- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-08
- Bylos Nr.
- e2S-127-368/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- G. V.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16871-907/2022 sprendžiant ieškovės S. V. ieškinio atsakovui G. V., institucijai, byloje teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2022-12-21 pateiktas ieškovės S. V. ieškinys atsakovui G. V., institucijai, byloje teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka CPK 111, 135, 382 straipsnių reikalavimų, įpareigojo ieškovę S. V. iki 2023-01-11 pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodo, jog dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes neištikimas ir žiauriai elgiasi, tačiau nenurodo ir nepagrindžia, kaip įrodinės atsakovą kaltę, išskyrus tai, kad prideda fotonuotraukas, iš kurių viena net neįžiūrima, todėl teismas įpareigojo tai nurodyti ir pagrįsti.
4. Teismas nurodė, kad ieškinyje ieškovė sau prašo priteisti žymiai didesnę bendro turto dalį, nemokant jokios kompensacijos atsakovui už jai tenkančią didesnę turto dalį, kas aiškiai prieštarauja įstatymui. Be to, ji dar reikalauja iš atsakovo jai priteisti 1000 Eur kompensaciją už galimai atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, kas neatitinka ieškinio ir prie jo pridėtų dokumentų, todėl teismas įpareigojo tai patikslinti, nurodyti dėl atsakovui mokamos kompensacijos, nes kreditą po santuokos nutraukimo prašo palikti mokėti solidariai abiem sutuoktiniams. Be to, ieškinyje nenurodytas prie dalintino turto šiltnamis, todėl teismas ieškovę įpareigojo jį nurodyti.
5. Ieškovė nurodo, jog po santuokos nutraukimo šalys lieka solidariai atsakingos AB Swedbank, tačiau po santuokos nutraukimo butas pagal ieškinio reikalavimus atitenka ieškovei ir vaikams, tai kodėl atsakovas, perdavęs tam tikros vertės turtą (savo turto dalį) vaikams, turėtų dar mokėti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis ir finansuoti ieškovės turtą (jos buto dalį), be to, net neaišku, kas mokės paskolą už vaikams tenkančią turto dalį po santuokos nutraukimo, todėl teismas įpareigojo tai patikslinti.
6. Teismas akcentavo, kad ieškovė ieškinyje nurodo per mažą ieškinio kainą, nuo kurios turi būti skaičiuojamas žyminis mokestis, todėl įpareigojo tai patikslinti. Netiksliai nurodyta ir turto vertė, viso buto su rūsiu vertė yra 64200 Eur, ieškovė prašo jai priteisti ½ dalį minėto turto ir vėl nurodo, jog minėtos dalies vertė 64200 Eur, todėl įpareigojo tai patikslinti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Ieškovė nenurodė nei kokią mokymo įstaigą kiekvienas iš vaikų lanko, kokius būrelius, jokių duomenų apie vaikų sveikatą nepateikė, taip pat nepateikė jokių vaikų išlaikymo dydį pagrindžiančių įrodymų (kvitų, mokėjimo nurodymų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų, kokie vaikų poreikiai patenkinami). Pažymėjo, kad įrodymų apie vaikų poreikius nepateikimas ir tinkamas vaikų poreikių nesurašymas vaiko poreikių lentelėje negali būti laikomi tinkamu ieškinio pagrindimu, jeigu ieškiniu reiškiami reikalavimai, susiję su nepilnamečiais vaikais ir jų išlaikymu. Teismas sprendė, kad minėtus duomenis ir įrodymus ieškovė turi pateikti šioje proceso stadijoje. Ieškovė vaikams išlaikymą prašo dalį skirti turtu, dalį periodinėmis išmokomis, tačiau nepateikia kreditoriaus sutikimo, jog jis sutinka, kad minėtas turtas (dalis butas) būtų perduotas vaikams, todėl teismas įpareigojo visa tai nurodyti ir teismui pateikti.
Šalies argumentai
8. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis vienam po 73 Eur, kas yra aiškiai per mažai, todėl toks reikalavimas net negali būti svarstomas, o kitam – po 237,25 Eur. Pažymėjo, jog laikinas išlaikymas vaikams turtu negali būti mokamas, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas, dėl to ieškovę įpareigojo jį patikslinti. Teismas ieškovę įpareigojo patikslinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat įpareigojo primokėti dar pusė žyminio mokesčio už turtinius reikalavimus ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą, nes likusi žyminio mokesčio dalis galėtų būti atidėta. Be to, ieškovė nepateikė atstovavimo sutarties, savo asmens tapatybės dokumento kopijos ir santuokos liudijimo originalo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu ieškovė S. V. prašo pirmosios instancijos teismo nutartie dalį dėl įpareigojimo pateikti išrašą iš teisinių paslaugų sutarties bei prie dalintino turto nurodyti šiltnamį palikti nepakeistą, likusią Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantė jau pateikė teismui savo asmens dokumento kopiją, santuokos liudijimo originalą, išrašą iš teisinių paslaugų sutarties bei įsipareigoja per nurodytą terminą patikslinti ieškinio reikalavimus – prie dalintino turto nurodyti šiltnamį.
9.2. Apeliantės įsitikinimu, teismas, nesant esminių ieškinio trūkumų ir (arba) nustačius, kad ir kiti ieškinio trūkumai nesudaro esminių kliūčių proceso eigai, turėtų priimti ieškinį, o galutinį ieškinio reikalavimą, įrodymus ir kitą informaciją, jei ji būtina bylos nagrinėjimui, surinkti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje.
9.3. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovo negali būti reikalaujama, kad jis pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Duomenų ir įrodymų pateikimas yra ieškovės teisė, o ne pareiga ir tokių duomenų nepateikimas negali būti vertinamas kaip esminis ieškinio trūkumas, sąlygojantis ieškinio nepriėmimą.
9.4. Teismas balansuoja ant teisėjo etikos ribos, nurodydamas kad „minėtą prašymą ruošė advokatas, todėl jis privalo pateikti motyvuotą ir pagrįstą prašymą, o ne bet ką surašyti ir bet ką prašyti“.
9.5. Ieškovės ieškinys nurodytose dalyse visiškai atitinka bendruosius ir specialiuosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, ieškinio pagrindas ir dalykas suformuluotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl ieškinio trūkumų vertinimo
12. Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kitaip tariant, imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.
13. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 15 punktas). Tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės (CPK 159 straipsnio 1 dalis). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas taip pat gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog santuokos nutraukimą ginčo teisena dėl sutuoktinio (abiejų sutuoktinių) kaltės reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio ir CPK XIX skyriaus teisės normos. Ieškinio priėmimo stadijoje atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant vieno ar abiejų sutuoktinių kaltei), todėl priimant ieškinį bei kartu su juo pateikiamus įrodymus, teismas turi įvertinti ieškinio turinį formaliai: ar jo turinys atitinka CPK 382 straipsnyje nustatytus ieškinio turinio reikalavimus, ar nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir pan. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas pagrįsti kaip ieškovė įrodinės atsakovo kaltę, patikslinti atsakovui mokamos kompensacijos dydį, nurodyti kas mokės paskolą už vaikams tenkančią turto dalį po santuokos nutraukimo teismo, patikslinti turto vertę, pagrįsti ieškovės nurodomus vaikų poreikius, reikalavimas kreditoriaus sutikimo, jog jis sutinka, kad minėtas turtas (dalis buto) būtų perduotas vaikams, pažeidė civilinio proceso kodekso normas, šie trūkumai nėra esminiai, dėl kurių teismas turėtų nepriimti ieškinio, kadangi tokius trūkumus galima pašalinti ir parengiamojo teismo posėdžio metu, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį.
15. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui, todėl procesiniai dokumentai perduotini trūkumams šalinti tik tais atvejais, kai šie trūkumai yra ne formalaus pobūdžio, bet esminiai, trukdantys tinkamai pradėti ir atlikti su šių dokumentų priėmimu susijusius įstatyme numatytus procesinius veiksmus.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, taikydamas ieškinio trūkumų institutą, nepagrįstai nurodė pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei atsisakė spręsti ieškovės prašymą iš dalies atleisti atleidimo nuo dalies žyminio sumokėjimo klausimą.
17. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškovės ieškinio priėmimo grąžintinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl išskirtinės situacijos susidarymo
18. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose jau yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1081-1119/2023 pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovei S. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Ieškovo G. V. ieškinys priimtas 2023-01-10. Nagrinėjamu atveju apeliantė – atsakovė S. V. 2023-02-03 yra pateikusi atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Apeliacinės instancijos vertinimu, esant tokiai situacijai, išsprendus apeliantės pateikto ieškinio priėmimo klausimą, būtina spręsti civilinių bylų Nr. e2-1072-907 ir e2-1081-119 sujungimo klausimą.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. nutartį panaikinti ir ieškovės ieškinio priėmimo ir bylų sujungimo klausimus perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.