Kauno apygardos teismo sprendimas

2020-01-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-59-919/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2020-01-16
Bylos Nr.
AN2-59-919/2020
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00209-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aurelijus Rauckis (pirm.)
Pažeidėjas
J. J.
Institucija
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-59-919/2020Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00209-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10. (S)
Kaunoapygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 16 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. (toliau – J. J.) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. J. J. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 2700 Eur bauda, už tai, kad jis būdamas UAB „J.“ vadovu, būdamas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-480-448/2018, kuris įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 5 d., nubaustas už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą 1400 Eur bauda, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 26 d. (diena, kai bendrovės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei), žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei turimus ir vis didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau jis neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei ir tokiu neveikimu pažeidė kreditorės VMI interesus.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu J. J. prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarimą panaikinti.

1.1. Skundo autoriaus nuomone, teismai negali bausti asmens administracine tvarka už jo nuomonę ir dėl to, jog jis teikia teismui procesinius prašymus, gina savo nors ir galimai nepagrįstas teises. Iki šiol nėra išnagrinėtas jo skundas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme prieš VMI, todėl jis dėl subjektyvių priežasčių neteikė prašymo iškelti bankroto bylą, nes tikėjo, kad bendrovė moki, o mokesčių inspekcijos priskaičiuotos sprendimais baudos yra nepagrįstos ar nepagrįstos iš dalies.

1.2. Be to, skundo autorius nurodo, jog Alytaus apylinkės teismo nutarimas nėra motyvuotas dėl asmens kaltės, jame formaliai surašyti vienašališki mokesčių administratoriaus sprendimai, patikrinimo aktai. Kad Kauno apygardos teismas atsisakė iškelti bankroto bylą rodo, jog teismas turėjo abejonių ar UAB „J.“ moki. J. J. tyčinių veiksmų ir kaltės teismas apskritai nevertino, formaliai taikė Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, be to, nubaudė antrą kartą. Visiškai nepagrįstai teismas vertina, jo veiksmų trunkamąjį pobūdį, nes pirma bauda buvo skirta ne dėl to paties pažeidimo. Teismas baudžia už asmens nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nepaiso, kad nuo 2015 metų pareiškėjas siekia apginti įmonės interesus, bei visais teisėtais būdais ginčijo jam priskaičiuotas baudas, tikėjo, kad jos bus panaikintos. Vieno kreditoriaus interesais, prieš kitų kreditorių - darbuotojų interesus, įmonės interesus, kitų verslo subjektų interesus - negalėjo būti iškelti aukščiau kitų, todėl nesant J. J. kaltų ir tyčinių veiksmų bauda negali būti paskirta pagrįstai.

Atsiliepimas

2. Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas J. Č. pateikė atsiliepimą į J. J. skundą, kuriuo prašo jo skundo netenkinti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarimą.

2.1. Atsiliepime nurodoma, kad iš UAB „J.“ balansų matyti, kad 2016 m. įmonės turimo turto vertė sudarė 23 090 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai - 16 765 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai - 4 265 Eur), 2017 m. įmonė turėjo turto 27 871 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 92183 Eur. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad UAB „J.“ jau 2016 m. gruodžio 31 d. būklei buvo nemoki, nes jos balanse įrašytos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, tokiu būdu, bendrovės vadovui J. J. jau 2016 m. gruodžio 31 d. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes jis kaip įmonės vadovas, kuriam keliami didesni atidumo bei rūpestingumo standartai, suprato arba turėjo suprasti, kad įmonės mokumo atstatyti nevyks. Vadovas šios pareigos neįvykdė. Dėl šios priežasties konstatuotinas vadovo J. J. neteisėtas neveikimas. Be to pažymėtina, įmonės nemokumo faktas yra nustatytas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi, kuria bendrovei iškelta bankroto bylą, todėl įrodinėti bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo.

2.2. Institucija skunde pažymi, kad nepagrįstai savo skunde J. J. teigia, jog skola kreditoriui VMI yra nepagrįsta ir jis abejoja jos dydžiu, todėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo neteikė dėl subjektyvių priežasčių, nes tikėjo, kad bendrovė moki, o skola kreditoriui - VMI, kuri priskaičiuota atlikus įmonės patikrinimą, bus panaikinta. Šiuo atveju teismai nagrinėję įmonės bankroto bylą tai yra, tiek Kauno apygardos teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdami dėl įmonės nemokumo pažymėjo, kad UAB „J.“, inicijuoti teisminiai ginčai administraciniame teisme nėra susiję su mokestinės prievolės VMI pagrįstumo ar dydžio ginčijimu. Bendrovės užvestas administracinis ginčas teisminio proceso, kuriame yra ginčijamas Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 30 d. sprendimas dėl atsisakymo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl VMI 2017 m. sausio 30 d. sprendimo apskundimo nėra mokestinis ginčas dėl pačios bendrovės mokestinės nepriemokos fakto ar dydžio. Taigi, prašymo dėl termino atnaujinimo padavimas teismui, teisiniu požiūriu negali būti laikomas tolimesne mokestinio ginčo stadija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. J. J. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis).

8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį įstatyme išvardytą alternatyvų pažeidimą. Antra šio įstatymo dalis numato atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai.

9. Sprendžiant iš aptarto straipsnio dispozicijos, akivaizdu, kad komentuojama teisės norma yra formuojama kaip blanketinė, tai yra, nukreipianti į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju, įvertinus skundžiamu nutarimu J. J. inkriminuotų neteisėtų veiksmų visumą, neabejotina, jog susiklosčiusiems teisiniams santykiams yra aktualios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurių duomenimis, tuo atveju, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnyje numatytam pažeidimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

10. Byloje ištirti įrodymai patvirtina faktą, kad J. J., būdamas bendrovės vadovu ir žinodamas apie jos finansinę padėtį bei vis didėjančius įsipareigojimus VMI bei kitiems kreditoriams, privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „J.“ jau 2016 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, nes jos balanse įrašyti mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo pusę jos turto vertės, o VMI 2017 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai bendrovės turtą jau viršijo bent tris kartus. J. J., būdamas UAB „J.“ vadovas, žinodamas sunkią įmonės padėtį ir tai, jog įmonė jau nuo 2016 m. pabaigos negali atsiskaityti su kreditoriais (VMI pateikti duomenys patvirtina, kad jau nuo 2018 m. kovo 20 d. buvo teikiami nurodymai nurašyti mokestines nepriemokas iš bendrovės sąskaitos, tačiau bendrovė su kreditore iki bankroto bylos iškėlimo neatsiskaitė), nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo iki tol, kol dėl to 2018 m. spalio 26 d. kreipėsi M. B. byla iškelta Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartimi, ši nutartis įsiteisėjo 2019 m. gegužės 9 d. (1 t. 24-27, 28-33 b.l.).

11. Pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo J. J. turėjo nuo pat 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau iki 2018 m. spalio 26 d., tai yra, dienos, kai dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi pati kreditorė VMI, jis šios pareigos nevykdė. Tuo laikotarpiu, iki VMI 2018 m. spalio 26 d. nutraukė jo daromą trunkamąjį nusižengimą, J. J. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. birželio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje, kuris įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 5 d., nubaustas už tai, kad jis padarė vieną iš ANK 120 straipsnio 1 dalyje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Šiuo atveju nėra svarbu ar J. J. padarė analogišką pažeidimą, kadangi ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimai yra alternatyvūs, todėl užtenka padaryti dar vieną pažeidimą iš išvardintų alternatyvių pažeidimų, jog būtų galima laikyti, kad jis pažeidimą padarė pakartotinai. Taigi, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, kaip pakartotinis kreditoriaus teisių pažeidimas. Todėl atsižvelgiant į tai, J. J. apeliacinio skundo argumentas dėl to, jog teismas be pagrindo nubaudė jį antrą kartą, kadangi pirmoji bauda paskirta ne dėl to paties pažeidimo, atmetamas, kaip nepagrįstas.

12. Apeliaciniame skunde J. J. nurodė, jog jis dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, kadangi manė, jog įmonė yra moki, o VMI paskaičiuotos skolos yra neteisingos ir dėl to vyko teisiniai ginčai. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad J. J. teiginiai, jog mokestinių patikrinimų metu buvo neteisingai suskaičiuoti mokėtini mokesčiai, baudos ir delspinigiai, yra visiškai subjektyvus situacijos vertinimas, paneigtas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Be to, vykstantys teisiniai ginčai neturi jokios reikšmės J. J. atsakomybei pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aurelijus Rauckis