Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant:

atsakovės UAB „EKOKELIAS LT“ atstovams M. K., advokatams Ramunei Jatautienei ir Vytautui Polikaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Ž. ieškinį atsakovei UAB „EKOKELIAS LT“, trečiajam asmeniui N. S. dėl skolos pagal nuomos sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas J. Ž. dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „EKOKELIAS LT“ 5780,64 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Iš atsakovo pateikto Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „EKOKELIAS LT“ įregistruota 2010 m. gegužės 10 d., jos vadovu nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. paskirtas M. K. (1 t., e. b. l. 40– 43).

Ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl to, ar buvo įvykdyta iš Sutarties kylanti ieškovo pareiga perduoti atsakovei Patalpas, kurios buvo Sutarties objektas. Atsakovė ieškinį prašo atmesti dėl to, kad ieškovas nesilaikė nuomos sutarties sąlygų ir neperdavė jai Patalpų, t. y. nebuvo sudarytas nuomojamų patalpų perdavimo – priėmimo aktas, kaip tai numatyta Sutarties 4.1.1 punkte; be to pati Sutartis buvo nutraukta dar 2013 m., ką patvirtina teismo iš NMA išreikalauti dokumentai, kas yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas. Gi ieškovo atstovė teigia, kad nuomos sutartis įsigaliojo nuo Sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 7.1 punktas), todėl perdavimo – priėmimo akto nepasirašymas negali būti siejamas su nuomos mokesčių nemokėjimu. Atsakovė turėjo realią galimybę naudotis Patalpomis, nereikalavo nei pastato perduoti, nei nutraukti Sutarties, o pačią Sutartį atsakovė 2012 m. įregistravo viešajame registre. Teismo išreikalautu dokumentu– 2013 m. sausio 25 d. Pranešimu dėl 2011 m. lapkričio 9 d. negyvenamų patalpų nuomos sutarties nutraukimo (toliau Pranešimas) prašo nesivadovauti ir nelaikyti jo įrodymu vadovaujantis CPK 114 straipsniu, nes pagal 2012 m. gruodžio 21 d. sutarties, pasirašytos tarp NMA ir atsakovės 17.12 punktą (2 t., b. l. 60), atsakovė įsipareigojo saugoti dokumentus 10 metų, tačiau jų originalų teismo reikalavimu nepateikė.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015).

CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Taigi pagal bendrąsias teisės normas pagrindinė nuomotojo iš negyvenamosios patalpos nuomos sutarties kylanti pareiga – suteikti (perduoti) už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir išlieka visą nuomos sutarties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-688-684/2015).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad CK normose nėra įtvirtinta imperatyvaus reikalavimo nuomojamą daiktą, taip pat ir negyvenamąsias patalpas, perduoti nuomininkui pagal perdavimo – priėmimo aktą. Dėl šios priežasties nuomos teisinių santykių šalys turi teisę susitarti dėl nuomos objekto (patalpų) perdavimo nuomininkui pagal perdavimo –priėmimo aktą, lygiai kaip ir faktiškai jį perduoti, t. y. nesurašant tokio akto. Tačiau kai tarp šalių kyla ginčas dėl (ne)tinkamai įvykdytos nuomotojo pareigos perduoti nuomininkui nuomos objektą ir kai šalys rašytine sutartimi susitaria nuomos objektą (patalpas) perduoti (priimti) pasirašant patalpų perdavimo – priėmimo aktą, tačiau tokio akto nesudaro, būtent nuomotojui tenka pareiga įrodyti, jog jis tinkamai įvykdė pagrindinę savo pareigą perduoti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti (minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-688-684/2015).

Byloje esančių įrodymų dėl Sutarties sudarymo, jos vykdymo, šalių bendravimo prieš Sutarties ir po jos sudarymo visuma leidžia daryti išvadą, kad Patalpos atsakovei niekada perduotos nebuvo. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovas J. Ž., jis vyko su A. S. (N. S., buvusios atsakovės direktorės sutuoktiniu) aprodyti jo turimų patalpų, taip pat ir Patalpų, dėl kurių sudarytos Sutarties sąlygų nevykdymo jis kreipėsi į teismą dėl nuomos mokesčio priteisimo. A. Ž. paaiškino, kad ant Patalpų buvo pakabinta spynelė, o raktelis buvo laikomas Patalpų išorėje, po bloku. Nurodė, kad pastatą apžiūrėjus A. S. buvo pasakyta, kur yra raktelis, t. y. jis žinojo raktelio buvimo vietą ir galėjo patekti į Pastatą. Daugiau aplinkybių, turinčių reikšmės šio klausimo (dėl perdavimo – priėmimo) sprendimui, ieškovas nenurodė. A. S. apklausiamas teismo posėdyje neklaustas apie šiais aplinkybes nurodė kitaip nei A. Ž., t. y. kad raktelio nuo spynos neturėjo net pats J. Ž., dėl ko J. Ž. teiginiai apie paslėptą raktelį yra neteisingi. Taip pat paaiškino, kad patalpos apžiūrėtos iš išorės. Teismas šioje dalyje A. S. parodymais nesivadovauja kaip nepatikimais, nes pastarasis pareiškė, kad jam apie tai buvo girdėti tiek, kiek tai leido posėdžių salės durys. Tačiau net jei tikėti, kad A. S. buvo pasakyta (parodyta) raktelio slėpimo vieta (po bloku), tačiau tai nepakankama spręsti, kad nuomotojas (ieškovas) suteikė (perdavė) Patalpas nuomininkui (atsakovui), taip kad jis galėtų laikinai jomis naudotis ir jas valdyti. Atsižvelgiant į perduodamo daikto (Patalpos) savybes, tinkamas jos perdavimas ir priėmimas be abiejų šalių dalyvavimo nėra įmanomas, ką patvirtina ir Sutarties 4.1.1 punktas, pagal kurį patalpos turėjo būti perduotos dalyvaujant abiem šalims ar jų įgaliotiems atstovams. Perdavimo metu šalys paprastai pasirašo perduodamo daikto perdavimo – priėmimo aktą, o jei jis nepasirašomas, realiai perduodami patalpų raktai (o ne nurodomi kur jie slepiami). Taip pat gali būti perduoti ir dokumentai, kurie būtini to daikto naudojimui (jei tokie yra ir jie reikalingi). Vien tik galimas nurodymas, kur slepiamas raktas, nėra realus Patalpų perdavimas. Teismo vertinimu, šis labai svarbus veiksmas, galintis turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl Patalpų faktinio perdavimo atsakovei, galėjo būti atliktas tik ieškovo veikimu, t. y. jam realiai perduodant raktą atsakovei (jos atstovui), o atsakovei jį priimant, t. y. bet kokia forma patvirtinant, kad ji jį gavo. Šioje byloje tokios faktinės aplinkybės nenustatytos. Tai patvirtina ir J. Ž. teismo posėdžio nurodytos aplinkybės, kad A. S. tik buvo žinoma rakto buvimo vieta, t. y. jokiais realiais šalių veiksmais jis nebuvo perduotas. Šioje situacijoje svarbu, kad ieškovas patvirtino, kad jam patalpos nebuvo reikalingos, taigi jokių kliūčių perduoti atsakovei Patalpų raktus nebuvo. Be to ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jokių nuosavybės dokumentų, susijusiu su Pastatu (kiaulide), jis ieškovui neperdavė ir Pastato Registrų centro pažymą davė jam tik tam, kad nusirašytų numerį, kas taip pat patvirtina, kad Patalpos realiai nebuvo perduotos. Kad Patalpos Sutarties sudarymo metu taip pat nebuvo perduotos, patvirtina ir Sutarties 4.1.1 punktas, pagal kurį Patalpos turėjo būti perduotos dalyvaujant abiems šalims ir surašant Patalpų perdavimo – priėmimo aktą. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad Sutarties projekto Patalpų apžiūrėjimo metu A. S. dar negalėjo turėti, todėl visiškai nelogiška ieškovo versija, kad patalpos galėjo būti perduotos net nežinant Sutarties sąlygų, ar ji bus pasirašyta, kas ieškovo tvirtinimu nutiko (nurodė, kad Sutartis suklastota, parašas yra ne jo). Todėl jei pagrista laikyti ieškovo versiją, kad Sutartis realiai niekada nebuvo sudaryta (buvo suklastota), t. y. ieškovas su atsakove dėl Patalpų (kiaulidės) nuomos nesusitarė ir dėl to nepasirašė Sutarties, jis tik tvirtina Sutartį kaip jam naudingą, tai Patalpų perdavimo – priėmimo sandoris, kuris yra realinis (nes viena šalis perduoda, o kita priima), realiai negalėjo būti įvykdytas, nes ši pareiga yra išvestinė iš Sutarties, apie kurios buvimą J. Ž. tvirtina nieko nežinantis.

Nesant susitarimo dėl Patalpų nuomos, Patalpos atsakovui negalėjo būti perduotos valdyti ir naudotis. Jei ieškovas tvirtina Sutartį kaip jam palankią ir šio sandorio neginčija, tai jam visos teisės ir pareigos, kylančios tiek iš Sutarties, tiek ir iš įstatymo, kiek tai susiję su nuomos teisiniais santykiais, yra privalomos. Net jei tikėti ieškovo versija, kad jis galimai iki 2014 m. ir nieko nežinojo apie sudarytą Sutartį, tačiau vėlesnis jo pasyvus elgesys laikotarpiu, nuo kada ir turėjo būti pradėtas mokėti nuomos mokestis (2014 m. rugpjūčio mėnesio), tuo metu jam jau neabejotinai žinant apie sudarytą Sutartį, taigi ir jos turinį (ieškovas patvirtino, kad 2014 m. VĮ „Registrų centras“ jis sužino sutarties sąlygas, kad jam bus gerai mokama), neatitinka protingo, apdairaus, rūpestingo žmogaus elgesio nagrinėjamoje situacijoje standarto. Tiek pagal CK 6.477 straipsnio 1 dalį, tiek ir Sutartį (sutarties 4.1.1 punktas) pareiga perduoti Patalpas priklausė ieškovui (nuomotojui). Nuomotojo pareiga, kaip jau minėta, perduoti tinkamą naudotis nuomojamą daiktą galioja ne tik paties daikto perdavimo metu, bet visą sutarties galiojimo laikotarpį. Todėl ieškovas jau 2014 m. neabejotinai žinodamas apie Sutartį, žinodamas kad jokia veikla Patalpose nebuvo vykdoma (dėl to jokio ginčo byloje nekilo), taip pat žinodamas kad iki šio laikotarpio patalpose turėjo būti investuota mažiausiai 30 000 Lt (Sutarties 4.2.3 punktas), privalėjo pats, be jokio atsakovės raginimo kreiptis į ją ir reikalauti priimti Patalpas pasirašant jų perdavimo – priėmimo aktą, arba imtis kitų aktyvių veiksmų jas perduoti. Tuo tarpu visiškai nelogiška, kad nuomininkas, net jei ir būtų žinojęs rakto nuo spynos buvimo (slėpimo) vietą, t. y. galėdamas jį bet kada pasiimti, atrakinti Patalpas ir jas patekti, tačiau jam realiai neperdavus Patalpų raktų (tuo pačiu ir Patalpų), būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, numatytų Sutarties 4.2.3 punkte ir iki 2013 m. gruodžio 31 d. investavęs į patalpas didelę, 30 000 Lt sumą.

Nors atsakovės elgesys, esant tarp šalių pasirašytai Sutarčiai, neatitinka jai keliamos bendradarbiavimo (kooperacijos) pareigos (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), pagal kurią šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas, nes ji ieškovo Patalpų taip pat nereikalavo perduoti, tačiau ši aplinkybė sprendžiant klausimą dėl Patalpų perdavimo – priėmimo fakto nustatymo, nėra reikšminga. Pagal CK 6.484 straipsnį, kuris numato daikto neperdavimo nuomininkui pasekmes, atsakovas neturi pareigos daiktą išreikalauti– tai yra tik jo teisė. Ieškovui neįvykdžius jo pagrindinės pareigos– atsakovei neperdavus Patalpų, ji neturėjo teisės į jas patekti, taigi jomis nei naudotis ir valdyti, nes toks jo veiksmas galėtų būti vertinamas kaip neteisėtas.

Nuomos mokestis pagal Sutartį skaičiuojamas nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. Dėl šio nesumokėto nuomos mokesčio priteisimo ieškovas ir kreipėsi į teismą, kitų reikalavimų jis nekėlė. Bylos duomenimis ieškovas Sutartį 2013 m. sausio 25 d. Pranešimu yra vienašališkai, nuo 2013 m. balandžio 26 d. nutraukęs (2 t., e. b. l. 73). Ieškovas teigia, kad šis Pranešimas, kaip ir Sutartis yra suklastoti. Atsakovas pareiškė, kad tvirtina Sutartį, kaip jam naudingą, o ieškovo atstovė Pranešimo, vadovaujantis CPK 114 straipsniu, prašo nelaikyti įrodymu, nes pagal byloje esančios 2012 m. gruodžio 21 d. sutarties tarp atsakovės ir NMA 17.12 p. (2 t., e. b. l. 63), atsakovė įsipareigojo saugoti dokumentus 10 metų, tačiau jų originalų teismo reikalavimu nepateikė. Tačiau teismo vertinimu aplinkybė, ar Sutartis 2013 m. buvo nutraukta, ar tebegalioja, neturi reikšmės teisingam klausimo dėl nuomos mokesčio priteisimo, nes nustačius, kad ieškovas neperdavė atsakovei Patalpų, neegzistuoja atsakovės priešpriešinė pareiga mokėti nuomos mokestį. Todėl nustačius, kad Patalpos atsakovei perduotos nebuvo, aplinkybė kad atsakovės direktorius M. K. ir buvusi įmonės direktorė N. S. nepateikė Pranešimo originalo, šioje byloje be kita ko išnaudojus visas galimybes dokumento originalui gauti (teismas buvo įpareigojęs atsakovės vadovą M. K. ir buvusią vadovę N. S. pateikti pranešimo originalą), neturi reikšmės šios bylos teisingam išsprendimui.

Šalių teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį ir sutartinės atsakomybės klausimai spręstini atsižvelgiant ir į tai, kaip kiekviena iš jų, būdama sutartinių santykių dalyvė, vykdė bendradarbiavimo (kooperacijos) pareigą (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), pagal kurią šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutartines teises ir vykdyti sutartines pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas. Į šalių kooperacijos pareigos turinį įeina ir pareiga keistis informacija, pranešti viena kitai apie sutarties vykdymo ypatumus, taip pat apie nenumatytas kliūtis ir pan. Laikantis principo, kad bendroji įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, todėl ieškovas teigiantis, kad jis perdavė nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti patalpas, turėjo pareigą įrodyti šias aplinkybes, ką patvirtina ir anksčiau paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-688-684/2015. A. S. apklaustas liudytoju paaiškino, kodėl jam buvo naudinga neperimti patalpų (nes teikiant paraišką NMA buvo svarbu nurodyti, kur bus vykdoma veikla, o jam reikėjo 3 metų laikotarpio be faktinio nuomos mokesčio), todėl jis J. Ž. Patalpų perduoti neragino. Taigi atsakovei Patalpų nuomos Sutartis buvo reikalinga norint pateikti paraišką paramai gauti, ji šių Patalpų niekados savo reikmėms nenaudojo (dėl to ginčo nekilo, tai patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad pastatas apleistas, be langų, 1 t., e. b. l. 44, 45). Teismo vertinimu tokia situacija negali būti vertinama kaip atsakovės vengimas priimti Patalpas. Atsakovės atliktas Patalpų įregistravimo viešajame registre faktas perdavimo – priėmimo fakto taip pat neįrodo– šis faktas išviešintas, norint panaudoti jį prieš trečiuosius asmenis (konkrečiai NMA)– CK 6.478 straipsnio 1 dalis. Taigi šie atsakovo veiksmai įrodo tik Sutarties sudarymo, o ne Patalpų perdavimo – priėmimo faktą. Ieškovas kaip minėta jau 2014 m. neabejotinai žinodamas apie sudarytą Sutartį ir jos turinį, taip pat nesiėmė jokių veiksmų jai vykdyti– žinodamas kad Patalpomis atsakovė nesinaudoja (nurodė, kad ten dar kartą lankėsi 2014 m.), bendravo su atsakovės buvusios direktorės sutuoktiniu A. S., tačiau jokių realių veiksmų perduoti Patalpas pasirašant Patalpų perdavimo – priėmimo aktą, kaip tai nurodyta Sutartyje, nesiėmė. Taigi ieškovas nepateisinamai ilgai, pažeisdamas CK 6.200 straipsnyje įtvirtintus sutarties vykdymo principus, 2014 m. neabejotinai žinodamas apie sudarytą Sutartį ir jos sąlygas, delsė spręsti klausimą dėl Patalpų perdavimo, pasirašant perdavimo – priėmimo aktą, ar kitokiais faktiniais perdavimo veiksmais. Darytina išvada, kad atsakovei ne tik Sutarties pasirašymo dieną, bet ir vėliau Patalpos faktiškai perduotos nebuvo, nors ieškovas tokią savo pareigą realizuoti galėjo, tačiau apsiribojo tik žodiniais kontaktais su A. S. Taigi nors bylos duomenimis šalys ir keitėsi informacija (A. S. nurodė, kad iš jo J. Ž., sužinojęs apie įmonei suteiktą paramą „prievartavo“ pinigų, o J. Ž. nurodė, kad sužinojęs apie Sutartį, buvo susisiekęs su A. S.), ši informacija Patalpų perdavimo – priėmimo nepatvirtina.

Nuomos sutartis yra konsensualinė, todėl įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos– CK 6.477 straipsnio 1 dalis. Tai kad Sutartis įsigaliojo nuo jos pasirašymo dienos, patvirtina ir Sutarties 7.1 punktas. Įstatymas numato, kad nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti nuomininkui turtą laikinai valdyti ir naudoti. Ieškovas turi priešpriešinę pareigą sumokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutarties 1.1 punkte nurodoma, kad nuomotojas perduoda nuomininkui patalpas, tuo tarpu sutarties 4.1.1 punktas, reglamentuojantis perdavimo tvarką numato, kad nuomotojas įsipareigoja perduoti Patalpas pasirašant perdavimo – priėmimo aktą. Nors šie Sutarties punktai ir prieštarauja vienas kitam, tačiau aiškinant sutartį, tikruosius šalių ketinimus, spręstina, kad detalią Patalpų perdavimo – priėmimo tvarką, kaip specialioji norma reguliuojanti Patalpų perdavimą – priėmimą, numatė Sutarties 4.1.1 punktas, pagal kurį Patalpos sutarties pasirašymo metu atsakovei nebuvo perduotos– jos turėjo būti perduotos ateityje, pasirašant perdavimo – priėmimo aktą. Tuo tarpu Sutarties 1.1 punktas yra bendrojo pobūdžio, Patalpų Perdavimo tvarkos nedetalizuojantis.

Šalys susitarė, jog nustatyto dydžio nuomos mokestis už Patalpas pradedamas skaičiuoti nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d., tačiau Sutartis taip pat numatė, kad nuompinigiai mokami už naudojimąsi nuomojamomis Patalpomis (4.2.4 punktas). Taigi nors šalys dėl mokėtino nuomos mokesčio dydžio ir terminų susitarė, tačiau Patalpos kaip minėta perduotos nebuvo– byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų įstatyme ar Sutartyje nustatytos nuomotojo pareigos perduoti patalpas nuomininkui įvykdymą. Kadangi atsakovė patalpomis niekada nesinaudojo (jokio ginčo dėl to nekilo, ieškovas to neneigia), atsakovė ir šiuo pagrindu prievolės mokėti nuomos mokesčio taip pat neturi. Faktas, kad atsakovė, teikdama dokumentus paramai iš NMA gauti nurodė, kad ji nuomos sutarties pagrindu valdo 1135,45 kv. metrų bendro ploto patalpas, kuriose vykdys nepavojingų atliekų šalinimo veiklą (2 t., e. b. l. 15) niekaip nepatvirtina, kad Patalpos atsakovei būtų buvusios perduotos nei kaip tai numatyta Sutarties 4.1.1 punkte, nei kitais faktiniais veiksmais. Kaip paaiškino liudytojas A. S., paraiškoje žodis „valdo“ buvo panaudotas ne teisine, o buitine kalba, kas reiškia sutarties įsigaliojimą ir įregistravimą, nes NMA buvo reikalinga patikrinti, ar nuomos sutartis įregistruota viešame registre.

Šių anksčiau teismo nurodytų įrodymų visuma ir jų analizė leidžia daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad 2011 m. lapkričio 9 d. (Sutarties pasirašymo dieną) ar vėliau atsakovei pagal Sutarties ar įstatymo nuostatas (nei pagal perdavimo – priėmimo aktą, nei faktiškai) būtų perdavęs Patalpas (CPK 178, 185 straipsniai). Nors pagal Sutarties nuostatas atsakovė ir sutiko, kad sudarytos Sutarties pagrindu ji ateityje, nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. mokės nuomos mokestį už naudojimąsi patalpomis, tačiau byloje esantiems įrodymams nepatvirtinant, kad ieškovas būtų įvykdęs savo pareigą suteikti (perduoti) Patalpas atsakovei laikinai valdyti ir naudotis (nei iš karto pasirašant Nuomos sutartį nei vėliau, pasirašant perdavimo – priėmimo aktą arba faktiniais veiksmais), nėra pagrindo taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ir tenkinti ieškovo reikalavimą dėl nuomos mokesčio iš atsakovės priteisimo, dėl ko 2018 m. kovo 28 d. preliminarus sprendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

Dėl teisės pažeidimų pašalinimo.

Ieškovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad tiek Sutartis, tiek ir Pranešimas yra suklastoti, tai yra pasirašyti ne jo. Teismo posėdžio metu paaiškinimus davęs UAB „EKOKELIAS LT“ direktorius M. K. paaiškino, kad apie Sutartį jis sužinojo tik 2017 m., šių dokumentų originalų teismo reikalavimu nepateikė (2 t., e. b. l. 136). Parodymus davusi buvusi UAB „EKOKELIAS LT“ direktorė N. S. paaiškino, kad jos sutuoktinis A. S. rūpinosi įmonės reikalais, susijusiais su šiaudų granulių gamyba, jis tarėsi dėl sutarties sąlygų su J. Ž., o Sutartį ji pasirašė be paties J. Ž. Teismui pareikalavus Sutarties ir Pranešimo originalų, taip pat jų nepateikė, pateikė paaiškinimą kad pastarųjų nerado, pastarieji galėjo būti perduoti UAB „EKOKELIAS LT“ naujiems savininkams/direktoriui ar prarasti kraustantis iš vienos vietos į kitą (2 t., e. b. l. 151). Liudytojas A. S. paaiškino manantis, kad Pranešimo tekstą sukūrė jis, parašas ties J. Ž. vardu ir pavarde yra tikrai ne jo, greičiausiai kad J. Ž. Originalo jis neturi, archyve peržiūrėjus jis nerastas. Ant nuomos sutarties yra J. Ž. parašas. Nurodė, kad didžiausia dalis įmonės dokumentų perduota akcininkės sutuoktiniui, kita dalis direktoriui M. K.

Iš teismo iš NMA išreikalautų dokumentų, konkrečiai paramos paraiškos 4 priedo (2 t., e. b. l. 5– 59) matyti, kad atsakovė projektą planavo įgyvendinti (duomenys neskelbtini) nurodydama, kad ji nuomos sutarties pagrindu valdo 1135,45 kv. metrų bendrojo ploto patalpas. Atsakovė Nacionalinei mokėjimų agentūrai pateikė nuomos sutartį, pasirašytą UAB „EKOKELIAS LT“ direktorės N. S. ir J. Ž. (2 t., e. b. l. 71– 72). Taip pat su teismo išreikalautais dokumentais iš NMA gauta J. Ž. pasirašyto Pranešimo „Dėl 2011 m. lapkričio 9 d. negyvenamų patalpų nuomos sutarties nutraukimo“ patvirtinta kopija (2 t., e. b. l. 73).

Iš teismui pateiktos Nacionalinės mokėjimų agentūros 2012 m. gruodžio 21 d. Paramos sutarties, taikomos 2011 m. paraiškoms, Nr. 3VK-KS-11-1-007925-PR001 17.12 punkto matyti, kad paramos gavėjas privalo saugoti su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus ne trumpiau nei 10 metų (2 t., e. b. l. 60– 69). Atsakovė UAB „EKOKELIAS LT“ turėdama pareigą saugoti Dokumentus, teismo reikalavimu Dokumentų nepateikė, kas gali būti vertinama kaip sutarties pažeidimas (Paramos sutarties 17.12, 25.16 punktai). Kadangi šie veiksmai yra susiję su paramos atsakovei iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto teikimu, dėl ko gali būti taikomos sankcijos (Paramos sutarties 12, 19 punktai), todėl apie tai nutartimi praneština UAB „EKOKELIAS LT“ paramą Nr. 3VK–KS–11–1–007925–PR001 administruojančiai institucijai – Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.

Nors teismui nagrinėjant bylą ir ėmusis visų įmanomų priemonių Sutarties ir Pranešimo originalams išreikalauti, šių dokumentų teismui nei dabartinis atsakovės vadovas M. K., nei buvusi įmonės vadovė N. S., nurodydami priežastis, nepateikė, tačiau to nepakanka spręsti, kad yra nusikalstamos veikos požymiai (kad Sutartis ir Pranešimas yra suklastoti), todėl pagrindo apie tai pranešti prokuratūrai (CK 300 straipsnis) nėra. Pirma, ieškovas patvirtino sudarytą Sutartį kaip jam naudingą, t. y. Sutartis jo atžvilgiu yra galiojanti. Antra, nustačius faktą, kad Patalpos atsakovei perduotos nebuvo, dėl ko nuomos mokestis, kylantis iš Sutarties, negali būti priteistas, jokios įrodomosios reikšmės Pranešimas dėl nuomos sutarties nutraukimo, kaip aptarta anksčiau, neturi. Atsižvelgiant į tai jokio pagrindo apie tai pranešti prokurorui ir stabdyti bylą, net kylant tam tikrų abejonių dėl šių dviejų dokumentų tikrumo, nėra. Teismas išaiškina, kad ieškovas manydamas, kad jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, jis gali baudžiamojo proceso tvarka pats kreiptis su prašymu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tokiu atveju, atlikus ikiteisminį tyrimą ir pasitvirtinus faktui dėl minėtų dokumentų suklastojimo, ieškovo turtinės teisės ir interesai galėtų būti ginamos kitu pagrindu– pareiškiant ieškinį dėl jam padarytų nuostolių įregistruojant suklastotą nuomos sutartį, atlyginimo. Pažymėtina, kad dokumentiniame procese ieškinio dalyko ir pagrindo keitimas nebuvo galimas (CPK 430 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Priėmus galutinį sprendimą ir ieškinį atmetus, išspręstinas bylinėjosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 430 straipsnio 7 dalis). Atsakovė šioje byloje patyrė 250 Eur (1 t., b. l. 87, 88) ir 400 Eur (2 t., b. l. 154– 157) atstovavimo išlaidų. Šios atsakovės atstovavimo išlaidos susijusios su tuo, kad atsakovės atstovai šioje byloje rengė prieštaravimą dėl preliminaraus sprendimo, kitus procesinius dokumentus (paaiškinimą), teikė konsultacijas, dalyvavo teismo posėdžiuose (prašoma priteisti suma už dalyvavimą teismo posėdžiuose yra 200 Eur). Prašomos priteisti sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Atsižvelgus į tai atsakovei iš ieškovo priteistinos jos patirtos 650 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą– CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis.

Ieškinį atmestus, iš ieškovo valstybės naudai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 7,43 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 7, 8 dalimi, teismas

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. kovo 28 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „EKOKELIAS LT“, į. k. 302507681, iš atsakovo J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 650,00 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 7,43 Eur (septynis eurus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.