- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-25
- Bylos Nr.
- AN2-78-993/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00068-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Pareiškėjas
- R. J., P. J.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 22 d. nutarties, kuria Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) paliktas nepakeistas ir pareiškėjų R. J. ir P. J. skundai netenkinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate buvo gautas pareiškėjo R. J. pareiškimas dėl neteisėtų sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko A. Š. veiksmų. Nurodant, kad A. Š. inicijavo kelio užtvaro pastatymą adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje ir neleidžia patekti asmenims į savo nuosavybę bei deklaruotą gyvenamąją vietą, atsisakydamas suvesti į užtvaro sistemą šeimos narių telefono numerius. Dėl šio įvykio buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Institucijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį A. Š. atžvilgiu nutraukta. Motyvuojant tuo, kad sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas A. Š. nurodė, jog pareigūnams ir viešosios tvarkos darbuotojams pateikė visus dokumentus, kurie patvirtina, kad kelio atitvaras yra pastatytas teisėtai; sodų bendrijos narė yra P. J. mama ir R. J. sutuoktinė J. J., kuri nepareiškė valios įtraukti šeimos narių mobiliojo ryšio telefono numerių į kelio atitvaro sąrašo sudarymą, todėl jos šeimos narių numeriai nebuvo įtraukti. Nustatyta, kad A. Š. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių.
3. R. J. ir P. J., nesutikdami su šiuo Institucijos nutarimu, jį skundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2025 m. sausio 22 d. nutartimi skundų netenkino ir Institucijos nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos A. Š. atžvilgiu paliko galioti. Teismas nustatė, kad asmenys bendrijos pirmininkui nepateikė kontaktinių telefono numerių, o jiems nesikreipus telefono numeriai nebuvo suvesti į sistemą. Teismas nenustatė A. Š. piktybiškų veiksmų.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas R. J., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 22 d. nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti šią nutartį ir priimti naują sprendimą – pripažinti A. Š. kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skirti jam nuobaudą. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei gyvenamasis namas, kuriame deklaruota abiejų pareiškėjų gyvenamoji vieta. Tiek žemės sklypai, tiek gyvenamasis namas yra sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. 2023 m. spalio 25 d. ties vieninteliu įvažiavimu į sodų bendrijos teritoriją (duomenys neskelbtini) g. buvo pastatytas pakeliamas kelio užtvaras, kurį administruoja sodų bendrijos valdybos pirmininkas A. Š. Prie pakeliamų vartų buvo pakabintas 2023 m. spalio 11 d. skelbimas, kuriame buvo nurodyta, kad nuo spalio 25 d. pradės veikti įvažiavimo į sodo bendrijos teritoriją automatiniai vartai, kurie atsidarys paskambinus (duomenys neskelbtini). Prašau visus sklypų savininkus susisiekti telefonu (duomenys neskelbtini) kontaktinių telefonų patikslinimui, kad galėtų atidaryti vartus. 2023 m. spalio 25 d. pakeliamas užtvaras pradėjo veikti ir pareiškėjai, paskambinę telefono numeriu, nurodytu ant užtvaro, pro jį negalėjo pravažiuoti. Negalėdami patekti į savo nuosavybę ir deklaruotą gyvenamąją vietą, R. J. 11 kartų skambino A. Š. skelbime nurodytu telefonu, tačiau jis telefonu neatsiliepė, taip pat per A. Š. sutuoktinę kvietė išeiti pasikalbėti, tačiau šis prašymas buvo ignoruotas. P. J. du kartus skambino A. Š. telefonu ir prašė įvesti jo telefono numerį į užtvaro sistemą, tačiau A. Š. atsisakė tai daryti, pareikalaudamas pažymos apie jo deklaruotą gyvenamąją vietą ir darbovietę. Matydami, kad nebendraujama, bei yra sudaryta kliūtis patekti į gyvenamąją vietą, 2023 m. spalio 25 d. kreipėsi su pareiškimu į Instituciją. Dėl įvykio pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį. Tuo pačiu buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę (toliau — ir Savivaldybė), ar ši išdavė leidimą sodų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ užtverti vienintelį pravažiavimą į sodų bendrijos teritoriją. Nuo 2023 m. spalio 25 d. iki 2023 m. spalio 28 d. Pareiškėjai, skambindami į kelio užtvare nurodytą telefono numerį, neturėjo galimybės pro jį pravažiuoti. 2023 m. spalio 27 d. pas A. Š. atvykus policijos pareigūnams, nuo sekančios dienos jų numeriai buvo suvesti į sistemą ir kelio užtvaras, paskambinus nurodytu telefonu, veikė iki 2023 m. lapkričio 9 d.
4.2. 2023 m. lapkričio 9 d. atvykus į sodų bendriją Savivaldybės atstovui ir nurodžius pirmininkui A. Š. asmens, pasikreipusio į Savivaldybę, duomenis, tą pačią dieną abiejų Pareiškėjų telefonų numeriai iš pakeliamo užtvaro sistemos buvo pašalinti ir su pakeliama užtvaro sistema nebuvo galimybės susisiekti. Nors teisme A. Š. nurodė, kad nuo 2023 m. spalio 25 d. iki 2023 m. lapkričio 9 d. skambinant ant užtvaro nurodytu telefonu numeriu per užtvarą buvo įleidžiami visi, o nuo 2023 m. lapkričio 9 d. sistema jau veikė ir galėjo pravažiuoti tik tie, kurių telefono numeriai buvo įtraukti į sistemą, tačiau šie paaiškinimai neatitinka faktinių aplinkybių, nes nuo 2023 m. spalio 25 d. iki 2023 m. spalio 28 d. pravažiuoti negalėjo. Tuo būdu nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2025 m. sausio 10 d. be kliūčių negalėjo patekti į savo gyvenamąją vietą bei naudotis savo nuosavybe. Savivaldybė pateikė atsakymą, jog leidimas užtverti (duomenys neskelbtini) g. sodų bendrijai nebuvo išduotas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno apygardos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. kovo 20 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad įvažiavimo užtvėrimo veiksmai atitinka ANK 459 straipsnio 9 dalies bei 518 straipsnio 1 dalies nuostatas.
4.3. Jis kreipėsi dėl neteisėtų sodininkų bendrijos valdybos pirmininko A. Š. veiksmų, kuris be tinkamo leidimo inicijavo kelio užtvaro pastatymą (duomenys neskelbtini) g. ir neleidžia patekti asmenims į savo nuosavybę bei deklaruotą gyvenamąją vietą. A. Š. veiksmai, nesuvedant Pareiškėjų telefono numerių į pakeliamo kelio užtvaro sistemą, o vėliau suvedus, šiuos telefono numerius pašalinant iš užtvaro sistemos, tuo pažeidžiant pareiškėjų teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe (R. J.) bei patekti į deklaruotą gyvenamąją vietą (P. J.), aiškiai peržengia civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymius.
4.4. Teismas nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas, atsisakydamas aiškintis kelio atitvaro įrengimo teisėtumo klausimus, nors teismo nutarties motyvuojamoje dalyje ir pasisakė dėl teismui pateiktų dokumentų, atspindinčių atitvaro įrengimo aplinkybes, vertinimo. Tokiu būdu teismas buvo nenuoseklus, vertindamas svarbias bylos aplinkybes. Byloje svarbu nustatyti, ar buvo teisėtas pagrindas atitvarui įrengti bei ar buvo laikytasi visų teisės normų tokiam statiniui atsirasti, nes iš neteisės teisė neatsiranda. Tuo atveju, jei atitvaras buvo įrengtas neteisėtai, tai ir bet koks jo administravimas yra neteisėtas.
4.5. Nors 2024 m. lapkričio 6 d. Institucijos nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nurodyta, jog tarp Pareiškėjų ir sodų bendrijos pirmininko yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, tačiau teismas nutartyje nurodo, kad Institucijos nutarimas motyvuojamas tuo, kad sodininkų bendrijos pirmininkas pateikė visus dokumentus, kurie patvirtina, kad kelio atitvaras yra pastatytas teisėtai. Tokio motyvo Institucijos nutarime nėra, todėl toks Institucijos nutarimo motyvacijos nurodymas sukelia pagrįstas abejones teismo nešališkumu. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra jokių dokumentų, jų nėra nurodyta ir Institucijos priimtame nutarime, kurie pagrįstų kelio užtvaro įrengimo teisėtumą (neteisėtumą), A. Š. tik savo paaiškinimuose yra nurodęs, jog buvo gautas seniūno leidimas ir jis pateikė policijai visus dokumentus. Kokie tai dokumentai, byloje nėra jokių duomenų.
4.6. Tam tikra prasme teismas vis tik pasisako dėl dokumentų, susijusių su atitvaro įrengimu, vertinimo. Tuo pats sau prieštarauja, teigdamas, kad atitvaro įrengimo aplinkybių netiria, iš kitos pusės teigdamas, jog byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog atitvaras buvo įrengtas neteisėtai. Jis pateikė visus dokumentus, jeigu teismas laikė, kad jų nepakanka atitvaro įrengimo teisėtumo aplinkybėms nustatyti, buvo galima juos išreikalauti iš sodininkų bendrijos ir kitų institucijų. Tuo atveju, jeigu teismas laikė, kad dokumentų nepakanka, reiškia, jog pareiškimą tyrusios institucijos neatliko savo darbo ir nesurinko reikalingų bylai ištirti duomenų arba surinko jų nepakankamai.
4.7. Taip pat teismas neteisėtai atsisakė teisiškai įvertinti A. Š. veiksmus, atliktus jo atžvilgiu, pažymėdamas, kad teismo posėdžio metu pareiškėjai pateikė savo mobiliojo ryšio telefono numerius A. Š., pastarasis patvirtino, jog šiuos numerius suves į sistemą iki 2025 m. sausio 10 d. Tuo būdu teismas, pažymėdamas, kad ginčas iš esmės išspręstas ir neliko neigiamų A. Š. veiksmų pasekmių jo atžvilgiu, neteisėtai ir be pagrindo atsisako įvertinti A. Š. veiksmus teisės prasme. Aplinkybė, kad per teismo procesą neliko neigiamų A. Š. veiksmų pasekmių jo atžvilgiu, nesukuria teisinės situacijos, panaikinančios pažeidimą, kuris buvo padarytas jo atžvilgiu nuo 2023 m. spalio 25 d. iki 2023 m. spalio 28 d., nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2025 m. sausio 10 d. Teisės pažeidimas neišnyksta, jeigu išnyksta jo pasekmės. Šiuo atveju A. Š. vykdoma teisės pažeidimas buvo ilgai trunkantis ir teismo posėdžio metu, teismui aktyviai veikiant, jis buvo nutrauktas, bet tai nepadaro neteisėtos veikos teisėta, nereiškia, jog pažeidimo nebuvo. Priešingai, ta aplinkybė, kad teismo paragintas A. Š. suvedė jo telefono numerį pakeliamo kelio užtvaro sistemą ir dabar jis gali patekti į savo nuosavybę be deklaruotą gyvenamąją vietą, tik patvirtina, jog ilgą laiką buvo daromas teisės pažeidimas jo ir sūnaus atžvilgiu. Teismui paraginus, A. Š. jau nebereikėjo nei raštiško sodininkų bendrijos nario prašymo ar kokio kito veiksmo ar dokumento, į kurių trūkumą teismo posėdžio metu apeliavo A. Š. teigdamas, jog pagrįstai ilgą laiką trukdė jiems naudotis savo teise patekti į nuosavybę ar deklaruotą gyvenamąją vietą.
4.8. Teismo motyvai, jog posėdžio metu pareiškėjai neginčijo aplinkybės ir neneigė, jog iki 2023 m. lapkričio 9 d. sistema leido visiems paskambinusiems nurodytu telefono numeriu patekti į sodininkų bendrijos teritoriją, prieštarauja jų skundų argumentams, ir faktinėms aplinkybėms, kadangi 2023 m. spalio 25 d. kreipimąsi į policiją ir sąlygojo, jog nebuvo galimybės per pakeliamą kelio užtvarą patekti į savo nuosavybę bei gyvenamąją vietą. Nepagrįstas ir teismo argumentas, jog subjektyvus pareiškėjų vertinimas ir manymas, kad sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas turi jų telefono numerius, negali būti pagrindas vertinti A. Š. veiksmų kaip savavaldžiavimo. P. J. du kartus telefonu kalbėjo su A. Š., kuris atsisakė įvesti jo telefono numerį į pakeliamo užtvaro sistemą, kol nebus pateikti jo reikalaujami dokumentai, o iš teismui teiktų, bet nepriimtų R. J. telefono skambučių fotonuotraukų matyti, jog tarp abonentų yra 11 neįvykusių pokalbių telefonu, kai A. Š. neatsiliepė ir 2 įvykę pokalbiai. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. Š. buvo žinomi jų telefonų numeriai, o jo veiksmai, nesuvedant jų sistemą ir vėliau suvedus, šį telefono numerį pašalinant iš užtvaro sistemos, tuo pažeidžiant jų teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe bei patekti į savo deklaruotą gyvenamąją vietą, atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymius.
Atsiliepimas
5. Institucija pateikė atsiliepimą į R. J. apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Savo atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
5.1. Tarp R. J., P. J. ir A. Š. yra susiklostę civiliniai santykiai. 2005 liepos 11 d. sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 19 punkte nurodoma, kad „Bendrijos nariu gali būti mėgėjiško sodo teritorijos, kurioje įsteigta Bendrija, sodininkas ar jo šeimos narys nuosavybės ar kitomis teisėmis valdantis žemės sklypą. Jei mėgėjiško sodo teritorijoje esantį žemės sklypą nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo keli fiziniai asmenys (sodininkai), bendrijos nariu gali būti tik vienas iš jų;“ XIII. Ginčų sprendimas dalies 77 punkte nurodoma, kad „ginčai tarp Bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų sprendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka“. 78 punkte nurodoma, jeigu Bendrijos nariai pageidauja raštu, jų tarpusavio ginčus gali nagrinėti Bendrijos valdyba arba Bendrijos narių susirinkimas“. 81 punktas nurodo, jog, jeigu ginčo šalys nesutinka su priimtu sprendimu, jų ginčas įstatymų nustatyta tvarka gali būti sprendžiami teisme“.
5.2. Asmenys nesutaria dėl asmeninių priežasčių, elgiasi principingai, patekimas į sodų bendriją nėra visiškai suvaržytas, pagal Bendrijos įstatus J. J. telefono numeris yra įtrauktas sąrašą ir atitvaras pasikelia. Kaip matyti tarp asmenų kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galbūt pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-417/2018). Pažymėtina, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011). ANK nuostatos negali būti taikomos kaip priemonė civiliniams teisiniams nesutarimams spręsti ar vienos iš ginčo šalių pozicijai stiprinti. Asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo siekis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas, kilusios emocijos nesudaro pagrindo veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimo. Nustatyta, kad A. Š. administracinio nusižengimo numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad R. J. nesutinka su apylinkės teismo sprendimu palikti nepakeistą Institucijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenos. Apeliantas prašo panaikinti šią nutartį ir pripažinti A. Š. padariusiu ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir skirti jam nuobaudą. Apygardos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentais, konstatuoja, kad Institucija 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimą priėmė ir pirmosios instancijos teismas šį nutarimą paliko nepakeistą nepilnai ištyrę pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes bei vadovaudamiesi tik A. Š. žodiniais paaiškinimais. Todėl daroma išvada, kad administracinio nusižengimo tyrimas šiuo konkrečiu atveju turi trūkumų.
7. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
8. ANK 518 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, kai nepadaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).
9. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad buvo gautas pareiškėjo R. J. pareiškimas dėl neteisėtų sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko A. Š. veiksmų, kuris inicijavo kelio užtvaro pastatymą gatvėje ir neleidžia patekti asmenims į savo nuosavybę bei deklaruotą gyvenamąją vietą, atsisakydamas suvesti į užtvaro sistemą jo šeimos narių telefono numerius. Institucija 2023 m. gruodžio 12 d. A. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą. Aplinkybių tyrimo metu Institucijoje A. Š. 2023 m. kovo 29 d. telefonu nurodė, kad sodų bendrijoje buvo įrengtas kelio užtvaras, gautas seniūnijos leidimas. Dėl kelio užtvaro įrengimo buvo rengti keli sodų bendrijos susirinkimai. Susirinkimo metu jame dalyvavę asmenys balsų dauguma nutarė, kad sutinka su kelio užtvaro įrengimu. Įrengus užtvarą kiekvieno sodų bendrijos nario telefono numeris buvo įvestas į kelio užtvaro sistemą. Kiekvienam sodų bendrijos nariui buvo siųsta informacija, kad esant poreikiui pateiktų asmenų kontaktinius numerius, kuriems reikalingas pateikimas į sodų bendrijos teritoriją (ANB Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), 80-81 lapai). Apklausiamas 2024 m. liepos 17 d. A. Š. nurodė, kad bendru sutarimu buvo pastatytas kelio užtvaras. J. J. yra sodo bendrijos narė ir jos duomenys automatiškai buvo įvesti į užtvaro sistemą. J. J. nepareiškė valios įtraukti šeimos narių į kelio užtvaro sąrašo sudarymą. Atvykus pareigūnams 2023 m. spalio 25 d. pateikė visus dokumentus, kad kelio užtvaras pastatytas teisėtai (ANB Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), 82-84 lapai). Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu A. Š. nurodė, kad užtvaras įrengtas vadovaujantis sodininkų bendrijos įstatais, kad sodininkų bendrijos susirinkime buvo nutarta įrengti užtvarą. Turimus sodininkų bendrijos narių numerius jis suvedė į sistemą. J. J. nepateikė savo šeimos narių telefonų numerių, kad jie būtų suvesti į sistemą, R. J. ir P. J. į jį dėl numerių suvedimo nesikreipė. 2024 m. lapkričio 6 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną A. Š. atžvilgiu, nesant ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
10. R. J. teisme paaiškino, kad jis nėra sodo bendrijos narys, nes sodo bendrijos narė yra jo sutuoktinė. Iš skelbimo (esančio byloje) sužinojo, kad ruošiamasi daryti užtvarą į sodų bendriją. Kreipėsi į policiją, tą savaitę, kai atvažiavo policija užtvaras veikė. Lapkričio 8 d. administruojantis asmuo sužinojęs, kad jie nepatenkinti užtvaru, užblokavo jo ir sūnaus numerius. Sutuoktinė nėra gavusi jokių pranešimų, pasiūlymų susiekti su sodo pirmininku dėl to, kad jie galėtų įvažiuoti ir išvažiuoti. Vienintelis skelbimas yra byloje. A. Š. apklausoje nurodoma, kad seniūnas davė leidimą, tačiau iš seniūno paaiškinimai nepaimti. Pirmininkas sako, kad dėl užtvaro nusprendė dauguma, tačiau susirinkimo protokolo nėra. Jis pats matė bendrijos susirinkimo protokolą, iš 133 sodininkų, už užtvaro įrengimą balsavo 30 sodininkų. Čia ne dauguma. Policija patikėjo jo žodiniu paaiškinimu. Tai yra tyčinė veika, prašo pritaikyti nuobaudą už tai, kad tyčia neįleidžia į gyvenamąją vietą. Apeliaciniame R. J. skunde nurodoma, kad jis vienuolika kartų skambino A. Š. ant pakeliamo užtvaro skelbime nurodytu numeriu, tačiau jis neatsiliepė, kvietė pasikalbėti per sutuoktinę, tačiau šis prašymas ignoruotas. P. J. du kartus skambino A. Š. ir prašė įvesti jo telefono numerį į užtvaro sistemą, tačiau jis atsisakė, reikalaudamas pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą.
11. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad šiuo metu situacija yra išsisprendusi ir po apylinkės teismo posėdžio apelianto ir jo sūnaus numeriai buvo suvesti į užtvaro sistemą. Tačiau apeliantas prašo įvertinti bendrijos pirmininko veiksmus laikotarpiu, kai jis be kliūčių negalėjo patekti į savo gyvenamąją vietą bei naudotis savo nuosavybe, tai yra nuo 2023 m. spalio 25 d. iki 2023 m. spalio 28 d ir nuo 2023 m. lapkričio 9 d. iki 2025 m. sausio 10 d. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esantį 2023 m. lapkričio 21 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, kad gatvėje įrengtas užtvaras, skambinant iš telefono numerių Nr. (duomenys neskelbtini), nepasikelia (ANB Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), 49 lapas), bei į pareiškėjo nurodomą ilgai trunkantį laikotarpį, kurio metu buvo sudarytos kliūtys patekti į savo nuosavybę ir gyvenamąją vietą, sprendžia, kad administracinio nusižengimo požymiai vis dėlto gali būti įžvelgti.
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. J. ir A. Š. yra kaimynai, tarp kurių susiklostę konfliktiniai santykiai, todėl priešiškų pusių pasisakymai dėl vienas kito veiksmų turi būti vertinami itin atidžiai, kiek jie atitinka kitą bylos medžiagą. Šiuo atveju asmenų parodymai (dėl to ar R. J. ir jo sūnus kreipėsi ar nesikreipė į A. Š. dėl jų telefono numerių įvedimo į užtvaro sistemą, bei ar bendrijos nariams buvo siųsta, ar ne informacija, kad esant poreikiui pateiktų asmenų kontaktinius numerius, kuriems reikalingas patekimas į sodų bendrijos teritoriją) yra prieštaringi. Tuo tarpu rašytinių duomenų byloje nėra. Skundžiamuose procesiniuose sprendimuose iš esmės remtasi tik A. Š. žodiniais paaiškinimais.
13. Šiuo atveju prieš priimant spendimą dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo būtina patikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie jo ir sūnaus galimą teisių pažeidimą, piktybiškai nesuvedant telefonų numerių į užtvaro sistemą, vėliau juos suvedant ir vėl ištrinant, tokiu būdu pakankamai ilgą laikotarpį trukdant pateikti į savo nuosavybę ir gyvenamąją vietą. Tam šioje byloje būtina atliktą papildomą tyrimą: išreikalauti iš A. Š. jo apklausoje nurodytus duomenis, patvirtinančius, kad sodų bendrijos nariams (šiuo atveju sodų bendrijos narei J. J.) buvo siųsta informacija pateikti asmenų kontaktinius numerius, kuriems reikalingas pateikimas į sodų bendrijos teritoriją. Taip pat iš A. Š. išreikalauti užtvaro sistemos duomenis, kuriuose atsispindėtų telefonų numerių suvedimo ir išbraukimo į/iš sistemos datos. Reikalinga nustatyti ir R. J., P. J. telefono numerius, nustatyti kam priklauso 2023 m. spalio 11 d. skelbime (ANB Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), 15 lapas) nurodytas telefono numeris, į kurį prašoma kreiptis dėl kontaktinių telefonų patikslinimo.
14. Be to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo atmestas R. J. prašymas prijungti prie bylos jo telefono ekranų kopijas, kuriose kaip, jis teigia, užfiksuoti bandymai susisiekti su užtvarą administruojančiu asmeniu – A. Š. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad pateiktose kopijose neatsispindėjo fiksuotų skambučių data.
15. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo medžiagoje yra skelbimas, kuris šiuo metu byloje yra vienintelis įrodymas, patvirtinantis, kad sklypų savininkai buvo informuoti, kokių veiksmų jie turi imtis, siekiant, kad užtvaras pasikeltų ir jie galėtų pateikti į savo valdas. Šiame skelbime prašoma visus savininkus susisiekti būtent nurodomu telefono numeriu, kontaktinių telefonų patikslinimui, kad galėtų atidaryti vartus (ANB Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), 15 lapas). Duomenų, kad telefonų numeriai turi būti pateikti kitu būdu, šiame skelbime nėra. R. J. paaiškino, kad jis ir sūnus vykdė būtent skelbime nurodytą reikalavimą, nekartą skambino A. Š., siekdami, kad jų telefono numeriai būtų įvesti į užtvaro sistemą, tačiau telefonu A. Š. neatsiliepė. Šios aplinkybės taip ir liko nepatikrintos. Todėl reikalinga prijungti R. J. pirmos instancijos teismui teiktas (nepriimtas) telefono ekranų kopijas, kuriose fiksuojami bandymai susisiekti skelbime nurodytu numeriu bei apžiūrėti telefoną, siekiant nustatyti šių skambučių datas.
16. Pareiškėjo R. J. apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigiant, kad teismas nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas, atsisakydamas aiškintis kelio užtvaro įrengimo teisėtumo klausimą. Skundžiamojoje pirmosios instancijos teismo nutartyje tik nurodyta, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog automatinis kelio užtvaras buvo įrengtas neteisėtai. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad užtvaras įrengtas teisėtai. Byloje taip ir liko nepatikrinti duomenys apie sodininkų bendrijos narių balsavimą (nėra susirinkimo protokolo), apie seniūnijos sutikimą įrengti užtvarą ir panašiai.
17. ANK 567 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
18. Todėl aukštesnysis teismas, įvertinęs susidariusią situaciją, pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 22 d. nutartį, Institucijos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimą panaikina bei administracinio nusižengimo bylą grąžina Institucijai papildomam tyrimui atlikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.