškovas nurodo, jog reikalaujamas priteisti įsiskolinimas susidarė atsakovei nemokant įmokų pagal 2007-08-08 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Sutartis) finansavimo sandorį. Ieškovas prašo, kad atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį būtų priimtas sprendimas už akių.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai 2010-07-23, įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalimi, tačiau atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK)142 str. teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Formaliai ištyrus byloje esančius įrodymus – 2007-08-08 sudarytą Sutarties finansavimo sandorį Nr.1, (b.l. 5, 6); 2010-06-21 delspinigių skaičiavimo lentelę (b.l.7) – nustatyta, kad ieškovas pagal nurodytos Sutarties finansavimo sandorį Nr. 1 2007-08-08 suteikė atsakovei 4000 Lt kreditą vartojimo reikmėms, o atsakovė turėjo grąžinti suteiktą kreditą iki 2010-08-08 kartu su palūkanomis, sandorio sudarymo ir tvarkymo mokesčiais, kiekvieno mėnesio aštuntą dieną sumokėdama po 146,12 Lt, iš viso 36 įmokas 5260,32 Lt sumai, kurią sudaro 4000 Lt paskola, 245,99 Lt sandorio sudarymo mokestis ir 1014,33 Lt priskaičiuotos palūkanos. (b.l. 5). Tačiau atsakovė įvykdė tik dalį savo įsipareigojimų - įmokėjo 3948,47 Lt ir daugiau įmokų nebemokėjo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovo nemokėjo įmokų Sutarties finansavimo sandoryje nustatyta tvarka ir tuo pažeidė Sutartį. CK 6.874 straipsnio 2 dalis suteikia kredito davėjui teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią negrąžintą kredito sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis, jei sutartyje yra numatytas kredito grąžinimas dalimis, o eilinė kredito dalis laiku negrąžinama. Analogiška nuostata įtvirtinta Sutarties bendrųjų sąlygų 6.4. punkte. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1460,84 Lt skolą, įskaitant negražintą kreditą, nesumokėtas palūkanas, sandorio sudarymo mokesčius ir tvarkymo mokesčius yra tenkintinas.

Reikalaujamos priteisti pagrindinės skolos dydis yra 1460,84 Lt. Be šios sumos, ieškovas prašo priteisti 687,66 Lt delspinigių. Iš pridedamų bendrųjų Sutarties sąlygų 6.3 punkto ir finansavimo sandorio Nr.1 II.B matyti, kad šia sutartimi yra nustatyti 0,5% (pusės procento) dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tai reiškia, kad metinis delspinigių dydis yra 182,5 procentai (365 d. x 0,5 proc./d.).

Delspinigiai yra netesybų rūšis. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiškiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatyrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todėl sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl netesybų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio netesybos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą. Tai, kad CK įtvirtintos būtent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vieną kartą nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje L.A. D. v. GNSB „Krantas-2“, bylos Nr.3K-3-721/2002; 2002-06-12 nutartis civilinėje byloje M. M. v. O. M., bylos Nr.3K-3-866/2002; 2003-02-05 nutartis civilinėje byloje B. R. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-218/2003; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje UAB „Glass Market“ v. UAB „Lygiakraštis“, bylos Nr.3K-3-1070/2003; 2005-06-06 nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr.3K-3-316/2005; 2005-09-12 nutartis civilinėje byloje UAB „Lemora“ v. UAB „Pergamas“, bylos Nr.3K-3-394/2005; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje K.P. v. IĮ „Vidista“, bylos Nr. 3K-3-405/2006 ir kt.).

Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ne tik 0,5 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai, kokie ir yra numatyti Sutarties finansavimo sandoriuose Nr.1 ir Nr. 2, bet net už juos du su puse karto mažesni 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai visais atvejais laikytini neprotingai dideliais.

Ieškovo minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis yra priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-304/2007, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp fizinių asmenų dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo pažeidus individualiai sudarytą preliminarią sutartį. Akmenės rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje ieškinį vartotojui dėl prisijungimo būdu sudarytos vartojimo kredito sutarties pažeidimo pareiškė ieškovas, kuris, būdamas juridiniu asmeniu ir profesionaliu kreditavimo rinkos dalyviu, pats tą sutartį ir parengė. Taigi iš esmės skiriasi faktinės aplinkybės, kuriomis remiamasi bylose. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodoma, kad pagal formuojamą praktiką dėl priteistinų netesybų dydžio sprendžiama, be kita ko, atsižvelgiant į šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos tik įskaitinės netesybos, kurios įskaitomos į nuostolių atlyginimą, jei šalys savo sutartimi aiškiai nenustatė alternatyvių ar išimtinių netesybų, o baudines netesybas CK apskritai draudžia. Iš Sutarties 6.4 punktų matyti, jog ieškovas rezervavo sau teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų ne tik visas pagal Sutartį mokėtinas įmokas ir delspinigius, bet ir išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu bei skolos administravimu. Vadinasi, Sutartyje numatyti delspinigiai yra būtent įskaitinės, o ne išimtinės netesybos. Be to, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį teismas ex officio gali mažinti tiek įskaitines, tiek šalių susitarimu nustatytas išimtines netesybas, jei jos yra aiškiai per didelės. Taip pat pažymėtina, kad CK 6.71- 6.75 straipsniai, reglamentuojantys netesybas, skirtingai nei 1964 m CK baudinių netesybų nenumato, nes netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos jokiu būdu negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Tokiu atveju pagal LR CK 6.210 straipsnį minimalius nuostolius sudarytų ne mažiau kaip 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Tuo tarpu šalių nustatyti delspinigiai 0,5 procentų dydžio už kiekvieną pavėluotą dieną sudaro 182,5 procentus metinių palūkanų (Šiaulių apygardos teismo 2010-03-08 nutartis civilinė byla Nr. 2A-172-71/2010 UAB „General Financing“ v. N. P.).

Remiantis tuo, kas aukščiau pasakyta, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgiant į tai, kad kreditorius nevertino kliento mokumo ir tuo prisiėmė dalį kredito negrąžinimo rizikos, taip pat į tai, kad atsakovė dalį savo prievolės įvykdė, ieškovui priteistinų delspinigių dydis mažintinas dešimt kartų, t.y. iki 18,25 procentų metinių delspinigių, vietoje reikalautų 687,66 Lt priteisiant 68,77 Lt delspinigių.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ir atsakovo Sutartyje nesusitarė dėl kitokio dydžio metinių procesinių palūkanų, todėl vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistinos penkių procentų metinės palūkanos ir už pagrindinę skolą ir delspinigius.

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 93 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo ieškovui priteistinos proporcingos (71%) patenkintiems reikalavimams 66 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2010-06-29 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4) dalis – iš viso 46,86 Lt. Iš atsakovo taip pat priteistinos 3,30 Lt pašto išlaidos valstybei (b.l.1).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 93 str. 2 d., 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285 str. 1 d. ir 286 str. bei CK 6.37 str. 2 d. ir 3 d., 6.873 str. 1 d., 6.874 str. 1 d. ir 2 d., 6.881 str. 2 d. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 1460,84 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt litų 84 ct) skolą, 68,77 Lt (šešiasdešimt aštuonių litų 77 ct) delspinigių, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 1529,01 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų dvidešimt devynių litų 01 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-07-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 46,86 Lt (keturiasdešimties šešis litų 56 ct) žyminį mokestį ieškovui UAB „General Financing“, juridinio asmens kodas 300515252, Perkūnkiemio g. 3, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini), AB DnB NORD banke, banko kodas 40100.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 3,30 Lt (trijų litų 30 ct) pašto išlaidas valstybei.

Atmesti ieškinį dalyje dėl likusios reikalautų delspinigių dalies.

Išaiškinti atsakovei, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

TeisėjasNerijus Masiulis