Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nutarimas

2020-02-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-221-314/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-26
Bylos Nr.
A6.-221-314/2020
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00029-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Antanas Šeštokas (pirm.)
Pažeidėjas
R. Ž.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-221-314/2020Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00029-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.5.4; 7.11; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S2020 m. vasario 26 d.Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas Šeštokas,sekretoriaujant Loretai Žukevičiūtei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „G.“ vadovo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose 2020 m. vasario 12 d., UAB „G.“ vadovui R. Ž. iškelta administracinio nusižengimo byla gavus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Pareiškime nurodoma, kad UAB „G.“ yra VMI skolininkė. VMI apskaitos informacinės sistemos 2020 m. sausio 26 d. duomenimis, UAB „G.“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 19 988,09 Eur, iš kurių 8,44 Eur mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai, 1 955,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 284,45 Eur šio mokesčio delspinigiai, 1 123,70 Eur pelno mokesčio delspinigiai, 11 781,05 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 1055,16 Eur šio mokesčio delspinigių, 1 955,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 284,45 Eur šio mokesčio delspinigiai, 3 679,00 Eur nekilnojamojo turto mokestis ir 79,56 Eur šio mokesčio delspinigiai, 1,87 Eur žemės mokesčio. UAB „G.“ susidariusių mokesčių mokėjimo terminai yra: 1) gyventojų pajamų mokesčio 2016 m. -vasario 1 d.; 2) nekilnojamojo turto mokesčio 2016 m. vasario 15 d.; 3) pridėtinės vertės mokesčio 2016 m. vasario 25 d. VMI UAB „G.“ atžvilgiu vykdė priverstinį išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) ir iš turto. Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1392-18-173/2016 nutarė iškelti UAB „G.“ restruktūrizavimo bylą. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. civilinėje byloje Nr. B2-130-230/2019 nutraukė UAB „G.“ restruktūrizavimo bylą. Šia nutartimi Kauno apygardos teismas išaiškino, kad įsiteisėjus nutarčiai nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą Lietuvos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1, 4 arba 5 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka. Tačiau UAB „G.“ vadovas R. Ž. pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė. VMI pateikė Kauno apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „G.“. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2255-638/2019 iškėlė UAB „G.“ bankroto bylą. Bankroto administratoriumi teismas paskyrė UAB „Reniva“. UAB „G.“ vadovas R. Ž., žinodamas apie UAB „G.“ finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „G.“. UAB „G.“ vadovas R. Ž. neįvykdė Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatyme 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „G.“ ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą (b. l. 1-4).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Ž. teismo posėdyje nepripažino padaręs nusižengimo ir paaiškino, kad nebuvo gavęs Kauno apygardos teismo nutarties dėl UAB „G.“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, todėl nieko nežinojo apie turimą pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „G.“ bankroto bylos iškėlimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjos VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką buvo pranešta laiku ir tinkamai (b. l. 61). Pareiškėjos VMI atstovė pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant, prašo UAB „G.“ vadovui R. Ž. paskirti ANK 120 straipsnio sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą (b. l. 84).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais; o 37 straipsnio 12 dalis numato, kad bendrovės vadovas, be kita ko, atsako ir už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Šiuo metu įmonės nemokumą apibrėžia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, tačiau vadovaujantis minėto įstatymo 155 straipsnio 1 dalimi, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išimtis. Šiuo atveju yra aktualios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos. Šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vadovaujantis ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi norint įmonės vadovą ar kitus asmenis pagal kompetenciją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, šiam administraciniam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 211 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018, Vilniaus apygardos teismo; Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-25-348/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-59-919/2020).

Žemesnės instancijos teismas

Bylos medžiaga, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi UAB „G.“ iškelta restruktūrizavimo byla. Teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtintas UAB „G.“ restruktūrizavimo planas ketverių metų laikotarpiui, t. y. iki 2020 m. spalio 26 d. įskaitytinai, o 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi patvirtintas UAB „G.“ patikslintas restruktūrizavimo planas, kurio pakeitimams pritarta 2018 m. liepos 31 d. UAB „G.“ kreditorių susirinkime. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 22 d. nutartimi nutraukė UAB „G.“ restruktūrizavimo bylą. Nutraukdamas UAB „G.“ restruktūrizavimo bylą, teismas konstatavo, kad UAB „G.“ restruktūrizavimo planas vykdomas netinkamai, kas sudaro Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą pagrindą nutraukti restruktūrizavimo bylą. Šia nutartimi teismas išaiškino, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d.) 28 straipsnio 1 dalies 1, 4 arba 5 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 30 d.

Kauno apygardos teisme 2019 m. spalio 28 d. buvo priimtas VMI pareiškimas iškelti UAB „G.“ bankroto bylą ir 2019 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2255-638/2019 (dabartinis bylos Nr. eB2-907-638/2020) teismas iškėlė UAB „G.“ bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 27 d. nutartyje konstatavo, kad iš įmonės balanso už 2018 metus matyti, kad įmonė turėjo turto už 571 884 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 239 305 Eur. UAB „G.“ už 2018 metus deklaravo 14 862 EUR nuostolių. Pagal 2018 m. balansą, įmonės turtą tai pat sudaro trumpalaikis turtas, t. y. 571 404 Eur (iš jų 556 103 Eur per vienerius metus gautinos sumos). Remiantis VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „G.“ vardu registruoto turto nėra. Remiantis viešais Sodros duomenimis įmonėje apdraustųjų asmenų nėra. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis UAB „G.“ yra du darbuotojai, skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 19 128, 24 Eur. Taigi, Kauno apygardos teismas konstatavo iškeldamas bankroto bylą konstatavo, kad UAB „G.“ negali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams.

UAB „G.“ vadovu nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 19 d. buvo R. Ž. (b. l. 8). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad iki 2019 m. spalio 28 d. kuomet VMI pateikė pareiškimą, nė vienas iš kreditorių, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „G.“. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad UAB „G.“ dalyviai (vadovas, akcininkai) po restruktūrizavimo bylos nutraukimo ėmėsi kokių nors priemonių įmonės mokumui atkurti. Iš VMI pateiktų apskaitos informacinės sistemos duomenų matyti, kad 2020 m. sausio 26 d. duomenimis, UAB „G.“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 19 988,09 Eur, iš kurių 8,44 Eur mokesčio už aplinkos teršimą delspinigiai, 1 955,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 284,45 Eur šio mokesčio delspinigiai, 1 123,70 Eur pelno mokesčio delspinigiai, 11 781,05 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 1055,16 Eur šio mokesčio delspinigių, 1 955,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 284,45 Eur šio mokesčio delspinigiai, 3 679,00 Eur nekilnojamojo turto mokestis ir 79,56 Eur šio mokesčio delspinigiai, 1,87 Eur žemės mokesčio. UAB „G.“ nevykdant mokestinių prievolių, VMI 2019 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-70426 išieškoti 1 298,85 Eur ir 2019 m. liepos 16 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 467-105974 išieškoti 18 891,79 Eur mokestines nepriemokas iš UAB „G.“ turto, sprendimai nėra neįvykdyti.

Įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartis dėl UAB „G.“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis dėl UAB „G.“ bankroto bylos iškėlimo, VMI pateikti duomenys patvirtina, kad bendrovės vadovas R. Ž. būdamas UAB „G.“ vadovas, žinodamas apie bendrovės sunkią finansinę padėtį bei turimus įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą įmonei, kad įsiteisėjus nutarčiai nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą ir esant kitoms ĮBĮ nurodytoms bankroto bylos iškėlimo sąlygoms, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl UAB „G.“ bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, juo labiau įmonei turint finansinių sunkumų jau nuo 2016 metų, kuomet buvo UAB „G.“ iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau Kauno apygardos teismui 2019 m. kovo 22 d. nutartimi nutraukus UAB „G.“ restruktūrizavimo bylą dėl netinkamo restruktūrizavimo plano vykdymo, R. Ž. nevykdė šios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir tokiais veiksmais (neveikimu) padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. Ž. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pareiškėja VMI prašo paskirti R. Ž. ANK 120 straipsnio sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur baudą. Teismas pažymi, kad pagal ANK 22 straipsnį administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Teismų praktikoje konstatuota, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Atsižvelgiant į išdėstytą ir įvertinus padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, R. Ž. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta artima minimaliai bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per bet kuriuos Alytaus apylinkės teismo rūmus.

Teisėjas Antanas Šeštokas