Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovės V. P. priešieškinį ieškovui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje – I. P., išvadą byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų pateikimo

10. 2018 m. lapkričio 19 d. teisme gautas atsakovės prašymas dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos, juo atsakovė teismo prašo pridėti prie bylos V. P. paaiškinimą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą, prašymą energijos operatoriui, nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, VĮ Registrų centras išrašą, 2018 m. lapkričio 30 d. susitarimą, 2018 m. rugpjūčio 4 d. susitarimą bei gyvenamųjų patalpų panaudos sutartį.

11. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad prašydama pridėti naujus rašytinius įrodymus atsakovė nenurodė, kokias nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes šie įrodymai gali patvirtinti arba paneigti. Be to, šie įrodymai nebuvo pateikti susipažinti ieškovui, jam nebuvo sudaryta galimybė pateikti nuomonę dėl šių įrodymų vertinimo, todėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimas prie bylos užvilkintų šios bylos nagrinėjimą, nors tam nėra nustatyta jokio objektyvaus pagrindo. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo priimti ir vertinti naujus rašytinius įrodymus, todėl 2018 m. lapkričio 19 d. atsakovės pateiktus įrodymus atsisakoma priimti (CPK 314 straipsnis).

13. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.119 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008, 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Aiškindamas aptariamas teisės normas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dalijamo turto vertė turėtų būti nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną, galiojančios dalijamo turto rinkos kainomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

14. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 2016 metų gamybos transporto priemonę RENAULT ESPACE. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl transporto priemonės vertės sprendžiant šio turto padalijimo klausimą. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė teismui UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės vertinimo pažymą, kurioje nurodyta, kad ginčo transporto priemonės vertė 2017 m. gegužės 2 d. buvo 35 181 Eur (t. 1., b. l. 16). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė UAB „Pajūrio autorika“ parengtą vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta, kad 2018 m. sausio 12 d. šios transporto priemonės vertė buvo 23 791 Eur (t. 3, b. l. 47-62). Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad antroji ieškovo pateikta transporto priemonės vertės nustatymo ataskaita neatitinka realios transporto priemonės vertės, šiems atsikirtimams pagrįsti atsakovė pateikė į bylą UAB „Sostena“ 2016 m. balandžio 1 d. pasiūlymą dėl analogiškos transporto priemonės įsigijimo už 38 930 Eur kainą, taip pat VšĮ „Emprekis“ duomenis, pagal kuriuos analogiško modelio transporto priemonės kaina 2018 m. sausio mėnesį nurodyta 28 880 Eur, taip pat internetiniuose portaluose esančių skelbimų kopijas, kuriuose analogiško modelio transporto priemonių kainos nurodomos nuo 29 785 Eur iki 32 590 Eur (t. 3, b. l. 118-130). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nei vienas iš šalių pateiktų įrodymų dėl ginčo turto vertės neturi didesnės įrodomosios galios už kitus byloje esančius įrodymus, todėl spręsdamas klausimą dėl transporto priemonės vertės teismas remiasi byloje surinktų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad pirmasis individualus transporto priemonės vertinimas atliktas 2017 m. gegužės 2 d., antrasis vertinimas atliktas 2018 m. sausio 12 d. Nors laikotarpis tarp atliktų vertinimų nėra itin didelis (pusė metų), tačiau antrojo vertinimo metu transporto priemonės vertė buvo nustatyta 23 791 Eur. Byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie tai, kas lėmė net trečdaliu (11 390 Eur) sumažėjusią transporto priemonės vertę, lyginant ją su pirmojo vertinimo metu nustatyta turto verte. Įvertinusi ieškovo pateiktose turto vertės nustatymo ataskaitose nurodytus duomenis kartu su kitais byloje surinktais rašytiniais įrodymais apie transporto priemonės vertę, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad geriausiai šalių teisėtus interesus atitiks ginčo transporto priemonės vertės nustatymas pagal ieškovo pateiktose ataskaitose nurodytų transporto priemonės verčių vidurkį. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčo transporto priemonės vertė buvo nustatyta tinkamai.

15. Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai į dalintino turto balansą neįtraukė patikslintame ieškinyje nurodytų juvelyrinių dirbinių ir nepagrįstai jų nepadalino. Apelianto teigimu, šie juvelyriniai dirbiniai buvo nupirkti santuokos metu ir perduoti atsakovei naudotis, tačiau tai negali būti vertinama kaip šių dirbinių dovanojimas atsakovei. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, teismas, be kita ko, privalo išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą (CK 3.59 straipsnis). Bendro turto padalijimo tvarka yra nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, tai yra teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas, santuokos nutraukimo byloje šiuos kriterijus atitinkantis turtas nėra dalijamas.

17. Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo patikslintame ieškinyje nurodytų juvelyrinių dirbinių teisinio režimo. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovei pirkti papuošalai laikytini bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl nutraukiant santuoką šis turtas turi būti padalintas. Atsakovė laikosi nuostatos, kad juvelyriniai dirbiniai jai buvo dovanoti, todėl tai yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškinyje nurodytais juvelyriniais dirbiniais naudojosi atsakovė, ši aplinkybė nėra ginčijama ir ieškovo apeliaciniame skunde. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai) pripažįstami asmenine sutuoktinių nuosavybe. Taigi sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktai yra laikomi jo asmenine nuosavybe, nesvarbu už kieno lėšas jie buvo įgyti. Pažymėtina, kad įstatyme yra įtvirtintas tik pavyzdinis sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktų sąrašas, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, papuošalai taip pat priskirtini asmeninio naudojimo daiktų kategorijai, nes jų naudojimas yra išimtinai susijęs su vieno sutuoktinio poreikių tenkinimu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ginčo juvelyriniai dirbiniai buvo naudoti ne pagal jų paskirtį. Be to, teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad juvelyrinius dirbinius jis dovanojo atsakovei, todėl šis turtas taip pat atitinka ir CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą kriterijų, kurio pagrindu turtas pripažįstamas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinyje nurodyti juvelyriniai dirbiniai yra asmeninė atsakovės nuosavybė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįtraukė šio turto į dalintino turto balansą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

19. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, tai yra dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

20. Šioje byloje šalys pareiškė reikalavimus dėl santuokos metu įgyto kilnojamojo turto, tai yra baldų, buitinės technikos bei namų apyvokos daiktų padalijimo. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė sąrašą daiktų, kurie, jo nuomone, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise turėtų atitekti ieškovui ir atsakovei. Atsakovė pateiktame priešieškinyje taip pat nurodė sąrašą daiktų, kurie, jos nuomone, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise turėtų atitekti ieškovui ir atsakovei. Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl dalies daiktų paskirstymo ginčo tarp šalių nekilo. Spręsdamas dėl kitų kilnojamųjų daiktų padalijimo teismas įvertino tai, kad atsakovė panaudos teise gyvena ieškovo mamai priklausančiame bute, todėl ieškovas turi didesnes galimybes ginčo turtą saugoti, naudotis juo ar realizuoti, o po santuokos nutraukimo perdavus šį turtą atsakovei, šis turtas gali tapti neproporcinga našta atsakovei. Dėl to teismas rėmėsi atsakovės priešieškinyje pasiūlyta kilnojamųjų daiktų paskirstymo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl turto padalijimo būdo parinkimo. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog teismas daiktus paskirstė ne tokiu būdu, kokiu buvo prašoma ieškovo patikslintame ieškinyje, savaime nėra pakankamu pagrindu išvadai, jog daiktai buvo paskirstyti netinkamai. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pats ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam dulkių siurblį ELECTROLIUX. Ieškovo skundo argumentai dėl nepagrįstai natūra jam priteistos skalbimo mašinos su džiovykle ARISTON, čiužinio, lyginimo lentos PHILLIPS, lygintuvo BROWN, mikrobangų krosnelės SAMSUNG, planšetinio kompiuterio SAMSUNG, diktofono OLYMPUS, miegamojo komplekto, kompiuterio kietojo disko, trijų dalių natūralaus medžio spintos ir šviesių komodų bei fotoaparato SAMSUNG iš esmės yra susiję su tuo, kad šie daiktai yra labiau reikalingi atsakovei nei ieškovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas turtas yra įprastinio naudojimo namų apyvokos daiktai, todėl negalima daryti išvados, jog šis turtas išimtinai yra reikalingas tik atsakovei, o ne ieškovui. Taigi šių daiktų priteisimas ieškovui natūra negali būti vertinamas kaip esminis ieškovo teisėtų interesų pažeidimas. Kolegija atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus, jog ieškovas negalės naudotis jam natūra priteistais daiktais, nes šiais daiktais naudosis atsakovė ir pažymi, jog nuosavybės teise priklausantys daiktai įstatymo nustatyta tvarka gali būti išreikalauti iš neteisėto svetimo valdymo. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas nepažeidė turto padalijimą reglamentuojančių teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais keisti sprendimo dalies dėl turto padalijimo.

21. Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismas netinkamai nustatė dalies namų apyvokos daiktų vertę. Apelianto teigimu, akvariumo su įranga vertė yra 500 Eur, muzikinio centro SONY vertė yra 100 Eur, virtuvinio kombaino BOSH vertė yra 100 Eur, kompiuterio DELL vertė yra 300 Eur, mobilaus telefono ASUS vertė yra 30 Eur, dulkių siurblio ZEPTER vertė yra 500 Eur, televizoriaus SAMSUNG vertė yra 300 Eur, indų komplekto LUMINARC vertė yra 100 Eur, kavos aparato SAECO vertė yra 200 Eur. Su šiais skundo argumentais negalima sutikti.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

23. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad tiek patikslintame ieškinyje, tiek priešieškinyje šalys nurodė, kad akvariumo su įranga vertė yra 700 Eur. Taigi darytina išvada, kad dėl šio daikto vertės tarp šalių ginčo nekilo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šalių nurodyta ginčo turto verte ir nustatė 700 Eur dydžio akvariumo su įranga vertę. Patikslintame ieškinyje ir priešieškinyje šalys taip pat nurodė tokią pat muzikinio centro SONY vertę, tai yra 200 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šalių nurodyta ginčo turto verte ir nustatė 200 Eur dydžio muzikinio centro vertę. Patikslintame ieškinyje ir priešieškinyje šalys taip pat nurodė tokią pat virtuvinio kombaino BOSH vertę, tai yra 200 Eur, todėl teismas pagrįstai rėmėsi šalių nurodyta virtuvinio kombaino verte. Ieškovo patikslintame ieškinyje kompiuterio DELL vertė yra nurodyta 600 Eur, todėl priimdamas sprendimą teismas pagrįstai rėmėsi ieškovo pateiktais paaiškinimais dėl kompiuterio vertės. Be to, ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad mobilaus telefono ASUS vertė yra 200 Eur, dulkių siurblio ZEPTER vertė yra 1 070 Eur, televizoriaus SAMSUNG vertė yra 450 Eur, indų komplekto LUMINARC vertė yra 200 Eur, kavos aparato SAECO vertė yra 350 Eur. Pažymėtina, kad analogiškos šių daiktų vertės yra nurodytos ir atsakovės priešieškinyje, todėl priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pagrįstai rėmėsi šalių nurodyta ginčo turto verte. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodytos mažesnės ginčo turto vertės iš esmės yra grindžiamos tik subjektyvaus pobūdžio ieškovo paaiškinimais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos dokumentai, todėl šie paaiškinimai nepatvirtina, jog teismas netinkamai nustatė ginčo turto vertę. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė dalijamo turto rinkos vertę.

24. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai savo iniciatyva nesprendė klausimo dėl teismo sprendimo dalies dėl kompensacijos priteisimo vykdymo išdėstymo, nes ieškovas negali iš karto sumokėti visos piniginės kompensacijos sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo taikymas teismo iniciatyva yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecijos teisė. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nenustatė būtinybės savo iniciatyva spręsti klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Ieškovas tokio prašymo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pareiškęs, todėl apeliacine tvarka nagrinėdama bylą teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo šiuo aspektu vertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad jam išlieka teisė kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (CPK 284 straipsnio 2 dalis).

25. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 300 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei V. P. iš ieškovo A. P. 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.