Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-05-07 · Administracinė byla Nr. I-1198-816/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-05-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-07
Bylos Nr.
I-1198-816/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03924-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jovita Einikienė
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1198-816/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03924-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 50.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN, Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teisių ir pareigų perėmėjo), dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. liepos 30 d. buvo pažeidžiama jo teisė į tinkamas suėmimo (kalinimo) sąlygas, dėl ko jis jautė tam tikrus nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą. Pareiškėjo nuomone, nežmoniškos kalinimo sąlygos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime iš esmės pasireiškė tuo, kad:

- nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Didelį kameros plotą sudaro sanitarinis mazgas ir baldai. Ploto trūkumo įstaiga nekompensuoja užimtumu. Dažnai kameroje tenka būti po 22 val.30 min., o kartais ir visą parą. Kai lauke oro sąlygos nėra tinkamos pasivaikščiojimui, vis tiek siūloma eiti į lauką, nors lyjant nėra kas veikti pasivaikščiojimų metu. Kai buvo karantinas nuo 2018-02-05 iki 2018-03-09 išvis nebuvo jokių užsiėmimų. Tik dirbantys nuteistieji būdavo savotiškai užimti. Vasaros metu nustojama teikti platesnį užimtumą (nebeveda į kompiuterinės raštingumo programos vykdymą, į šachmatų būrelį, biblijos valandėlę, nebevyksta jokie renginiai). Dažnai pasitaiko tokie atvejai, kai vienu metu siūlomos kelios veiklos, pvz., žaisti krepšinį ir „eiti į kambariuką“ (bendrauti su nuteistaisiais), todėl reikia pasirinkti vieną kurią užimtumo programą. Ribojamas dalyvavimas visose užimtumo programose, taikoma mažiau užimtumo programų, negu jų galėtų būti taikoma. Mano, kad taip siekiama sumažinti specialistams ir dinaminės apsaugos priežiūros skyriui darbo kiekį.

- nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi jis yra atskirtas ne aukštesne nei 1,5 m sienele nuo kameros ploto ir pakabinta užuolaida. Pareiškėjas mano, kad pakabinta užuolaida jam nesuteikia tokio jausmo kaip tikrame sanitariniame mazge. Teigia, kad užėjus į kamerą prižiūrėtojui, APS darbuotojams, ar kitiems žmonėms jis raudonuodavo, nes sanitariniame mazge pakabinta užuolaida pilnai neužsitraukia, atsiremia į kojas, labai trukdosi, lieka tarpas per kurį, pasak pareiškėjo, jis buvo visiems matomas.

- Pelėsis, „grybelis“, drėgmė, dulkės, oro trūkumas, tai nesaugi sveikatai aplinka. Ventiliacija neveikia visai, yra drėgna . Čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas. Natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas, ir jų visai neapšviečia. Kamerose yra elektrinis apšvietimas, praktiškai visose kamerose yra įrengtos lempos, kurių skleidžiama šviesa yra tokia stipri, kad nuo jos skauda akis ir galvą. Naktinio apšvietimo išjungti negalima, dėl to neišsimiega, jaučiasi irzlus.

- Dažnai Lukiškių TI-K nėra šilto (karšto) vandens ir nėra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip kartą per savaitę. Neturėjo galimybės nusiprausti po šiltu dušu ne vieną kartą. Vilniaus PN nėra įrengtų boilerių (vandens šildymo sistemų), įvykus remonto darbams, kurių sekoje būtų nutrauktas šiltas vandens tiekimas į dušuose įrengtus vandens čiaupus, būtų pažeistos jo teisės, kadangi nėra užtikrintos galimybės nusiprausti kitur.

- Jis turi teisę tik į pusantros valandos pasivaikščiojimą kiemelyje.

- Daug kartų kreipėsi į Vilniaus PN direktorių dėl kalinimo sąlygų, tačiau niekas nepasikeitė. Vilniaus PN administracija įvairiais būdais ir metodais bando įbauginti jį psichologiškai, bei palaužti (kai kada SRS specialistai pateisina tokias priemones, kaip duomenų kitiems nuteistiesiems, ką jis rašė dėl kalinimo sąlygų, atskleidimas), nuteikinėja kalinčius asmenis prieš jį ir kitus nuteistuosius, daro psichologinį spaudimą, pradeda kabinėtis, neduoda ramybės, informuoja prižiūrėtojus apie jo poelgius, be to, tokius skundus dar neskubama užregistruoti, tikimasi viską užglaistyti taikiai, teigiama, kad skundų rašymas atsilieps svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą, neskatins jo už gerą elgesį, jei nuobaudų neturės ir t.t..

Pareiškėjas nurodo nacionalinį ir tarptautinį teisinį reguliavimą, numatantį nežmoniško ir kankinamo elgesio draudimą, taip pat pateikia nuorodas į teismų praktiką nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovas Vilniaus PN atsiliepimu (1 t., b. l. 24–37) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismo prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad pareiškėjas iki reorganizacijos Lukiškių TI-K įstaigoje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. liepos 30 d. imtinai skirtingose kamerose vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamosiose kamerose pilnai atitiko nustatytus reikalavimus, išskyrus 2015-04-17 – 2015-04-19, 2015-04-29, 2015-05-16 – 2015-05-17, 2015-05-27, 2015-12-05 – 2015-12-09, 2016-04-16 – 2016-04-18 laikotarpius. Pažymi, kad Vilniaus PN administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras, kaip ir sanitarinės ir dezinfekcijos priemonės. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K administracija taip pat yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ją pratęsia. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m²). Stalo matmenys gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²). Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²), tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms pagal poreikį gamina ir remontuoja nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti. Pažymi, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento visuomenės sveikatos specialistai periodiškai atlieka operatyvią valstybinės sveikatos saugos kontrolę dėl oro temperatūros gyvenamosiose kamerose atitikimo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams ir pažeidimų nenustatė. Teigia, kad šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Pareiškėjo skundų, prašymų, pareiškimų dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo Lukiškių TI-K gauta nebuvo. Pažymi, kad pasimatymai iš anksto registruojami atsižvelgiant į registracijos dieną esamas laisvas pasimatymų patalpose vietas. Suimtųjų teisės paskambinti telefonu yra teisė, bet ne pareiga. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu laisvės atėmimo bausmės vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Šiuo atveju nėra įrodytos būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais, atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad žalą patyrė nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. liepos 30 d., atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime pritarė, kad šiuo laikotarpiu pareiškėjas kalėjo Lukiškių T-K, Lukiškių TI-K teismui pateikė suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelę (b. l. 26).

Pareiškėjas šioje administracinėje byloje skundą dėl žalos, patirtos, kaip teigiama, kalint Lukiškių TI-K teismui pareiškė 2018 m. lapkričio 15 d. (spaudas ant voko, 1 t., b. l. 21). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą ir prašyti apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Atsižvelgiant į teisės pažeidimo tęstinį pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jam neužtikrinama teisė į tinkamas kalinimo sąlygas jo nurodytais aspektais. Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas reikalavimams atmesti, jei šis terminas neatnaujinamas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinio senaties termino praleidimo teisinės pasekmės taikomos atsakovui prašant. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Atsižvelgiant į atsakovės prašymą nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo netenkinti prašymo dėl ieškinio senaties termino teisinių pasekmių taikymo skundo reikalavimams dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. lapkričio 14 d. imtinai. Tad šiuo savarankišku pagrindu atmestini skundo reikalavimai už nurodytą laikotarpį, kaip pareikšti praleidus įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą bei nenustačius teismui savo iniciatyva (ir pareiškėjui nenurodžius) svarbių aplinkybių šį terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas papildomai netiriant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje cituojama kasacinio teismo praktika).

Tad laikytina, kad šioje byloje bus nagrinėjami iš esmės skundo reikalavimai dėl žalos atlyginimo už kalinimą (ne)tinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. liepos 30 d. imtinai, kadangi reikalavimui dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį pareikšti A. M. nėra praleidęs 3 metų ieškinio senaties termino. Reikalavimai dėl žalos atlyginimo už kitą laikotarpį atmestini, kaip pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą. Toliau pasisakytina dėl skunde dėstomų galimai netinkamų kalinimo sąlygų nurodytu laikotarpiu (2015 m. lapkričio 15 d. – 2018 m. liepos 30 d. imtinai) atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.

Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K (teisių ir pareigų perėmėjas Vilnaius PN) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sąlygas), institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Įrodinėjimo naštos palengvinimas pareiškėjui nereiškia, kad atsakovui gali būti perkeliama pareiškėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindą, nurodant konkrečias, aiškiai, detalias kalinimo sąlygas, apibūdinti konkrečią dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą. Taip pat pareiškėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikšmingus įrodymus, jų buvimo vietą (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). Pareiškėjus įvykdžius šiuos reikalavimus, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sąlygų, o tik hipotetiškai, teoriškai svarstant, pateikiant bendro pobūdžio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sąlygas, nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.

Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir tai nelaikoma žiauriu elgesiu ar asmens kankinimu nei nacionalinės, nei Europos Sąjungos teisės kontekste. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys.

Dėl minimalaus ploto užtikrinimo

Pareiškėjas skunde teigia, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. Didelį kameros plotą sudaro sanitarinis mazgas ir baldai. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (akto redakcija galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m² gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal nacionalinės teisės reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas būtų mažesnis nei 3,6 m². Pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal Konvencijos reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas būtų mažesnis nei 3 m², neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto. Remiantis Lukiškių TI-K duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 m² (b. l. 19), tačiau pažymoje nurodomas 0,7 m² plotas, kuris, kaip palankesnis pareiškėjui, ir taikytinas išskaičiuojant sanitarinio mazgo plotą iš bendro kameros ploto (b. l. 58). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K: laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2018 m. liepos 30 d. (Atskirais laikotarpiais, nuo išvykimo iš Lukiškių TI-K į Kybartų pataisos namus ir atvykimo į Lukiškių TI-K iš Kybartų pataisos namų), buvo laikomas šiose kamerose: 7,38 m² ploto kameroje Nr. 107 (1 asmuo), 29,44 m² ploto kameroje Nr. 387 (2 asmenys), 7,58 m² ploto kameroje Nr. 314 (2 asmenys), 7,61 m² ploto kameroje Nr. 317 (2 asmenys), 7,35 m² ploto kameroje Nr. 380 (1 asmuo), 7,73 m² ploto kameroje Nr. 291 (2–3 asmuo), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 106 (1–2 asmuo), 7,01 m² ploto kameroje Nr. 370 (1–2 asmuo), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 118 (1 asmuo), 7,63 m² ploto kameroje Nr. 267 (1 asmuo), 7,48 m² ploto kameroje Nr. 110 (2 asmenys), 7,85 m² ploto kameroje Nr. 275 (1–2 asmuo), 7,28 m² ploto kameroje Nr. 112 (1 asmuo), 7,72 m² ploto kameroje Nr. 309 (1–2 asmuo), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 122 (1 asmuo), 7,68 m² ploto kameroje Nr. 269 (1 asmuo), 7,78 m² ploto kameroje Nr. 319 (1–2 asmuo), 7,49 m² ploto kameroje Nr. 116 (1 asmuo), 7,23 m² ploto kameroje Nr. 374 (1–2 asmuo), 7,38 m² ploto kameroje Nr. 121 (2 asmenys), 7,99 m² ploto kameroje Nr. 277 (1–2 asmuo), 6,9 m² ploto kameroje Nr. 202 (1 asmuo), 7,87 m² ploto kameroje Nr. 369 (1–2 asmuo), 7,75 m² ploto kameroje Nr. 311 (1–2 asmuo), 7,77 m² ploto kameroje Nr. 310 (1 asmuo), 8,11 m² ploto kameroje Nr. 294 (1–2 asmuo), 7,79 m² ploto kameroje Nr. 270 (1–2 asmuo), 7,31 m² ploto kameroje Nr. 124 (1 asmuo).

Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu asmeniškai pareiškėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 5 d. iki gruodžio 9 d. (5 dienas) buvo laikomas pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį, laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 5 d. iki 9 d. ir nuo 2016 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. (8 dienos) nacionalinės teisės aktų nuostatas dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.

Nesutiktina ir su pareiškėjo teiginiais, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas užimtumas už kameros ribų. Atsakovas pažymėjo, kad norint dalyvauti visuomenėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Pareiškėjas būdamas Lukiškių TI-K, pagal prašymus bei vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų Lukiškių TI-K, išvedimo į mankštos kambarį tvarka, turėjo galimybę eilės tvarka lankytis, mankštos kambaryje (po mankštos suimtieji ir nuteistieji visada vedami į dušą), žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis Lukiškių TI-K bibliotekoje, kur galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga bei dalyvauti Lukiškių TI-K vykstančiuose renginiuose (suimtiesiems taikomos pozityvaus užimtumo priemonės). Lukiškių TI-K periodiškai lankosi įvairių konfesijų dvasininkai, todėl suimtieji (nuteistieji) turi galimybę tenkinti dvasinius poreikius. Suimtiesiems ir nuteistiesiems yra sudaryta galimybė naudotis riboto interneto prieiga. Suimtiesiems kiekvieną dieną yra suteikta galimybė išeiti pasivaikščioti, dušo dieną, suimtajam išreiškus norą, jis gali būti išvestas į mankštos kambarį. Pareiškėjas skunde iš esmės neneigia aplinkybių, kad užimtumo programose dalyvaudavo, o užimtumo nebuvimą pareiškėjas iš esmės skunde sieja su blogu lauke oru, tuomet negalintis eiti pasivaikščioti, taip pat kai atlikdavo paskirtą nuobaudą, tačiau teismo vertinimu šios aplinkybės negali sąlygoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų konstatavimo.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo

Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi jis yra atskirtas ne aukštesne nei 1,5 m sienele nuo kameros ploto ir pakabinta užuolaida. Pareiškėjas mano, kad pakabinta užuolaida jam nesuteikia tokio jausmo kaip tikrame sanitariniame mazge. Teigia, kad užėjus į kamerą prižiūrėtojui, APS darbuotojams, ar kitiems žmonėms jis raudonuodavo, nes sanitariniame mazge pakabinta užuolaida pilnai neužsitraukia, atsiremia į kojas, labai trukdosi, lieka tarpas per kurį, pasak pareiškėjo jis buvo visiems matomas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų aktualios redakcijos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET), kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių įrengimą, 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.

Iš Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pranešimo dėl pareiškėjo skundo matyti, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra atitverti 1,5 m sienele (pertvara) ir pakabinta užuolaida, kurią užsitraukti turi patys nuteistieji. Užuolaidos buvo kamerose pakabintos nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn., t. y. šioje byloje aptariamo ginčo laikotarpiu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.). Nėra pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais dėl užuolaidų pakabinimo aplinkybių. Teismas netiki pareiškėjo teiginiais, kad kamerose užuolaidų nebuvo pakabinta iki 2016 m. pabaigos, nes pareiškėjo argumentai yra abstraktūs. Teismas remiasi tik patikimais ir nuosekliais šalies paaiškinimais kaip įrodymų šaltiniu, todėl pačiam pareiškėjui nepateikiant faktinių duomenų, kurie neatitinka vienareikšmių atsakovo pateiktų duomenų, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo dėl užuolaidų pakabinimo. Juolab, kad ne kartą teismų praktikoje buvo analizuojamas ir vertinamas ginčo laikotarpis ir nustatyta, kad užuolaidos Lukiškių TI-K visose kamerose buvo įrengtos iki 2017 m. vidurio. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vertintinas pagrįstumo aspektu pareiškėjo kalinimo laikotarpis 2015 m. lapkričio 15 d., o užuolaidos pakabintos Lukiškių TI-K nuo 2016 m. gruodžio mėn. (priešingų įrodymų atsakovas byloje nepateikė), konstatuotina, kad privatumo neužtikrinimas kalinimo Lukiškių TI-K metu naudojantis sanitariniu mazgu laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 15 d. iki 2016 m. gruodžio mėn. (daugiau nei vienerius metus) įrodytas. Atsakovas nepaneigė šių faktinių aplinkybių leistinais įrodymais.

Dėl bendros kameros būklės

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose yra pelėsis, grybelis, drėgmė, dulkės, oro trūkumas, t. y. bendrai kamerose nėra užtikrinta saugi sveikatai aplinka. Kamerose ventiliacija neveikia visai, yra drėgna. Čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas. Natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas, ir jų visai neapšviečia. Kamerose yra elektrinis apšvietimas, praktiškai visose kamerose yra įrengtos lempos, skleidžiančios labai stiprią šviesą, nuokurios skauda akis ir galvą. Naktinio apšvietimo išjungti negalima, dega ištisą parą, dėl to neišsimiega, jaučiasi irzlus.

Atsakovės atstovas nesutinka su pareiškėjo nusiskundimais, atsiliepime nurodo, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji bei suimtieji, o reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus.

Nurodo, kad oro temperatūra ir apšvietimas kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Taip pat pažymi, kad vieną kartą per savaitę suimtiesiems ir nuteistiesiems patalynė bei apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Pagalvės, drabužiai ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti.

Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. HN 134:2015 42 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Vadovaujantis Aprašo 1 priedu, laisvės atėmimo vietose laikomiems vyrams išduodama 1 antklodė, 1 čiužinys, 1 pagalvė, 2 patalynės komplektai, 2 rankšluosčiai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVTT) 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. TIVTT 108 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatorių administracija privalo užtikrinti, kad periodiškai būtų dezinfekuojamos gyvenamosios, komunalinės ir buitinės patalpos, sanitariniai mazgai, valgykla, maisto ir drabužių sandėliai, kitos patalpos ir transporto, kuriuo vežami sergantys suimtieji, priemonės. TIVTT 109 punkte nustatyta, kad suimtieji privalo laikytis asmens higienos, dėvėti tvarkingus drabužius pagal sezoną, kamerose palaikyti tvarką ir švarą.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir kiekvienais metais ši sutartis buvo pratęsiama. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Sutartis tęsiama ir nuo 2016 m. gruodžio 21 d. Iš Lukiškių TI-K pateiktų nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų matyti, kad yra atliekamas nuolatinis nariautakojų ir graužikų stebėjimas, pažeidimų nenustatyta (pvz. 1 t. b. l. 190, 2 t. b. l. 10, 26, 30, 53). Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo skunde dėstomas faktines aplinkybes apie tai, kad visose kamerose veisiasi parazitai, teismas vertina kaip abstrakčius, stokojančius konkretumo, todėl kaip neįrodytus.

Lukiškių TI-K taip pat pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėjo šiose kamerose: Nr. 106, Nr. 107, Nr. 110, Nr. 112, Nr. 116, Nr. 118, Nr. 121, Nr. 122., Nr. 124, Nr. 202, Nr. 267, Nr. 269, Nr. 270, Nr. 275, Nr. 277, Nr. 291, Nr. 294, Nr. 309, Nr. 310, Nr. 311, Nr. 314, Nr. 317, Nr. 319, Nr. 369, Nr. 370, Nr. 374, Nr. 380, Nr. 387. Kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, ginčo laikotarpiu, t. y. kamerose Nr. 107, Nr. 110 Nr. 118, Nr. 309, Nr. 319, Nr. 116, Nr. 124, Nr. 369, Nr. 375, Nr. 202, Nr. 270, Nr. 374, patikrinimo metu higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta (žr. patikrinimo aktus, 1 t. b. l. 73–74, 2 t.). 2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kameroje Nr. 309 buvo įskilęs lango stiklas, pažeidimas pašalintas (2 t. b. l. 89–91). Apie kitų kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, būklę Lukiškių TI-K patikrinimų aktų nepateikė. Iš Lukiškių TI-K pateiktų patikrinimo aktų kamerose, kuriose pareiškėjas nekalėjo nustatyta, kad jose buvo pelėsio, kameros buvo nušlifuotos ir naujai užglaistytos (pvz. 2 t. b. l. 27, 31, 74, 76, 86). Buvo nešvarūs stiklų langai, langai operatyviai išvalyti (pvz. 2 t. b. l. 53, 72, 90). Atsiliepime nurodoma, kad remontas atliekamas pagal sudarytą planą, gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Lukiškių TI-K stengiasi palaikyti švarią ir tinkamą gyventi kamerų būklę. Teismas pažymi, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius pagal pateiktus suimtųjų ir nuteistųjų skundus periodiškai atlieka operatyvią valstybinės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu yra patikrinama, ar kameros atitinka higienos normas, operatyviai šalina nustatytus higienos normų trūkumus. Kitos valstybės institucijos savo kompetencijos ribose taip pat reaguoja į nuteistųjų asmenų prašymus ar skundus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Lukiškių TI-K administracija šiuo aspektu neužtikrinimo pareiškėjo kaip nuteistojo teisių į tinkamas kalinimo sąlygas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjui ar kitiems asmenims ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K atskirų kamerų, kuriose kalėjo pareiškėjas, atsakovės atstovas ir negali pateikti duomenų, paneigiančių visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Be to, Lukiškių TI-K nežinodama apie pareiškėjo patiriamus nepatogumus, negalėjo jų ir pašalinti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš pateiktų patikrinimo aktų kaip minėta buvo nustatyti tam tikri higienos reikalavimų pažeidimai (pvz. pelėsio, įskilusių stiklų, nešvarų langų), pareiškėjo nusiskundimai dėl perteklinės drėgmės ir pelėsio iš dalies pripažintini įrodytais.

Dėl naudojimosi dušu dažnumo

Lukiškių TI-K nurodė, kad pagal teisės aktų nuostatas buvo suteikiama galimybė asmenims vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. To neneigė ir pareiškėjas, tačiau tvirtino, kad vieno karto per savaitę yra mažai. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Lukiškių TI-K nurodė, kad vadovavosi teisės aktų nuostatomis suteikė galimybę asmenims vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K, suteikdamas galimybę pareiškėjui dušu pasinaudoti vieną kartą per savaitę, teisės aktų nuostatų pažeidimo nepadarė. Ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu gali būti įvertinta kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 str. pažeidimą (žr. Lietuvos administracinio teismo 2016-10-07 nutartį byloje Nr. A-1456-602/2016), konstatavus ypač prastas kalinimo sąlygas, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kad būtų kreipęsis į administraciją dėl naudojimosi dušu dažnumo ir/ar trukmės pakeitimo įvertinant individualią jo situaciją (žr. Lietuvos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį byloje Nr. A-4468-520/2018). Ypač prastų kalinimo sąlygų byloje nenustatyta. Be to, pareiškėjas neneigia turėjęs galimybę užtikrinti asmens higieną ir apsiprausti vėsiu vandeniu bet kuriuo paros metu, neribojant dažnumo.

Dėl pasivaikščiojimų kiemelio įrengimo, priežiūros, pasivaikščiojimų organizavimo ir trukmės

Pareiškėjas reiškė nusiskundimą, kad į pasivaikščiojimų kiemelį buvo išvedamas tik kartą per dieną ir tik vienai valandai, be to, kiemeliuose nėra kas veikti. Pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. BVK 85 straipsnio nuostatos, galiojusios ginčo laikotarpiu, t. y. 2015 m. birželio 23 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., reglamentuojančios paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas 1 dalies 4 punkte numatyta teisė gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos. Taigi, pareiškėjas neneigia, kad pasivaikščioti į lauką buvo išvedamas ne mažiau 1 valandą per dieną, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų nevykdant įstatymuose nustatytų pareigų nenustatyta.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių naudojimo tvarkos ir dydžio pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 punktas numato, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės režiminėje teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis suimtiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros. Kameros uždengiamos metaliniu grotuotu rėmu. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 centimetrų pločio stogeliai, kad suimtieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti įrengta atmosferos kritulių vandens šalinimo sistema (22 p.). Taip pat Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 1 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore, o 18.4 punktas numato, jog teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Tačiau nei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Higienos norma HN 76:2010 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelyje vienu metu leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, turinčio tekti vienam asmeniui pasivaikščiojimo kiemelyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016, 2016 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2016). Tai, kad pareiškėjas remiasi nurodytomis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis ar savo nepatvirtintais paskaičiavimais, neduoda pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus šiuo aspektu. Valstybė nėra prisiėmusi įsipareigojimo garantuoti ilgesnės trukmės ar dažnesnio pasivaikščiojimų laiko. Pažymėtina, kad pareiškėjas pats nurodo, kad turėjo galimybę kasdien judėti ne tik pasivaikščiojimo kiemeliuose, tačiau ir vykdamas į užsiėmimus, sportuodamas. Be to, už gerą elgesį nuteistasis turi galimybę gauti papildomai pasivaikščiojimo laiko (BVK 85 str.1 d. 4 p.).

Pareiškėjas skunde teigia, kad daug kartų kreipėsi į Vilniaus PN direktorių dėl kalinimo sąlygų, tačiau niekas nepasikeitė. Vilniaus PN administracija įvairiais būdais ir metodais bando įbauginti jį psichologiškai, bei palaužti bei raštu skundų nepriima, nefiksuoja žodinių nusiskundimų. Pareiškėjo argumentai yra abstraktūs, jose trūksta konkretumo. Be to, pažymėtina, kad, nors ir pareiškėjas nurodė, kad dėl blogų kalinimo sąlygų daug kartų žodžiu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau į jo skundus nebuvo reaguojama, jie nebuvo registruojami, taip pat nebuvo bandoma keisti esamos padėties, tačiau pareiškėjas nenurodė, kokius konkrečius veiksmus norėjo skųsti ar skundė, kada tai buvo, kokie pareigūnai neregistravo jo prašymų, taigi šios aplinkybės laikomos nenustatytomis. Be to, teismas pažymi, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius pagal pateiktus suimtųjų ir nuteistųjų skundus periodiškai atlieka operatyvią valstybinės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu yra patikrinama, ar kameros atitinka higienos normas. Nenurodė, jog kreipėsi į bent vieną instituciją dėl situacijos įvertinimo.

Kitos skunde nurodomos aplinkybės, pamąstymai, samprotavimai nėra tokio detalumo, kad galėtų sudaryti savarankišką pagrindą svarstyti dėl atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo ir atitinkamai neturtinės žalos kilimo.

Dėl neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymo

Konstatavus tinkamų kalinimo sąlygų aukščiau nurodytais aspektais pažeidimą, t. y. nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus, - svarstytina dėl neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymo. Kaip aukščiau nustatyta, kad 8 paras pareiškėjas buvo patalpintas pažeidžiant nacionaliniuose teisės aktuose nustatytą 3,6 m² ploto reikalavimą ir 5 paras buvo patalpintas pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį, be to, ginčo laikotarpiu pažeista ir pareiškėjo teisė į privatumą kalint bendrųjų higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose su kitais asmenimis, iš viso 12 mėn. Taip pat kumuliatyviai įvertintina ir nustatyta perteklinės drėgmės bei pelėsio problema dalyje kamerų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė nepatogumais, depresija, garbės ir orumo pažeidimu, nedetalizuodamas šių aplinkybių. Įvertinus nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimų trukmę ir pobūdį, teismas laiko įrodyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, pažeminimu ir dvasiniais išgyvenimais, dėl ko vien neteisėtų veiksmų pripažinimas šiuo atveju nebūtų pakankama satisfakcija. Visgi nenustatyta, kad būtų dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų sutrikdyta pareiškėjo sveikata, fizinė būklė, organizmo funkcijos.

Nustatydamas konkretų priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ne tik į teismo nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimų pobūdį ir trukmę, pažeidimų spektrą ir aspektus, į administracijos taikytas neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį mažinančias priemones, bet ir į tai, kad nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgus į nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 800 Eur neturtinei žalai atlyginti už nustatytus tinkamų kalinimo sąlygų pažeidimus nurodytais sprendime aspektais (ploto, sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrinant privatumo). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 20 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų masto nustatytų neteisėtų veiksmų kontekste.

Dėl to pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, priteisiant nurodyto dydžio neturtinės žalos atlyginimą kaip kompensaciją nuteistajam už nagrinėtu ginčo laikotarpiu visapusiškai tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

iš dalies patenkinti pareiškėjo A. M. skundą.

Priteisti pareiškėjui A. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų,800,00 EUR (aštuonis šimtus eurų ir 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą skundo dalį atmesti dėl ieškinio senaties termino parleidimo ir kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė