Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. A. Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2A-172-71/2010

Teisėja V. Jokubauskienė Procesinio sprendimo kategorija 42.10;

NUTARTIS

2010 m. kovo 08 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „General Financing“ apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „General Financing“ ieškinį atsakovei N. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akmenės rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui UAB „General Financing“ iš atsakovės N. P. 11242,74 Lt skolą, 487,62 Lt delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 11730,36 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-06-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 352,21 Lt žyminio mokesčio. Taip pat valstybei priteisė iš atsakovės N. P. 7,20 Lt pašto išlaidas, o iš ieškovo UAB „General Financing“ priteisė 2,70 Lt pašto išlaidas.

Spręsdamas reikalaujamų priteisti delspinigių klausimą, teismas nurodė, jog sutarties finansavimo sandoriuose nustatyti 182,5 procentų per metus dydžio delspinigiai daugiau nei trisdešimt šešis kartus viršija CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą delspinigių dydį. Teismas, atsižvelgęs į aukštas sutartines palūkanas bei didelę metinę kredito grąžinimo normą, įvertinęs tai, kad klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, konstatavo, jog reikalaujami delspinigiai yra akivaizdžiai baudiniai ir neprotingo dydžio, prieštaraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. LR CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė sumažinti aiškiai per dideles netesybas, iš esmės ta pati nuostata pakartota LR CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Įvertinęs galutinę visų finansavimo sandorių kainą (13752,60 Lt), pradinę paskolos sumą (10800,00 Lt), sumokėtas įmokas (2206,26 Lt) ir uždelstą atsiskaityti laiką, atsižvelgęs į tai, kad kreditorius nevertino kliento mokumo ir tuo prisiėmė dalį kredito negrąžinimo rizikos, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas ieškovui priteistinų delspinigių dydį sumažino dešimt kartų.

1. Teismas klaidingai nustatė netesybų pobūdį, preziumuodamas, kad tai yra įskaitinės netesybos. Vartojimo kredito sutartyje numatytos netesybos yra išimtinės, t. y. sutartyje numatyta pareiga sumokėti tik netesybas, nereikalaujant atlyginti patirtų nuostolių, tokių kaip nuostoliai dėl negautų pajamų ir turėtų išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu ar kitų nuostolių. Sutartyje numatytos išimtinės netesybos apima visus bendrovės nuostolius dėl sutarties nevykdymo;

2. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos;

3. Teismas nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Priteisiant netesybas būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Teismas neturėtų sutarties nuostatas koreguoti labiau, nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (LR CK 6.228 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog netesybos gali būti net didesnės už nuostolius, patiriamos dėl prievolės nevykdymo, t. y. netesybos neturi sutapti su minimaliais nuostoliais ar nuostoliais;

4. Kadangi sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į LR CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo;

5. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog tais atvejais, kai yra itin svarbus griežtas prievolių vykdymas, netesybų dydžio protingumas turi būti vertinamas kitaip, atsižvelgiant į griežto sutarties vykdymo svarbą. Pažymėtina, kad bendrovė yra finansų įstaiga, pagal finansų įstaigų įstatymo reikalavimus bendrovė privalo veikti saugiai ir patikimai, taip pat privalo valdyti iš sudaromų sandorių kylančią galimą riziką. Netesybos yra viena svarbiausių priemonių sandorių rizikai valdyti, bendrovės stabilumui užtikrinti;

6. LR CK 6.200 str. 1 d. įtvirtintas vienas iš esminių sutarčių vykdymo principų, kuris įpareigoja šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Prievolių įvykdymas sutartyje įprastai yra užtikrinamas netesybomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo apeliantas ginčija delspinigių priteisimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas suteikė atsakovei šešis kreditus - 2007-11-12; 2007-12-03; 2008-07-21; 2008-07-29; 2008-08-14 ir 2008-08-18 (b.l. 5-16) iš viso 10.800.00 litų sumai. Atsakovė N. P. pagal sudarytus sandorius privalėjo grąžinti ieškovui 10.800.00 litų paskolos, 1.054,58 litų sandorių sudarymo mokesčius ir 1.898,02 litus priskaičiuotas palūkanas. Atsakovė iki 2008-10-15 įmokėjo keturias įmokas t.y. 2206,26 litus ir daugiau įmokų nemokėjo.

Sudarytomis sutartimis atsakovė N. P. įsipareigojo mokėti ieškovui 0,5 procentų dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Lietuvos Respublikos CK 6.872 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta nuostata, kuri numato, kad šalys susitarimu gali nustatyti atitinkamo dydžio procentus (palūkanas) už suteiktą paskolą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taikė LR CK 1.5 straipsnyje numatytą nuostatą ir ieškovo prašomus priteisti metinių delspinigių dydį 182,5 procentus sumažino dešimt kartų ir priteisė 487,62 litus.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra nurodęs, kad tais atvejais, kai šalys susitarė dėl palūkanų, teismas turi patikrinti ar toks jų susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-258/2005). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar šalių vartojimo kredito sutartyse sutartos palūkanos atitinka išvardintus principus, pagrįstai atsižvelgė į prievolės pobūdį, jos dydį, santykį su palūkanų dydžiu, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, galimybę kreditoriui lupikauti, t.y. gauti neprotingai didelius delspinigius, tinkamai pritaikė įstatymą ir pagrįstai sumažino dešimt kartų reikalaujamus priteisti delspinigius. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog priteistų delspinigių dydis kompensuoja ieškovo patirtus nuostolius dėl netinkamos sutarties vykdymo. Šalių pasirašytose vartojimo kreditų sutartyse (6.3 punkte, vėlesnė redakcija 5.3 punkte) buvo numatyta, kad atsakovė N. P. moka ieškovui 0,5 procento dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną kas per metus sudaro 182,5 procentus. Tai yra buvo nustatytos baudinio pobūdžio netesybos . LR CK 6.71- 6. 75 straipsniai, reglamentuojantys netesybas, skirtingai nei 1964 m CK baudinių netesybų nenumato, nes netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos jokiu būdu negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Tokiu atveju LR CK 6.210 straipsnį minimalius nuostolius sudarytų ne mažiau kaip 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Tuo tarpu šalių nustatyti delspinigiai 0,5 procentų dydžio už kiekvieną pavėluotą dieną sudaro 182,5 procentus metinių palūkanų, todėl teismo priteistas delspinigių dydis atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 str. 4 d.).

Išnagrinėjus bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, kolegija nenustatė (LR CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai taikė ir aiškino CK normas, reglamentuojančias paskirstymą bei sutarčių aiškinimą, todėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 dienos sprendimas paliekamas galioti.

Atmetant apeliacinį skundą iš apelianto priteistinos išlaidos 3, 22 Lt susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje valstybei (LR CPK 88 staipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „General Financing“ (į/k 300515252, Perkūnkiemio g. 3, Vilnius ) valstybei tris litus 22 centus, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje