Kauno apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 3.1.7.5; 3.2.6.1; 3.4.1.2.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 1 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovei G. P., jos atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės; priteisti iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; padalyti santuokos metu įgytą turtą: ieškovei priteisti 0,55 dalis buto, atsakovui – 0,45 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); nustatyti naudojimosi turtu – butu tvarką; palikti santuokines pavardes; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas paisė tik savo interesų, piktnaudžiavo alkoholiu, dėl girtavimo nuolat neturėjo ir neturi darbo ir pajamų, todėl neišlaikė šeimos, santuokos metu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, dėl to šeimyninis gyvenimas su atsakovu tapo nebeįmanomas. Tokiais veiksmais iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl atsakovo kaltės. Paaiškino, kad šalys kartu nebegyvena dvejus metus, gyvena atskiruose kambariuose. Teismo posėdžio metu savo reikalavimus palaikė.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai, teismo šaukimas į posėdį įteikti asmeniškai. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie neatvykimo priežastis neinformavo, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys būdamos santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus K. P., kuris šiuo metu yra pilnametis. Ieškovės ir atsakovo vardu nėra registruotų transporto priemonių. Atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra dirbanti, jos darbo užmokestis sudaro vidutiniškai 334 Eur per mėnesį. Ieškovė pateikė duomenis, kad Kauno apylinkės teismo 2014-08-14 įsakymu iš skolininko V. P. kreditoriaus BTA Insurance Company SE, veikiančio per filialą Lietuvos Respublikoje, naudai priteista 637,92 Lt skola, 5 procentų metinės palūkanos ir 11,00 Lt bylinėjimosi išlaidos. Skolą sumokėjus, 2014-08-21 nutartimi teismo įsakymas panaikintas ir byla nutraukta. Kauno apylinkės teismo 2015-02-18 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-863-725/2015 V. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamoji byla nutraukta. Kauno apylinkės teismo 2014-06-05 nutarimu V. P. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 126 str. 4 d., ir paskirta nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Antstolis V. Z. 2014-05-22 patvarkymu areštavo V. P. lėšas 80 Lt skolai/baudai Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo tarnybos naudai ir 285 Lt vykdymo išlaidoms padengti. 2015-11-09 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Petrašiūnų PN priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. P. pareiškimą pagal BK 187 str. 3 d. (nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas ir sunaikinimas). Kauno apylinkės teisme 2016-01-12 gautas G. P. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriame V. P. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., padarymu.

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011). Teismas pažymi, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).

Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėjo aplinkybe, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, neblaivus yra ją sumušęs, nesirūpina šeimos poreikių tenkinimu. Šias aplinkybes ieškovė grindžia Kauno apylinkės teismo 2015-02-18 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-863-725/2015, kuriuo V. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu ir baudžiamoji byla nutraukta. Iš šio nuosprendžio matyti, kad atsakovas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu sumušė ieškovę, sukėlė jai fizinį skausmą. Kauno apylinkės teismo 2014-06-05 nutarimu V. P. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 126 str. 4 d., ir paskirta nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Iš šio nutarimo matyti, kad V. P. sukėlė eismo įvykį, po kurio vartojo alkoholinius gėrimus, iki bus patikrintas blaivumas. Dėl eismo įvykio BTA draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam žalą ir išmokėtą sumą (637,92 Lt) prisiteisė iš atsakovo Kauno apylinkės teismo 2014-08-14 įsakymu. Antstolis V. Z. 2014-05-22 patvarkymu areštavo V. P. lėšas 80 Lt skolai/baudai Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo tarnybos naudai ir 285 Lt vykdymo išlaidoms padengti. Ieškovės teigimu, siekiant apmokėti skolas, jie pardavė bendrą sutuoktinių turtą – automobilį ir garažą. 2015-11-09 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK Petrašiūnų PN priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. P. pareiškimą pagal BK 187 str. 3 d. (nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas ir sunaikinimas). Iš minėto nutarimo matyti, kad įvykio vietos apžiūros, atliktos 2015-11-02, protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), sugadinti namų apyvokos daiktai. Kauno apylinkės teisme 2016-01-12 gautas G. P. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriame V. P. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., padarymu. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2016 m. sausio 18 d. nutartimi skundą atsisakyta priimti kaip neatitinkantį BPK 412 str. 2 d. nustatytų reikalavimų.

Įvertinus šias aplinkybes ir ieškovės teismo posėdžio metu išsakytus paaiškinimus matyti, kad atsakovas vartodavo alkoholį, neblaivus sukėlė auto įvykį, neblaivus konfliktavo ir sukėlė fizinį skausmą. Toks atsakovo elgesys nesuderinamas su LR CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 str. numatytomis sutuoktinio pareigomis. Byloje duomenų, kad ieškovė būtų pažeidusi aptartas sutuoktinės pareigas, nėra pateikta. Atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus ir ieškovės paaiškinimus, teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė aplinkybes, kad šalių santuoka nutrūko vien dėl atsakovo kaltės. Teismo manymu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, kitokio pobūdžio duomenų teismui nėra pateikta. Byloje atsakovas nenuneigė šių aplinkybių, todėl ieškovės argumentai dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, smurto naudojimo prieš ją laikomi įrodytais (LR CPK 178 str.). Kadangi santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis nevykdė savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės P. ir P.

Nutraukiant santuoką sutuoktiniai turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (CPK 382 str. 5 p., CK 3.126 str.). Sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, būtina išspręsti ir santuokoje įgytų prievolių kreditoriams vykdymą po santuokos nutraukimo. Ieškovė nurodė, kad šalys kreditorių neturi, todėl klausimai, susiję su kreditorinių prievolių padalijimu po santuokos nutraukimo, nespręstini.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala, susijusi su santuokos nutraukimu, yra dvasiniai sutuoktinio išgyvenimai, jo patirtas fizinis ir emocinis skausmas, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo kaltė, ir panašiai (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 3.70 str. 2 d. norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 str.). Atsiradus teisiškai reikšmingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio prašymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu. Kadangi šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – ieškovė dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl atsakovo elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, sprendžia, jog ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra pagrįstas.

Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutrūkimo. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo prašo todėl, kad ji apmokėjo antstoliui atsakovo skolą ir vykdymo išlaidas, ji rūpinosi turtu. Taip pat paaiškino, kad dėl atsakovo būdo ji negalėdavo pasikviesti į namus svečių, draugų, nes būdamas neblaivus atsakovas elgėsi agresyviai. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja patvirtino aplinkybes dėl atsakovo elgesio, kad pas ieškovę nesilankydavo ir pan. Teismas, remdamasis aptartų duomenų visetu, pripažįsta įrodytomis aplinkybes, jog dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo ir santuokos nutraukimo, kaip tokio atsakovo elgesio pasekmės, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, t. y. neturtinę žalą. Ieškovės patirta neturtinė žala pasireiškė jos patirtu fiziniu smurtu, atsakomybe dėl šeimos išlaikymo, nusivylimu dėl santuokos nutrūkimo, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis. Šią žalą kaip kaltas dėl santuokos iširimo privalo atlyginti atsakovas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes – ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus dėl atsakovo elgesio, jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo, į atsakovo kaltę dėl žalos padarymo, kuri pasireiškė tyčine forma, į šalių turtinę padėtį, į tai, kad santuokoje šalys gyveno beveik 38-erius metus. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad kompensacinei civilinės atsakomybės funkcijai įgyvendinti yra pagrįsta ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (CK 1.5 str. 4 d., 3.70 str. 2 d., 6.250 str.). Teismas pažymi, kad sprendžiant neturtinės žalos dydį, ieškovės apmokėti baudų ar skolų dydžiai iš esmės nėra teisiškai susiję su atlygintina neturtine žala. Pažymėtina, kad pagal LR CK 3.115 str. 1 d., jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Šiuo atveju ieškovė, santuokos metu galimai atlyginusi atsakovo baudas, turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo, o ne reikalauti atlyginti neturtinę žalą, tokio dydžio, kokio buvo sumokėtos baudos.

Dėl turto padalijimo.

CK 3.127 str. nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu. CK 3.117 str. įtvirtintos prezumpcijos turi būti laikomasi visais atvejais dalijant sutuoktinių turtą, o nukrypti galima tik CK 3.123 str. nustatytais pagrindais. Teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, (CK 3.123 str. 1 d.).

Pagal bylos duomenis matyti, kad santuokos metu šalys įgijo nekilnojamąjį turtą – atsakovo vardu registruotą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 18000 Eur. Pagal byloje pateiktus duomenis, t. y. teismo procesinius dokumentus dėl atsakovo smurto, ieškovės teismo posėdžio metu ieškovė išsakytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški. Ieškovė paaiškino, kad dabartinė tiek ieškovė, tiek atsakovo turtinė padėtis neleidžia mokėti vienai iš šalių kompensacijos, todėl reiškia reikalavimą dėl turto padalijimo natūra, tokiu būdu ieškovė turės teisę disponuoti savo turto dalimi.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismo vertinimu tikslinga nekilnojamąjį turtą padalyti natūra, nes realių galimybių mokėti kompensaciją nė viena iš šalių neturi.

Ieškovė prašo dalinant turtą nukrypti nuo lygių dalių principo, nes atsakovas smurtavo, buvo nelojalus, dėl nuolatinio girtavimo neturėjo nuolatinio darbo ir pajamų šeimai išlaikyti. Nurodo, kad nukrypimas taikytinas tik ta apimtimi, kuria faktiškai turtu naudojasi šalys, ji gyvena kambaryje, pažymėtu indeksu 6-6 (18,72 kv. m), atsakovas gyvena kambaryje, pažymėtu indeksu 6-1 (13,60 kv. m), todėl prašo: jai priteisti 0,55 idealių dalių turto, kurį sudaro šios patalpos: ½ 6-2/9,52 kv. m (4,76 kv. m), ½ 6-3/1,25 kv. m.(0,63 kv. m), ½ 6-4/6,07 kv. m (3,04 kv. m), ½ 6-5/2,95 kv. m (1,48 kv. m), 6-6/18,72 kv. m, atsakovui priteisti 0,45 idealių dalių turto, kurį sudaro patalpos 6-1/13,60 kv. m, ½ 6-2/9,52 kv. m (4,76 kv. m), ½ 6-3/1,25 kv. m.(0,63 kv. m), ½ 6-4/6,07 kv. m (3,04 kv. m), ½ 6-5/2,95 kv. m (1,48 kv. m). Pažymėtina, jog tai, kad ieškovė faktiškai naudojasi didesne turto dalimi, nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovės turtinė padėtis ar sveikatos būklė blogesnė už atsakovo, ieškovė neprašė išlaikymo iš atsakovo po ištuokos. Teismas daro išvadą, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių pagal LR CK 3.123 str. reikalavimus, kurioms esant reikėtų nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant tarp sutuoktinių bendrą santuokinį turtą, todėl sutuoktinių turtas padalintinas lygiomis dalimis, ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, nepaneigė įtvirtintos sutuoktinių lygių dalių turto prezumpcijos (LR CPK 178 str.), todėl turtas dalytinas lygiomis dalimis.

Dėl naudojimosi tvarko nustatymo.

Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, jai skiriant naudotis kambariu, pažymėtu indeksu 6-6, atsakovui skiriant naudotis kambariu, pažymėtu indeksu 6-1, kiekvienam skiriant naudotis po ½ patalpų, pažymėtų indeksais 6-2, 6-3, 6-4 ir 6-5. Nurodė, kad šalys faktiškai tokia tvarka naudojasi nekilnojamuoju turtu. Esant tokioms aplinkybėms ir atsakovui neišreiškus savo pozicijos dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, nustatytina ieškovės prašoma naudojimosi tvarka. Pastebėtina, kad turto naudojimo tvarka gali ir ne visai atitikti idealiąsias turto dalis, tačiau, ji turi minimaliai pažeisti kitos šalies teises.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, 229 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei atidėtas. Ieškovė patyrė 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai. Ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas visiškai (100 %), reikalavimas padalinti santuokoje įgytą turtą tenkintas iš dalies (91 %), reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą tenkintas iš dalies (25 %), reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką tenkintas visiškai (100 %). Darytina išvada, kad ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies – 79 %. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo valstybei priteistina 259,91 Eur (329 x 79 % - 100 + 329 x 21 %) žyminio mokesčio, iš atsakovo ieškovei priteistina 30,91 Eur (100 - 329 x 21 %) žyminio mokesčio ir 474 Eur (600 x 79 %) advokato teisinei pagalbai, iš viso 504,91 Eur.

Valstybė šioje byloje patyrė 3,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai šios išlaidos paskirstomos šalims: ieškovei – 0,68 Eur, o atsakovui – 2,56 Eur (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.). Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienai šaliai tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis valstybei yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, šios išlaidos ir šalių nepriteistinos (CPK 96 str. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 str. teismas

nusprendžia:

nutraukti ieškovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei G. P. palikti santuokinę pavardę – P., atsakovui V. P. palikti prigimtinę pavardę – P.

ieškovei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

atsakovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

G. P. naudojimuisi skirti ½ patalpos, kurios indeksas 6-2, ½ patalpos, kurios indeksas 6-3, ½ patalpos, kurios indeksas 6-4, ½ patalpos, kurios indeksas 6-5, patalpą, kurios indeksas 6-6;

V. P. naudojimuisi skirti ½ patalpos, kurios indeksas 6-2, ½ patalpos, kurios indeksas 6-3, ½ patalpos, kurios indeksas 6-4, ½ patalpos, kurios indeksas 6-5, patalpą, kurios indeksas 6-1.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 504,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 229 Eur žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.