- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- e2A-1095-538/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05028-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2A-1095-538/2016
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-05028-2015-4)
2016 m. birželio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo S. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino 2016-01-05 teismo posėdžio metu, ir prašė teismo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-03-23 sprendimą Nr. DGKS-1262 pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, priteisti iš atsakovo 8406,32 Eur vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą dienpinigių mokėjimą nuo atleidimo iš darbo dienos (2014-11-28) iki 2015-03-13, 146,07 Eur (504,36 Lt) neišmokėto darbo užmokesčio skirtumą už 2014 m. rugsėjo mėn., vidutinį 80,83 Eur darbo dienos užmokestį už vėlavimą sumokėti priteistą darbo užmokestį už 2014 m. rugsėjo mėn. nuo atleidimo iš darbo dienos (2014-11-28) iki visiško atsiskaitymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš darbo (duomenys neskelbtini) buvo atleistas 2014-11-28, atleidimo dieną darbdavys pilnai neatsiskaitė, nesumokėjo kompensacijos (dienpinigių) už darbą, išvykus 2014 m. rugsėjo mėnesį, neperskaičiavo ir nesumokėjo priklausančios kintamos darbo užmokesčio dalies. Pagal įmonėje nusistovėjusią tvarką ir darbo sutartyje numatytą darbo užmokesčio mokėjimo laiką, užmokestis už 2014 m. spalio mėnesį turėjo būti išmokėtas 2014-11-25. Kadangi pretenziją darbdaviui elektroniniu paštu išsiuntė 2014-11-07, bei darbdavys patikino, kad užmokestis yra perskaičiuojamas, reikalavimas yra vykdomas, tikėjosi, kad neišmokėta darbo užmokesčio dalis, dienpinigiai už 2014 m. rugsėjo mėn. bus sumokėti kartu su 2014 m. spalio mėn. darbo užmokesčiu, t. y. iki 2014 m. lapkričio mėn. pabaigos. Dėl susiklosčiusių nepalankių darbo sąlygų, 2014-11-11 parašė prašymą išeiti iš darbo nuo 2014-11-28. Atleidimo iš darbo dieną įmonės vadovo paprašė pateikti perskaičiuotos kintamos darbo užmokesčio dalies už 2014 m. rugsėjo mėnesį skaičiavimus bei pateikti kintamos darbo užmokesčio dalies skaičiavimus už 2014 m. spalio bei lapkričio mėnesius. Iš darbdavio jokių skaičiavimų negavo, buvo įteikti tik atsiskaitymo lapeliai už 2014 m. spalio ir lapkričio mėnesius, atsiskaitymo lapelyje surašytos priskaičiuotos sumos buvo neaiškios, nesuprato, kuo remiantis jos buvo paskaičiuotos. Kadangi aiškius darbo užmokesčio skaičiavimus, neišmokėtas sumas tikėjosi gauti atleidimo iš darbo dieną, laiko, kad prašomų sumų nesumokėjimas atleidimo iš darbo dieną, detalių darbo užmokesčio kintamos dalies paskaičiavimų nepateikimas, yra momentas, kada suprato, kad teisės galimai yra pažeistos. Prašymą Darbo ginčų komisijai išsiuntė 2015-02-24. Laiko, kad darbo ginčų komisija, atmesdama prašymą nagrinėti ginčą dėl pažeisto procedūrinio termino ginčui nagrinėti, neatsižvelgė į byloje visų pateiktų įrodymų, faktų visumą, nepagrįstai susiaurino pažeistų teisių sužinojimo momento kriterijus, nustatydama, kad apie galimai pažeistas teises turėjo sužinoti ne vėliau nei 2014-11-05, kuomet paruošė darbdaviui pretenziją. Laiko, kad ne pretenzijos įteikimas laikytinas sužinojimo apie teisės pažeidimo atsiradimo momentas, bet pretenzijoje nurodytų reikalavimų neįvykdymas, priklausančių sumų neišmokėjimas yra laikytinas sužinojimo apie teisių pažeidimą pradžia. Kadangi į Darbo ginčų komisiją dėl ginčo nagrinėjimo kreipėsi 2015-02-24, todėl 3 mėnesių procedūrinis terminas ginčui nagrinėti nebuvo praleistas, skaičiuojant termino pradžią nuo 2014-11-28, kuomet paaiškėjo, kad atleidimo iš darbo dieną darbdavys pilnai neatsiskaitė. Taip pat nurodė, kad atsakovas atleidimo iš darbo dieną neišmokėjo priklausančių sumų, dalį jų pervedė tik 2015-03-13, atsakovas už delsimą atsiskaityti privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos t. y. nuo 2014-11-28 iki sumokėjimo dienos - 2015-03-13, kas sudaro 8406,32 Eur (80,83 Eur vidutinis darbo dienos užmokestis x 104 dienos). Be to, už 2014 m. rugsėjo mėn. buvo priskaičiuotas 4987,47 Lt darbo užmokestis, kurį sudaro 3000 Lt pareigybinė alga, bei 1987,47 Lt kintama darbo užmokesčio dalis, paskaičiuota remiantis (duomenys neskelbtini) kintamos dalies darbo užmokesčio paskaičiavimo nuostatomis, kurios yra neatsiejama darbo sutarties dalis. Laiko, kad kintama darbo užmokesčio dalis išmokėjimui buvo paskaičiuota nesilaikant nuostatuose numatytų sąlygų, kintama darbo užmokesčio dalis išmokėjimui nepagrįstai sumažinta. Pagal nuostatuose numatytas sąlygas, priskaitytam kintamam darbo užmokesčiui turėjo būti taikomas 1,1 koeficientas, jei projekto vadovas turi daugiau nei 3 objektus. Pažymėjo, kad buvo paskirtas projektų vadovu net 11 objektų, kadangi priskaityta kintama darbo užmokesčio dalis yra 3025 Lt, pritaikius nuostatuose numatytą 1,1 koeficientą, turėjo tapti 3327,50 Lt suma. Tuo tarpu už renovuojamus objektus (duomenys neskelbtini) objekto (duomenys neskelbtini), kintamos dalies koeficientas išmokėjimui be pagrindo sumažintas iki 0,5, nors mėnesio planai įvykdyti ir objektų pelningumas sudaro atitinkamai 7,1 proc., 11,8 proc., 8,0 proc., o darbų saugos koeficientas objekte namų renovacija (duomenys neskelbtini) (3 statybos objektai) sumažintas iki 0,5, kituose objektuose iki 0,9, nors objektyvių priežasčių koeficiento sumažinimui nebuvo arba jos neįrodytos. Laiko, kad kintama darbo užmokesčio už 2014 m. rugsėjo mėn. dalis turėtų sudaryti 3327,50 Lt, tuo tarpu sumokėta buvo tik 1987,47 Lt ir kartu su 2014 m. spalio mėn. darbo užmokesčiu sumokėta 39,89 Lt, todėl atsakovas liko skolingas 1300,14 Lt (376,55 Eur) (2016-01-25 teismo posėdžio metu patikslino, kad atsakovas skolingas 504,36 Lt darbo užmokesčio).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-15 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas nepraleido termino kreiptis į Darbo ginčų komisiją (iki 2015-02-28), terminą skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos, dėl ko Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-03-23 sprendimas Nr. DGKS-1262, kuriuo atsisakyta nagrinėti ieškovo prašymą atsakovui (duomenys neskelbtini), ieškovui praleidus trijų mėnesių terminą prašymui pateikti, yra nepagrįstas. Be to, nors ieškovas prašyme Darbo ginčui komisijai atsakovu nurodė tik (duomenys neskelbtini), tuo tarpu filialo steigėjas (duomenys neskelbtini)atsakovu įtrauktas nebuvo, tačiau abu šiuos subjektus teisme atstovavo tas pats asmuo (teisininkas A. Z.), jokių kitų argumentų, išskyrus tuos, kuriuos nurodė (duomenys neskelbtini), atsikirsdamas į ieškinį (duomenys neskelbtini) teismui nenurodė, taip pat nenurodė, kokius kitus argumentus nei nurodė (duomenys neskelbtini) būtų pateikęs Darbo ginčų komisijai, kuri ieškovo prašymo iš esmės net nenagrinėjo, todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, siekdamas nepaneigti ieškovo teisės į subjektinių teisių gynybą, pateiktą ieškinį nagrinėjo iš esmės. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad jam kintamoji atlyginimo dalis (KDU koeficientai) sumažinta nepagrįstai ar neteisėtai. Taip pat nurodė, kad atmetus ieškovo reikalavimą dėl neišmokėtos kintamos darbo užmokesčio dalies priteisimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl 80,83 Eur vidutinio darbo dienos užmokesčio už vėlavimą sumokėti priteistą darbo užmokestį už 2014 m. rugsėjo mėn. nuo atleidimo iš darbo dienos (2014-11-28) iki visiško atsiskaitymo priteisimo. Byloje nėra ginčo, kad darbo funkcijų atlikimui ieškovui buvo suteiktas automobilis, telefonas, kuras. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl kilnojamojo pobūdžio darbo funkcijų atlikimo būtų patyręs kokių nors išlaidų. Tai, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) 2015-03-13 gera valia sumokėjo ieškovui 118,60 Eur sumą, kurią ieškovas nepagrįstai įvardija dienpinigiais, nesudaro pagrindo už geranoriškai po darbo sutarties nutraukimo sumokėtą sumą skaičiuoti vidutinį darbo užmokestį kaip už uždelstą atsiskaityti laiką.
Šalies argumentai
Apeliacinius skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2e-165-323/2016 pakeisti ir tenkinti ieškovo ieškinį: priteisti iš atsakovo 146,07 EUR (504,36 Lt.) dydžio neišmokėtą darbo užmokesčio dalį; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą kompensacijos už darbą išvykus mokėjimą nuo atleidimo iš darbo dienos iki 2015-03-13 8406,32 EUR; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2015-03-14 iki visiško atsiskaitymo po 80,83 EUR per dieną; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas privalėjo įrodyti, kad teisingai ir pagal įmonėje galiojančias nuostatas paskaičiavo darbo užmokestį, nes darbo užmokesčio skaičiavimo schema yra sukurta ir patvirtinta paties darbdavio. Skaičiavimus atlieka atsakovų ekonomikos skyrius Panevėžyje, objektų biudžetų, pelningumo planus taip pat nustato įmonės ekonomikos skyrius, todėl eilinis darbuotojas neturi jokios įtakos, nustatant planus, ar remiantis ekonomikos skyriaus turimais duomenimis pasiskaičiuoti sau darbo užmokestį. Teismui buvo pateikti jo konkretūs skaičiavimai, kuriais remiantis jam turėjo būti išmokėta 2531,72 Lt kintama darbo užmokesčio dalis, o ne atsakovų paskaičiuota 2027,36 Lt. suma. Teismas šių skaičiavimų nevertino. Teismas visiškai nepagrįstai nustatė, kad kompensacija už darbą išvykus nepriklausė, o darbdavys 2015-03-13 118,60 eurų sumą mokėjo geranoriškai. Teismas neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad kompensacija už darbą išvykus buvo mokama kiekvieną mėnesį, atsiskaitymo lapeliuose atsakovas šias sumas įvardino kaip komandiruotpinigius, todėl atsakovų teiginys, kad 2015-03-13 jam išmokėta 118,60 EUR už 2014 m. rugsėjo mėnesį (409,50 Lt. už 21 d. d. x 19,50 Lt.) suma buvo atsitiktinė, neatitinka tikrovės. Teismas netinkamai taikė ir aiškino DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisės normą, nes atsakovo, kaip darbdavio, kaltė yra preziumuojama ir jis laikomas kaltu, kol neįrodo, jog sumos, neišmokėtos ne dėl jo kaltės, todėl atsakovas privalo sumokėti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2014-11-28 iki 2015-03-13, vidutinio darbo užmokesčio suma už visa pradelstą laikotarpį sudaro 8406,32 EUR (80,83 EUR/d. x 104 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį procesą nutraukti arba Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-15 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas ieškinyje dėl 376,55 Eur kintamos darbo užmokesčio dalies už 2014 m. rugsėjį priteisimo remiasi ne originalaus dokumento „Projektų vadovo kintamos darbo užmokesčio dalies paskaičiavimas“ kopija, kuri nėra pasirašyta ekonomistės ir nepatvirtinta filialo direktoriaus, todėl ir šiame apeliaciniame skunde nurodo klaidingus duomenis. Apeliantas ir pats pripažįsta skunde, jog rėmėsi skaičiavimais, kurie nebuvo pasirašyti direktoriaus, todėl tai dar kartą patvirtina, jog ieškovo atlikti skaičiavimai yra neparemti galiojančiais įmonėje dokumentais. Ieškovo teiginys, kad patikslintus kintamos darbo užmokesčio dalies skaičiavimus pateikė tik Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčo komisijai, kuomet buvo nagrinėjamas ginčas 2014 m. kovo mėn., neatitinka tikrovės. Su perskaičiuotu kintamos darbo užmokesčio dalies skaičiavimu už 2014 m. rugsėjo mėn. ieškovas buvo supažindintas, kas patvirtina, jog 2014-11-28 atleidimo iš darbo dieną ieškovas jokių pretenzijų darbdaviui nepateikė. Ieškovo teiginys, kad buvo nepritaikytas 1,1 koeficientas, jei projekto vadovas turi daugiau nei 3 objektus, neatitinka tikrovės. Originalaus dokumento „Projektų vadovo darbo užmokesčio dalies paskaičiavimas“ kopijoje matyti, kad koeficientas 1,1, jei projekto vadovas turi daugiau nei tris objektus, yra pritaikytas. Ieškovo teiginys, kad „kintamos dalies koeficientas išmokėjimui be pagrindo sumažintas iki 0,5, nors mėnesio planai įvykdyti“ neatitinka tikrovės dėl žemiau nurodytų faktų. Kintama darbo užmokesčio dalis (toliau tekste KDU) pagal (duomenys neskelbtini) projektų valdymo grupės darbo apmokėjimo nuostatus yra skaičiuojama nuo praėjusio mėnesio faktiškai aktuojamų darbų ir priklauso nuo biudžete suplanuotų pajamų ir pelno rodiklių įvykdymo. KDU dalis už 2014 m. rugsėjo mėn. ieškovui buvo paskaičiuota įvertinus rugpjūčio mėnesio rezultatus. Ieškovo teiginys, kad „eilinis darbuotojas neturi jokios įtakos, nustatant planu“ neatitinka tikrovės. Objektų projekto biudžeto skaičiavimo schemas (grafikus), kuriuose numatyti planuojamų pajamų ir pelno rodikliai, parengia projekto vadovas, o filialo direktorius tvirtina. Objektų projekto biudžeto skaičiavimo schemos (grafikai) yra parengti ieškovo, tai liudija jo parašai ant minėtų dokumentų. Ieškovo teiginys, kad (duomenys neskelbtini) vadovas vadovaujasi ne įmonėje patvirtintais darbo apmokėjimo nuostatais, o asmenine subjektyvia nuomone, yra nepagrįstas, kadangi ieškovas nepateikė jokių dokumentais pagrindžiančių įrodymų. Kintama darbo užmokesčio dalis buvo sumažinta vadovaujantis darbo apmokėjimo nuostatais ir pagrįstai. Dėl projekto vadovo blogo darbų organizavimo, buvo nevykdomi biudžeto pajamų planai, buvo atsiliekama nuo paties ieškovo suplanuoto darbų vykdymo grafiko. Dauguma objektų, kuriems vadovavo projekto vadovas ieškovas, nebuvo priduoti laiku. 2015-03-13 kompensacija sumoje 118,60 Eur už 2014 metų rugsėjo mėnesį ieškovui buvo sumokėta, ji jam nepriklausė nei pagal darbo sutartį, nei pagal DK normas. Taigi, jei jau kompensacija jam nepriklausė, o ji buvo išmokėta geranoriškai, siekiant taikaus sprendimo būdo, tokiu atveju jam nepriklauso ir vidutinis darbo užmokestį už delsimą atsiskaityti nuo atleidimo iš darbo dienos iki dienos, kuomet bus pilnai atsiskaityta. Be to, nors ir ieškovui nepriklauso vidutinis darbo užmokestį už delsimą atsiskaityti nuo atleidimo iš darbo dienos iki dienos, kada bus visiškai atsiskaityta, jis neteisingai apskaičiuoja ir prašo minėtų sumų, nes ir jo pačio paskaičiavimais vienos dienos suma yra 19,50 Lt, o prašo už 104 dienas, tokiu atveju būtų 2028 Lt (587 Eur), o ne 8406,32 Eur. Kadangi ieškovas apeliaciniame skunde ir pats sutinka bei pripažįsta, jog jo darbas buvo susijęs su kelionėmis, todėl jo atžvilgiu buvo taikomos DK 216 straipsnio nuostatos ir joks įsakymas, dėl komandiruočių ieškovui nebuvo rašomas ir jis nebuvo su jais supažindinamas, nes kaip jau ir minėta, į jokias komandiruotes apeliantas nebuvo siunčiamas, o savo darbą atliko darbo sutartyje nurodytoje vietoje. Ieškovui nepateikus jokių įrodymų, jog jis patyrė padidėjusias išlaidas, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pasisakė dėl DK 216 straipsnio nuostatų taikymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Nagrinėjamas sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems motyvams.
Nustatyta, kad 2014-02-27 tarp ieškovo S. V. ir atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 41, pagal kurią atsakovas priimtas į darbą projekto vadovo pareigoms užimti. Darbo sutartis nutraukta 2014-11-28 pagal DK 127 str. 1 d. 2014-11-05 ieškovas kreipėsi į atsakovą (duomenys neskelbtini) su pretenzija dėl netinkamai apskaičiuoto ir neišmokėto darbo užmokesčio už 2014 m. rugsėjo mėn. Atsakovui (duomenys neskelbtini) netenkinus pretenzijos reikalavimų ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija 2015-03-23 sprendimu Nr. DGKS-1262 atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą atsakovui (duomenys neskelbtini). Ieškovas su ieškiniu dėl neišmokėtų išmokų, susijusių su darbo santykiais, kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo ieškinį motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė, jog kintamoji atlyginimo dalis jam sumažinta nepagrįstai. Apeliantas su sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad skaičiavimuose sumažinti darbų saugos koeficientai buvo labai subjektyvūs ir sumažinimo pagrindai visiškai neįrodyti. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.
DK 186 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą.
Byloje nustatyta, kad 2014-08-14 (duomenys neskelbtini) projektų valdymo grupės darbo apmokėjimo nuostatai numato, kad šios grupės apmokėjimą sudaro pagrindinis darbo užmokestis, kintama darbo užmokesčio dalis bei premija už metinius rezultatus (2.1. p.), kintama darbo užmokesčio dalis skaičiuojama kas mėnesį, priklausomai nuo praėjusio mėnesio faktiškai aktuojamų darbų sumos pagal priedą (2.3 p.).
Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovas (duomenys neskelbtini) į bylą pateikė detalius duomenis, pagrindžiančius kiekvieno koeficiento apskaičiavimą bei jo ieškovo atžvilgiu sumažinimą: t. y. objektuose ieškovas nepasiekė biudžete suplanuotų pelno ir nuostolių rodiklių, ką rodo objektų projekto skaičiavimo schemos bei pažyma apie 2014 m. rugpjūčio mėn. rezultatus, 2014-10-06 gamybinio pasitarimo protokolas Nr. 13, ieškovas pažeidė darbų saugos reikalavimus, kadangi ieškovo vadovautose objektuose darbai buvo vykdomai pažeidžiant saugos, sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, ką rodo 2014-08-07 neplaninio vidaus audito ataskaita Nr. VAA 19/2014, neatitikties aktai Nr. NT53/2014, Nr. NT54/2014, Nr. NT56/2014, Nr. NT57/2014, Nr. NT58/2014, dėl ko buvo sumažintas darbų saugos koeficientas. Dėl projekto vadovo S. V. blogo darbų organizavimo, buvo nevykdomi biudžeto pajamų planai, buvo atsiliekama nuo paties S. V. suplanuoto darbų vykdymo grafiko. Dauguma objektų, kuriems vadovavo projekto vadovas S. V., nebuvo priduoti laiku.
Taigi iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovo įmonės pelnas nebuvo toks, kokio buvo tikėtasi, todėl bet kokiu atveju negavus planuoto pelno negali būti didinama kintama darbo užmokesčio dalis, nes darbdavys neturi tam lėšų, todėl darytina išvada, kad kintama darbo užmokesčio dalis ieškovui buvo sumažinta vadovaujantis darbo apmokėjimo nuostatais ir pagrįstai. Atsižvelgdama į byloje esančius duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas nepaneigė atsakovo pateiktų duomenų apie kintamą darbo užmokesčio dalį ir daro išvadą, kad atsakovas įrodė, jog teisingai paskaičiavo ieškovui kintamą darbo užmokesčio dalį, todėl teisėjų kolegija su apelianto argumentu dėl darbdavio subjektyvumo jo atžvilgiu sutikti neturi pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai).
Apeliantas argumentuoja, kad teismas visiškai nepagrįstai nustatė, jog kompensacija už darbą išvykus jam nepriklausė, o darbdavys 2015-03-13 mokėjo jam geranoriškai. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija taip pat nesutinka.
DK 216 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojams, kurių darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos. Šių išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 2003 m. sausio 28 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 116 buvo patvirtinta kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarka. Remiantis minėtu nutarimu, kompensuojamų išmokų dydis ir mokėjimo tvarka taikomi darbuotojams, kurių darbo sutartyje nurodyta, kad darbas yra atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio ir dėl to susidaro padidėjusios išlaidos.
Tačiau ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad dėl kilnojamojo pobūdžio darbo funkcijų atlikimo būtų patyręs kokių nors išlaidų (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui buvo suteiktas automobilis, už kurio kurą mokėjo atsakovas. Taigi, ieškovui nepateikus jokių įrodymų, jog jis patyrė padidėjusias išlaidas, susijusias su darbu kelionėje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymai ir teisingai pasisakė dėl DK 216 straipsnio nuostatų taikymo.
Nepagrįstas ir apelianto argumentas, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisės normą, nes ieškovo kaltės dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kitų išmokų nėra, todėl atsakovas privalo jam sumokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos.
DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Nors atsakovas ir sumokėjo 118,60 eurų ieškovui, tačiau kaip byloje nustatyta, ši kompensacija ieškovui nepriklausė nei pagal darbo sutartį, nei pagal DK normas, šią kompensaciją atsakovas sumokėjo gera valia, siekdamas taikaus ginčo išsprendimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo dėl atsiskaityti uždelsto laiko (DK 141 straipsnio 3 dalis).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai teisėjų kolegija nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl šių aplinkybių sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.