- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2S-733-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22012-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- V. V.
- Ieškovas
- V. V.
- Advokatai
- Justas Jankauskas, Edvinas Sergaitis
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui V. V. dėl gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio nepilnametėms dukroms pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-52-182/2012 ir nustatyti nepilnamečių dukrų M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir P. V. ((duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina V. V.; priteisti iš atsakovo V. V. išlaikymą nepilnametei dukrai M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo V. V. išlaikymą nepilnametei dukrai P. V. ((duomenys neskelbtini)) po 1686 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo skiriamo išlaikymo po 75/100 Eur kiekvienai dukrai nepakanka net būtiniausių poreikių patenkinimui. Nepilnamečių dukrų būtiniausių poreikių tenkinimui reikėtų skirti mažiausiai po 400 Eur kiekvienai kas mėnesį, todėl atsakovas kas mėnesį turėtų teikti po 200 Eur kiekvienai dukrai. 2018 m. balandžio 27 d. P. V. pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalota, jai nustatytas sunkus neįgalumas. Dukrai tęsiamas gydymas, ieškovė kas mėnesį išleidžia dukros gydymui ne mažiau kaip 2 972 Eur. Dėl dukros P. V. sužalojimo atsakovas iš Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 2018 m. rugsėjo 4 d. gavo 7 333,33 Eur draudimo išmoką, kurią tikėtina panaudojo ne dukros P. V. naudai (gydymui), o savo asmeninėms reikmėms, neatsižvelgdamas, jog šie pinigai buvo skirti P. V.. Atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai P. V. turėtų būti 1 686 Eur (200 Eur+(2972/2)).
3. 2019 m. sausio 14 d. šalys pateikė prašymą rašytinio proceso tvarka patvirtinti tarp ieškovės V. V. ir atsakovo V. V. 2019 m. sausio 10 d. sudarytą taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. sausio 16 d. nutartimi pakeitė Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-52-182/2012 dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo, ir patvirtino ieškovės V. V. ir atsakovo V. V. 2019 m. sausio 10 d. sudarytą taikos sutartį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo tokiomis sąlygomis:
1. Šalys susitaria pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-52-182/2012 dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo ir:
1.1. nustatyti nepilnamečių dukrų P. V., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. V., a. k. (duomenys neskelbtini).
1.2. nustatyti, kad V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros P. V., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka kas mėnesį po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) periodines išmokas iki dukros pilnametystės, išlaikymą pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kasmet jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
1.3. nustatyti, kad V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametės dukros M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka kas mėnesį po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) periodines išmokas iki dukros pilnametystės, išlaikymą pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kasmet jį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;
1.4. nustatyti uzufrukto teises V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), į nepilnamečių dukrų išlaikymui mokamas lėšas.
2. V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), įsipareigoja:
2.1. išlaikymą nepilnametėms dukroms mokėti kiekvieną einamąjį mėnesį iki 20 mėnesio dienos, skiriamą išlaikymą sumokant pavedimu į V. V. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Paysera LT“, UAB;
2.2. P. V., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), specialiųjų poreikių tenkinimui skirti 7 333,33 Eur, kurie 2018 m. rugsėjo 4 d. Seesam Insurance AS Lietuvos filialas jam buvo išmokėti kaip draudimo išmoka už dukros sužalojimą, šią sumą sumokant pavedimu į V. V. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Paysera LT“, UAB arba tiesiogiai apmokant už paslaugas/daiktus, skirtus P. V. specialiųjų poreikių tenkinimui.
2.2.1. Šalys susitaria, jog 2.2. punkte nurodytą sumą V. V. įsipareigoja sumokėti ne vėliau kaip per 36 (trisdešimt šešis) mėnesius, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.
2.3. Padengti 1/2 (vieną antrąją) V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), dėl bylos patirtų bylinėjimosi išlaidų – išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurių bendras dydis 1445,53 Eur.
2.3.1. Šalys susitaria, jog 2.3. punkte nurodytas bylinėjimosi išlaidas V. V. V. V. atlygins per 2 (du) mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo.
3. Šalys susitaria išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu byloje, jeigu tokios būtų, padengti lygiomis dalimis.
4. Taikos sutartis įsigalioja nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas V. V., atstovaujamas advokato Edvino Sergaičio, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartis dalyje dėl 7333,33 Eur, kurie 2018 m. rugsėjo 4 d. Seesam Insurance AS Lietuvos filialas buvo išmokėti atsakovui kaip draudimo išmoka už dukters sužalojimą, sumokėjimo į V. V. atsiskaitomąją sąskaitą arba tiesiogiai apmokant už paslaugas/daiktus, skirtus P. V. specialiųjų poreikių tenkinimui bei dėl padengimo ½ V. V. dėl bylos patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurių bendras dydis 1445,53 Eur, turi būti panaikinta. Pirmosios instancijos teisme nekilo ginčo nei dėl nepilnamečių dukrų P. V. ir M. V. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nei dėl išlaikymo dydžio po 200 Eur kiekvienai iš jų priteisimo iš atsakovo. Su šiais reikalavimais atsakovas sutiko ir niekada jų neginčijo. Atsakovas nesutiko su reikalavimu dėl 1686 Eur išlaikymo dukrai P. V. priteisimo, nes neturi finansinių galimybių mokėti tokios sumos. Pateikdama atsakovui pasirašyti taikos sutartį, ieškovė nuslėpė nuo atsakovo, o taip pat ir nuo teismo, faktinę aplinkybę, kad tuo pat metu baudžiamojoje byloje ieškovė buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl P. V. patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodama šią žalą tais pačiais motyvais, kuriuos nurodė ir šioje civilinėje byloje. Aplinkybės apie civilinio ieškinio pareiškimą baudžiamojoje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atsakovui nebuvo žinomos, o ieškovė jas sąmoningai nuslėpė, pateikdama atsakovui pasirašyti jos pačios parengtą taikos sutartį. Apie baudžiamąją bylą atsakovas sužinojo dienraštyje „Lietuvos rytas“ publikuotame straipsnyje. Toks ieškovės sutikimas buvo išgautas apgaulės būdu – nutylint esmines jo apsisprendimui pasirašyti taikos sutartį aplinkybes, ko pasekoje atsakovas sutiko įsipareigoti P. V. specialiųjų poreikių tenkinimui skirti 7333,33 Eur sumą, nors tokio reikalavimo nebuvo net ir ieškovės pareikštame ieškinyje. Taikos sutartis neišreiškia tikrosios atsakovo valios ir atsakovo pasirašyta buvo tik dėl nesąžiningų ieškovės veiksmų – esminių atsakovo apsisprendimui pasirašyti taikos sutartį aplinkybių nuslėpimo.
5.2. Pirmosios instancijos teismas negalėjo tvirtinti taikos sutarties, kadangi reikalavimas dėl 7333,33 Eur priteisimo net nebuvo reiškiamas. Teismas išėjo už ieškinio ribų.
5.3. Ieškovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos už advokato teiktą teisinę pagalbą (1445,53 Eur) yra neadekvačios. Ta pati advokatų kontora ieškovę atstovavo ir baudžiamojoje byloje.
Atsiliepimas
6. Ieškovė V. V., atstovaujama advokato Justo Jankausko, atsiliepimu į atsakovo V. V. atskirąjį skundą prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, atsakovui V. V. skirti 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 procentų (2500 Eur) iš šios baudos sumos skirti ieškovei V. V., priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai:
6.1. Ieškovės ieškinys atsakovui dėl išlaikymo dydžio P. V. padidinimo tenkinant jos dėl eismo įvykio atsiradusius specialiuosius poreikius ir teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-260-954/2019 (toliau - baudžiamoji byla) nagrinėtas ieškovės civilinis ieškinys nebuvo grindžiamas tais pačiais motyvais. Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas ieškovės civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo draudimo bendrovei ERGO SE Lietuvos filialas (toliau - Draudimo bendrovė) ir eismo įvykio kaltininkui. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ieškovės civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t. y. iš eismo įvykio kaltininko buvo priteista dalis prašomos neturtinės žalos ieškovei bei jos dukrai P. V., taip pat buvo priteista dalis jau patirtos turtinės žalos atlyginimo, būsimos gydymosi išlaidos nebuvo priteistos. Draudimo bendrovė atlygino ir atlygina ieškovei tik tą turtinę žalą (P. V. gydymosi išlaidas), kuri yra patirta ir atlygina ne visada visą. Ieškovė kiekvieną mėnesį turi iš savo lėšų dukros gydymui skirti apie 2 972 Eur, o paskui mėnesį ar net du laukti, kol Draudimo bendrovė atlygins šias patirtas išlaidas, arba atlygins tik dalį jų. Ieškovė, niekur nedirbdama, o vien prižiūrėdama ir slaugydama dukrą, neturi finansinių galimybių gauti tokių lėšų. Atsakovas net 2 mėnesius neteikia savo dukroms jokio išlaikymo. Ieškovė ir kreipėsi su ieškiniu į teismą, kad atsakovas proporcingai prisidėtų prie savo dukros P. V. specialiųjų poreikių tenkinimo, o vėliau šių sumų atlyginimo galėtų kartu su ja reikalauti iš Draudimo bendrovės ar eismo įvykio kaltininko, jei bus peržengtos draudimo išmokos maksimalios ribos, kas yra labai realu, nes artimiausiu metu P. V. planuojama galvos operacija, kuri kainuos apie 100000 Eur.
Šalies argumentai
6.2. Priešingai nei teigia atsakovas, jam pasirašant taikos sutartį buvo žinoma aplinkybė apie tai, jog ieškovė, atstovaudama savo dukros P. V. interesus, yra pateikusi baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovas kaip proceso šalis (nukentėjusysis, vėliau civilinis ieškovas) pats dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime (2018-12-03, 2018-12-18 posėdžiuose), į baudžiamąją bylą pats teikė civilinį ieškinį dėl jo neva patirtos 7000 Eur neturtinės žalos dėl dukros P. V. sužalojimo, nors dukros po sužalojimo išvis nelankė ir jam nerūpėjo dukros sveikata. Atsakovas baudžiamojoje byloje tik siekė pasipelnyti iš dukros nelaimės. Vėliau, suprasdamas, kad jo pareikštas civilinis ieškinys yra nepagrįstas ir nėra realių galimybių, kad bus patenkintas, jo atsisakė.
6.3. Taikos sutarties tekstas buvo derinamas su atsakovu darant atsakovui nemažai nuolaidų. Todėl yra nepagrįsti atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad taikos sutarties tekstas su juo nebuvo derintas, kad jam neva nebuvo žinomos visos aplinkybės ar kad sutikimas pasirašyti taikos sutartį buvo išgautas neva panaudojant apgaulę.
6.4. Priešingai, nei atskirajame skunde nurodo atsakovas, nagrinėdamas šeimos bylas, teismas gali išeiti už ieškinio ribų. Teismas šioje byloje patvirtino taikos sutartį, su joje numatytomis sąlygomis, atsakovo savanoriškai prisiimtais įsipareigojimais. Teismo aktyvumas grindžiamas būtinumu saugoti viešąją tvarką, todėl teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti taikos sutarties turinį, jos sudarymo procesą. Teismas nustatė, kad taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, iš esmės nepažeidžia šalių, nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų.
6.5. Ieškovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir protingos. Šalys pagal taikos sutartį susitarė bylinėjimosi išlaidas pasidalinti pusiau, t. y. po 722,77 Eur, kas yra sąžininga atsakovo atžvilgiu. Atsakovui buvo suteiktas 2 mėnesių terminas šias išlaidas padengti, nors ieškovė už šias išlaidas turėjo atsiskaityti po 5 dienų po sąskaitos faktūros išrašymo, todėl dėl atsakovo turi įsiskolinimų.
6.6. Atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis turi būti paskirta bauda. Atsakovas atskiruoju skundu ginčija teismo nutartį tik iš dalies, o atsakovo nurodyti atskirojo skundo motyvai yra nepagrįsti, nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, dėl kurių nėra pagrindo naikinti nutarties. Atsakovo procesinis dokumentas buvo pateiktas ne siekiant apginti savo pažeistą teisę, o sukelti ieškovei nepatogumų, papildomų išlaidų, rūpesčių. Atsakovas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos savo nepilnametėms dukroms neteikia jokio išlaikymo. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė patiria nemažai teisinių išlaidų, kurias tik didina atsakovo neatsakingas elgesys ir akivaizdus piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Atsakovas ieškovės atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, pažeidė jos teisėtus lūkesčius dėl ginčo užbaigimo taikos sutartimi, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis akivaizdžiai kenčia nepilnamečių dukrų interesai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas, bylos nagrinėjimo metu gavęs šalių sudarytą taikos sutartį, prieš ją tvirtindamas, turi patikrinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CK 42 straipsnis), taip pat ar sutarties sąlygos nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
10. Taikos sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam sudaryti yra būtina suderinta abiejų proceso šalių valia. Pagal CK 6.986 straipsnio 1 dalį, taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia bendrais sandorių negaliojimo pagrindais (tuo pačiu ir dėl abiejų ar vienos iš sutarties šalių valios trūkumų).
11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-182/2012 nustatytą nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą, t. y. nustatyti nepilnamečių dukrų M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir P. V. ((duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su ieškove V. V. ir priteisti iš atsakovo V. V. išlaikymą nepilnametei dukrai M. V. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, o nepilnametei dukrai P. V. ((duomenys neskelbtini)) priteisti po 1686 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. balandžio 27 d. P. V. pateko į eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalota, jai nustatytas sunkus neįgalumas. Dukrai tęsiamas gydymas, ieškovė kas mėnesį išleidžia dukros gydymui ne mažiau kaip 2 972 Eur. Dėl dukros P. V. sužalojimo atsakovas iš Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 2018 m. rugsėjo 4 d. gavo 7 333,33 Eur draudimo išmoką, kurią tikėtina panaudojo ne dukros P. V. naudai (gydymui), o savo asmeninėms reikmėms, neatsižvelgdamas, jog šie pinigai buvo skirti P. V.. Atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai P. V. turėtų būti 1 686 Eur (200 Eur+(2972/2)).
12. Šalys pirmosios instancijos teismui pateikė tvirtinti taikos sutartį. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, kad atsakovas nepilnametėms teikia išlaikymą kas mėnesį po 200 Eur kiekvienai dukrai mokamomis periodinėmis išmokomis, kad atsakovas įsipareigoja dukros P. V. specialiųjų poreikių tenkinimui skirti 7333,33 Eur, kurie 2018 m. rugsėjo 4 d. Seesam Insurance AS Lietuvos filialo atsakovui išmokėti kaip draudimo išmoka už dukros sužalojimą, kad atsakovas įsipareigoja padengti ½ dalį ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
13. Apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, kadangi taikos sutartis neišreiškia tikrosios atsakovo valios, t. y. taikos sutarties pasirašymo metu atsakovui nebuvo žinoma aplinkybė, jog tuo pat metu baudžiamojoje byloje ieškovė buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl P. V. patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodama šią žalą tais pačiais motyvais, kuriuos nurodė ir šioje civilinėje byloje. Apeliantas nurodė, kad ginčo dėl nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos nustatymo iš išlaikymo priteisimo po 200 Eur kiekvienai dukrai mokamomis periodinėmis išmokomis nėra, atsakovas nesutinka su sutarties sąlyga, kuria įsipareigojo P. V. specialiųjų poreikių tenkinimui skirti 7333,33 Eur sumą.
14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Visų pirma, patvirtinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, iš esmės nepažeidžia šalių, nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, atitinka geros moralės principus. Kad patvirtinta taikos sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų ar pažeidžia atsakovo teises, nenurodė ir apeliantas. Antra, atskirojo skundo argumentas, kad sudaryta taikos sutartis neatitinka apelianto valios, nes jam nebuvo žinoma aplinkybė, jog ieškovė yra pareiškusi civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, yra visiškai nepagrįstas. Aplinkybę, jog atsakovui pasirašant taikos sutartį buvo žinoma apie tai, jog ieškovė, atstovaudama savo dukros P. V. interesus, yra pateikusi baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, patvirtina ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktos 2018 m. gruodžio 3 d. ir 2018 m. gruodžio 18 d. teisiamojo posėdžio protokolų kopijos iš baudžiamosios bylos Nr. 1-3888-954/20018. Atsakovas kaip proceso šalis (nukentėjusysis, vėliau civilinis ieškovas) pats dalyvavo baudžiamosios bylos nagrinėjime, į baudžiamąją bylą pats teikė civilinį ieškinį dėl 7000 Eur neturtinės žalos priteisimo dėl dukros P. V. sužalojimo.
15. Atsakovui 2018 m. rugsėjo 4 d. Seesam Insurance AS Lietuvos filialas išmokėjo draudimo išmoką už dukros sužalojimą, kadangi dukra P. buvo apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų. Taigi, atsakovas gavo draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – dukrai (apdraustajai) patyrus sužalojimus dėl įvykusio autoįvykio. Draudimo išmoka yra finansinė parama apdraustajam arba jį apdraudusiam asmeniui, kai padaroma žala. Dėl patirtų sužalojimų autoįvykio metu P. V. yra gydoma, gydymas tęsiamas, jai nustatytas neįgalumas, todėl ji turi specialiųjų poreikių. Taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo specialiųjų poreikių tenkinimui skirti 7 333,33 Eur atsakovui išmokėtą Seesam Insurance AS Lietuvos filialo draudimo išmoką. O ieškovė sutiko su išlaikymo dydžiu, tai yra kiekvienai dukrai po 200 Eur per mėnesį mokamomis išmokomis, nebereikalaudama iš atsakovo P. V. priteisti išlaikymą po 1686 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Taigi, šalys išspendė ginčą dėl išlaikymo nepilnametėms dydžio pakeitimo tarpusavio nuolaidų būdu, todėl nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas, kad reikalavimas dėl 7333,33 Eur priteisimo net nebuvo reiškiamas, todėl pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas taikos sutartį, išėjo už ieškinio ribų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje pareikštas ir patenkintas ieškovės civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo eismo įvykio kaltininkui ir draudimo bendrovei ERGO SE Lietuvos filialui nėra susijęs su nagrinėjamuoju civiliniu ginču dėl išlaikymo nepilnametėms dydžio pakeitimo.
16. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos už advokato teiktą teisinę pagalbą (1445,53 Eur) yra neadekvačios. Taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo padengti ieškovės ½ dalį išlaidų už advokato teisinę pagalbą, t. y. 722,77 Eur. Visa išlaidų suma 1445,53 Eur buvo nurodyta taikos sutarties 2.3 punkte, taigi, atsakovas pasirašydamas taikos sutartį su šia suma sutiko.
17. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovui V. V. skirti 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų (2500 Eur) iš šios baudos sumos skirti ieškovei V. V.. Ieškovė nurodo, kad atsakovas atskiruoju skundu ginčija teismo nutartį tik iš dalies, o atsakovo nurodyti atskirojo skundo motyvai yra nepagrįsti, nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, dėl kurių nėra pagrindo naikinti nutarties. Atsakovo procesinis dokumentas buvo pateiktas ne siekiant apginti savo pažeistą teisę, o sukelti ieškovei nepatogumų, papildomų išlaidų, rūpesčių. Atsakovas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos savo nepilnametėms dukroms neteikia jokio išlaikymo. Dėl atsakovo veiksmų ieškovė patiria nemažai teisinių išlaidų, kurias tik didina atsakovo neatsakingas elgesys ir akivaizdus piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Atsakovas ieškovės atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, pažeidė jos teisėtus lūkesčius dėl ginčo užbaigimo taikos sutartimi, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, dėl atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis akivaizdžiai kenčia nepilnamečių dukrų interesai.
18. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį piktnaudžiavimo atvejus, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors šia nutartimi atsakovo atskirasis skundas netenkintas, tačiau tai savaime negali būti vertinama kaip nesąžiningas nepagrįsto atskirojo skundo pateikimas. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą įgyvendindamas teisę į apeliaciją, todėl ieškovės prašymas atsakovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti baudą netenkinamas.
20. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog tvirtinama taikos sutartis nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų, viešosios tvarkos ir šalių teisių ir teisėtų interesų, nepažeidė taikos sutarties tvirtinimą reglamentuojančių teisės normų, nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
0Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.