- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-12
- Bylos Nr.
- e2YT-26815-1048/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10675-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Pareiškėjas
- G. V.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Linas Jurevičius
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušra Diržienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. V. ir G. V., atstovaujamų advokato Lino Jurevičiaus, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. V. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) pareiškėjų mama G. V. (mirė (duomenys neskelbtini)) faktiškai priėmė palikimą ir jį valdė iki savo mirties. Pareiškime nurodo, kad pareiškėjų G. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas E. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), mama G. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro išduoto liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad pareiškėjai G. V. ir G. V. po mamos G. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė jai priklausantį palikimą. Iš (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro išduoto liudijimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad po E. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė. Paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta. Palikimui priimti po E. V. mirties yra praleistas įstatymų nustatytas terminas. Dėl šios aplinkybės būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po E. V. mirties palikimas faktiškai buvo priimtas ir valdomas. Pareiškėjų mama G. V. ir tėvas E. V., gyvendami santuokoje (santuokos sudarymo data (duomenys neskelbtini)), bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įgijo šį nekilnojamąjį turtą: 1) 1992-07-15 pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr.I-1374, Nr. 1-2632, pagrindu – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas); 2) 2008-05-27 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. 87(12.7), pagrindu – pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Butas registruotas pareiškėjų tėčio E. V. vardu. Butas buvo naudojamas bendrai su sutuoktine šeimos poreikiams tenkinti. Šiame Bute pareiškėjų mama G. V. gyveno iki mirties. Šios aplinkybės pareiškėjų mamai G. V. suponavo nuomonę, kad visas turtas po sutuoktinio (pareiškėjų tėčio) mirties pereina jai, todėl ji tampa teisėta savininke. Pareiškėjų mama dėl amžiaus, taip pat teisinio išsilavinimo trūkumo nesuvokė, kad šį turtą po sutuoktinio mirties privalo paveldėti kreipdamasi į notaro biurą. Nors pareiškėjų mama ir nežinojo paveldėjimo procedūrų, tačiau atsiradusį palikimą ji priėmė faktiniu valdymu. Iš jos veiksmų buvo matyti, kad perimtą turtą ji valdė kaip savo, rūpinosi juo ir laikė save turto savininke. Tai, be kita ko, patvirtina aplinkybės, kad pareiškėjų mama G. V. iki mirties gyveno tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), ten nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, taigi gyvendama tuo adresu esančiame Bute ir naudodamasi juo, pareiškėjų mama neabejotinai rūpinosi turtu, jį prižiūrėjo ir laikė save turto savininke. Aplinkybes, kad pareiškėjų mama turtą priėmė faktiniu valdymu, patvirtina ir mokėjimai, susiję su Buto išlaikymų, t. y. mokėjimai už elektrą, šildymą ir vandenį. Kaip matyti iš po E. V. mirties gautų ir pridedamų sąskaitų už šildymą, vandenį ir elektrą, jose matosi, kad įsiskolinimų už einamus mėnesius nėra, kad prieš tai buvo apmokėtos sąskaitose už ankstesnį mėnesį nurodytos sumos (mokėjimo kvitai nėra išlikę). Kaip matyti iš pridedamo 2025-09-18 UAB „Ignitis“ rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 103444 – 1442, jame nurodoma, kad nepriemokos už elektros energiją nėra, t. y. „Nuo Objektui (duomenys neskelbtini) sudaryta nepriklausomo Elektros energijos pirkimo – pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis (toliau NT – Sutartis), kuriai priskirtas mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), vartotojas nurodytas E. V. Įvertinus atliktus mokėjimus NT Sutartyje susidariusios nepriemokos nėra.“. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjų mama G. V. palikimą, atsiradusį po sutuoktinio E. V. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė faktiniu valdymu ir turtą valdė iki savo mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjų E. V. ir G. V. palikimo perėjimą valstybei, neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E. V. ir G. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo tenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad G. V. nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).
Iš santuokos liudijimo matyti, kad E. V. ir G. V. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).
Gimimo liudijimai patvirtina, kad pareiškėjų tėvas – E. V., motina – G. V..
Gyventojų registro duomenimis, G. V. (mirusios (duomenys neskelbtini)) ir E. V. (mirusio (duomenys neskelbtini)) vaikai: G. V., gim. (duomenys neskelbtini), G. V., gim. (duomenys neskelbtini).
Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. V. mirė (duomenys neskelbtini).
Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. V. mirė (duomenys neskelbtini).
Iš Kretingos rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) notarės Vilijos Kralikienės liudijimo matyti, kad po E. V. mirties (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties Kretingos rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure paveldėjimo byla nėra užvesta (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Iš Kretingos rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) notarės Vilijos Kralikienės liudijimo matyti, kad po G. V. mirties (mirusios (duomenys neskelbtini)), palikimą priėmė sūnūs G. V. ir G. V. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, E. V. nuosavybės teise registruotas nekilnojamas turtas: butas, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 1992-07-15 pirkimo-pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-25 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-2632; pastatas-garažas, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2008-05-27 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 87(12.7).
Iš UAB „Ignitis“ pateiktos informacijos matyti, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), už suvartotą elektros energiją susidariusios nepriemokos nėra.
Byloje pateikti UAB „Kretingos šilumos tinklai“, UAB „Kretingos vandenys“, UAB „Ignitis“ mokėjimo pranešimai už objektui, adresu (duomenys neskelbtini), tiektas komunalines paslaugas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį, palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.
Kaip matyti iš minėtų įstatymų nuostatų, palikimą galima priimti atliekant vieną iš įstatyme nustatytų teisinių veiksmų: 1) pradėjus jį faktiškai valdyti; 2) paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Tokiu būdu, palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi paveldėtu turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog E. V. ir G. V. buvo susituokę. (Duomenys neskelbtini) mirus E. V., jo sutuoktinė G. V. per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Tačiau bylos duomenimis, iki E. V. mirties sutuoktiniai E. V. ir G. V. gyveno santuokos metu įgytame ir E. V. vardu registruotame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio E. V. mirties sutuoktinė G. V. ir toliau liko gyventi minėtame bute, mokėjo mokesčius už butui teiktas komunalines paslaugas (tai patvirtina Gyventojų registro duomenys apie G. V. deklaruotą gyvenamąją vietą, mokėjimo pranešimai).
Pagal kasacinio teismo praktiką, kai palikimą sudaro gyvenamasis būstas (namas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą gyvenamajame būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame būste, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad G. V. po sutuoktinio E. V. mirties faktiškai perėmė buto ir kito nekilnojamojo turto valdymą, atliko veiksmus, būdingus turto savininkui, ir tokiu būdu per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė sutuoktinio palikimą (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų kitų asmenų teises ir interesus.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatytinas tikslu pareiškėjams G. V. ir G. V. paveldėti po G. V. mirties atsiradusį palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinio E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti tikslu pareiškėjams G. V. ir G. V. paveldėti po G. V. mirties atsiradusį palikimą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.