Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-439-324/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-19
Bylos Nr.: e2A-439-324/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Edita Šliumpienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
Ieškovas: V. I.
Atsakovas: R. G.

Kategorijos

2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
2.1.2.4.3Kiti su sandorių negaliojimu susiję klausimai
3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-439-324/2022Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00458-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.6; 2.1.2.4.3; 3.1.7.4; 3.3.1.14; 3.3.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. I. ir atsakovo R. G. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. I. ieškinį atsakovui R. G. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos grąžinimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. I. (toliau - ir ieškovas) teismo prašė: 1) nutraukti 2020 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo (pirkėjo) ir atsakovo R. G. (toliau – ir atsakovas) (pardavėjo) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2) įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 13 000 Eur už parduotą nekokybišką prekę (butą); 3) ieškovas įsipareigoja grąžinti atsakovui ginčo butą; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 326,87 Eur įsiskolinimą UAB „Sūduvos vandenys“, kurį už atsakovą UAB „Sūduvos vandenys“ sumokėjo ieškovas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ginčo butą pirkti susirado per skelbimus, butą apžiūrėjo su tėvu, jokių trūkumų nepastebėjo (apžiūrint langai buvo atidaryti). Įsigytame bute apsigyveno praėjus savaitei po įsigijimo ir netrukus išryškėjo buto trūkumai, kurie atsirado dėl to, jog butas ir rūsys po juo galimai buvo užlieti vandeniu, būtent šie trūkumai: vonioje nebuvo priklijuotos plytelės (po jomis sudėta plastmasė, kad būtų lygu; buto apžiūros metu moteris, įleidusi į butą, neleido apžiūrėti kilimine danga uždengtų vonios grindų sakydama, kad negalima dangos pakelti - bus netvarka); svetainėje ir koridoriuje juostomis atšoko sienų glaistas ir dažai; svetainėje ir virtuvėje išsikraipė grindų laminato plokštės; karšto vandens kranai užrūdiję, todėl negalima užsukti karšto vandens; vandens šildytuvas per silpnai šildo vandenį ir daug sunaudoja elektros energijos; esant uždarytiems langams bute pasijautė pelėsio kvapas, todėl buvo atliktas mikrobiologinis tyrimas, kurio metu bute tirtose trijose patalpose (2 kambariai ir virtuvė) nustatytas padidėjęs pelėsinių grybų kiekis (jis ir skleidžia nemalonų kvapą). Vizualiai pelėsis matomas tik ant po vonia esančio surūdijusio vamzdžio. Ieškovas serga onkologine smegenų liga, kurios eigą gali stimuliuoti ir įkvepiami pelėsiniai grybai. Rūsio patalpa, esanti po butu, yra dažnai užliejama vandeniu, ta drėgmė iš rūsio kyla į butą, dėl ko butas galimai drėksta. Visų nurodytų trūkumų parduodamas butą atsakovas nenurodė, todėl įsigijimo metu ieškovas jų nepastebėjo. Atsakovas ginčo butu naudojosi nuo 2020 m. sausio 10 d., jame atliko remonto darbus, todėl ieškovas mano, jog apie nurodytus trūkumus jis gerai žinojo. Atsakovas nedeklaravo šalto vandens skaitiklio rodmenų, todėl ieškovas tik po buto įsigijimo, tai yra tik gavęs iš UAB „Sūduvos vandenys“ 2020 m. spalio mėn. sąskaitą, sužinojo, kad yra 326,87 Eur dydžio įsiskolinimas už šaltą vandenį, kurį atsakovas nuslėpė parduodamas butą. Iki buto pardavimo paskutinį kartą šalto vandens rodmenis atsakovas buvo deklaravęs tik 2020 m. vasario 12 d. 193 m³ , o 2020 m. rugsėjo 26 d. skaitiklis rodė 335,471 m³. Kadangi ieškovas apmokėjo šį įsiskolinimą UAB „Sūduvos vandenys“ už atsakovą, prašo šią sumą iš atsakovo jam priteisti, nes minėtas įsiskolinimas susidarė už laikotarpį kuomet bute gyveno atsakovas. Ieškovas ginčo butą iš atsakovo pirko už 13 000 Eur, bet sutartyje įrašė 10 000 Eur. Toks buvo atsakovo reikalavimas: už butą 10 000 Eur ir 3000 Eur už jame paliekamus baldus.

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad įsiskolinimas už šaltą vandenį susidarė po buto pardavimo. Paslaugų sutartį su UAB „Sūduvos vandenys“ sudarė 2020 m. sausio 15 d., o šalto vandens skaitiklio rodmenis iki buto pardavimo deklaravo 2 kartus: 2020 m. sausio 15 d. ir 2020 m. vasario 12 d., todėl mano, jog 2020 m. rugsėjo 22 d. parduodant butą įsiskolinimo už sunaudotą šaltą vandenį nebuvo, nes jis bute negyveno. Plytelės vonioje buvo suklijuotos, butas nebuvo užlietas vandeniu, svetainėje ir virtuvėje grindų laminato plokštės neišsikraipė. Jis nuo 2019 m. vasaros kartu su D. S. gyvena nuomojamam bute Marijampolėje, 2020 m. sausio 15 d. nusipirktame bute (duomenys neskelbtini) gyveno tik vieną mėnesį. Ginčo butą nusipirko už 11 500 Eur. Skelbime buvo nurodęs buto pardavimo kainą 14 500 Eur. Įsigijęs butą, už 3000 Eur nupirko reikalingus baldus, kuriuos paliko ieškovui parduotame bute. Šilto vandens šildytuvas yra geros būklės; kranai nėra užrūdiję. Butą pardavė ieškovui už 10 000 Eur, pradžioje tarėsi už 13 000 Eur, vėliau nuleido kainą, baldus ieškovui veltui paliko dėl prastos ieškovo sveikatos. Ieškovas jam pervedė 1000 Eur rankpinigių, o pas notarą sumokėjo 9000 Eur, todėl sutartyje užrašė bendrą sumą 10 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Ieškinio dalį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 326,87 Eur įsiskolinimą. Priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 792 Eur ieškovui byloje teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

5. Teismas sprendė, kad ginčo butas atitinka kokybinius rodiklius pagal savo prigimtį ir yra tinkamas naudoti tam, kam paprastai naudojami tokios rūšies daiktai. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis šiuo daiktu negali naudotis pagal paskirtį, nepašalinęs jo nurodomų trūkumų. Konstatavo, kad ieškovo nurodyti daikto trūkumai šiuo atveju nėra tokie, kad juos būtų galima pripažinti esminiu sutarties pažeidimu CK 6.217 straipsnio 2 dalies prasme. Teismas sprendė, jog siekis nutraukti sutartį ir grąžinti šalis į pradinę padėtį, nepasinaudojus alternatyviomis teisių gynimo priemonėmis, šiuo atveju yra neproporcingas ir nesudaro pagrindo sutarčiai nutraukti ieškovo pasirinktu būdu CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, todėl ieškinį atmetė. Netenkinus pirminio reikalavimo dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl restitucijos taikymo.

6. Teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas ginčo buto savininku nuo 2020 m. sausio 10 d. (buto įsigijimo) iki 2020 m. rugsėjo 22 d. (buto pardavimo), šalto vandens rodmenis deklaravo du kartus: 2020 m. sausio 15 d. 186 m³ ir 2020 m. vasario 12 d. 193 m3 (tuo metu atsakovas buvo komandiruotėje užsienyje, todėl net nematė skaitiklio rodmenų); o už suteiktas paslaugas UAB „Sūduvos vandenys“ apmokėjo tris kartus: 2020 m. birželio 16 d. 19,97 Eur, 2020 m. rugsėjo 22 d. 6,86 Eur, 2020 m. spalio 31 d. 1,37 Eur. Ieškovas butą įsigijo 2020 m. rugsėjo 22 d., 2020 m. rugsėjo 26 d. užfiksavo šalto vandens rodmenis 335,471 m³ ir gavo iš UAB „Sūduvos vandenys“ sąskaitą už 2020 m. spalio mėn. dėl 326,87 Eur dydžio įsiskolinimo už šaltą vandenį apmokėjimo. Iš bylos duomenų matyti, kad su atsakovu Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis Nr.49172 buvo sudaryta 2020 m. sausio 15 d., nutraukta 2020 m. spalio 26 d. Per šį laiką atsakovo bute UAB „Sūduvos vandenys“ darbuotojai nesilankė, skaitiklio rodmenų netikrino; gedimai, susiję su geriamo vandens tiekimu ar nuotekų tvarkymu, neužfiksuoti. Ieškovas iš savo lėšų apmokėjo UAB „Sūduvos vandenys“ 326,87 Eur dydžio įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį, kuomet butas nuosavybės teise priklausė tuometiniam jo savininkui atsakovui. Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė pirkimo-pardavimo sutarties 8.2 punktą, kuriuo garantavo kad prievolių už šaltą vandenį tiekėjui nėra, todėl ieškovui, kaip įvykdžiusiam už atsakovą pastarojo prievolę paslaugos teikėjui UAB „Sūduvos vandenys“, teismas iš atsakovo priteisė 326,87 Eur.

7. Atsižvelgęs į patenkintų reikalavimų dalį 50% (reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo atmestas, reikalavimas dėl 326,87 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo patenkintas 100%), teismas iš atsakovo valstybės naudai priteisė 792 Eur antrinės teisinės pagalbos, kuri buvo teikiama ieškovui, išlaidų atlyginimo, o atsakovui iš ieškovo priteisė 500 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo ir dėl šios ieškinio dalies priimti naują sprendimą – nutraukti 2020 m. rugsėjo 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovui 13 000 Eur už parduotą nekokybišką prekę (butą); priteisti bylinėjimosi išlaidas; apeliacinį skundą laikyti ir atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Ieškovo prašymu byloje atlikus statybos techninę ekspertizę, teismo ekspertas profesorius dr. S. M. teismo ekspertizės akto Nr.21-72 išvadose, be kita ko, konstatavo, kad buto ore yra pelėsinio grybo sporų, tačiau nenustatyta, kad ore esančio pelėsinio grybo sporų koncentracija viršytų leistinas normas. Šiuo atveju ne tiek svarbu, ar pelėsinio grybo sporos yra dėl iš rūsio kylančios drėgmės, ar atsiradusios dėl kitų priežasčių, kadangi faktas, kad pelėsinio grybo porų bute yra, nustatytas. Šios aplinkybės atsakovas prieš buto pardavimą ieškovui neatskleidė. Nors pelėsinio grybo sporų koncentracija bute neviršija leistinos normos, iš anksto žinodamas šią aplinkybę, ieškovas ginčo buto nebūtų pirkęs.

8.2. Pirkimo-pardavimo sutarties 8.1.2 punktu atsakovas (pardavėjas) patvirtino ir garantavo, kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba būtų jo visai nepirkęs, arba nebūtų tiek už jį mokėjęs. Žinodamas apie ginčo bute tvyrančias pelėsinio grybo sporas, ieškovas to buto nebūtų įsigijęs. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad pelėsis yra žalingas sveikatai ir gali pakenkti net sveiko žmogaus nervų sistemai. Ieškovas turi sveikatos problemų ir toks buto oras kenkia jo savijautai. Vien dėl šios priežasties ginčo buto, kaip netinkamos kokybės daikto, pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.

8.3. Teismo vertinimu, likę buto trūkumai (2020 m. spalio mėn. svetainėje ir koridoriuje atšoko sienų glaistas, svetainėje ir virtuvėje išsikraipė grindų laminato plokštės) galėjo atsirasti dėl trečiųjų buto remontą dariusių asmenų netinkamai atlikto darbo, nes ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad tai sąlygojo tariamai iš rūsio besiskverbianti į butą drėgmė ar kad galimai butas buvo užlietas vandeniu. Tačiau ir atsakovas nepateikė įrodymų apie bute atliktą remontą, kas ir kada jį atliko. Teismo išvada dėl galimos trečiųjų asmenų kaltės pagrįsta tik prielaida. Teismo nurodyti trūkumai, kurie buvo įvertinti kaip akivaizdūs, nėra tokie akivaizdūs. Plytelės vonioje buvo uždengtos ir nesimatė, kad jos nepriklijuotos. Kranai gal ir nebuvo patikrinti, tačiau apie jų būklę turėjo informuoti pardavėjas. Vizualiai iš išorės šis trūkumas nebuvo pastebimas.

8.4. Kyla klausimas, ar konstatavęs, kad siekis nutraukti sutartį ir grąžinti šalis į pradinę padėtį nepasinaudojus alternatyviomis teisių gynimo priemonėmis šiuo atveju yra neproporcingas ir nesudaro pagrindo sutarčiai nutraukti ieškovo pasirinktu būdu CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, teismas pats neturėjo taikyti alternatyvių ieškovo teisių gynimo priemonių, nes jo nurodytų trūkumų iš esmės nepaneigė, tik nelaikė jų esminiais.

9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 975,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo valstybės naudai 9,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, tenkindamas 13 326,87 Eur ieškinio dalį dėl 326,87 Eur sumos priteisimo, teismas patenkino 50 procentų ieškovo reikalavimų, todėl atsakovas privalo atlyginti valstybei 50 procentų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas netinkamai apskaičiavo atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumą, nepagrįstai perkeldamas atsakovui pareigą padengti šioje byloje atliktos teismo ekspertizės išlaidas. Dėl neteisingai apskaičiuotos patenkintų reikalavimų proporcijos neteisingai apskaičiavo ir iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą bei iš ieškovo atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismo ekspertizė buvo atlikta ieškovo prašymu jam siekiant įrodyti, kad ginčo butas nėra tinkamas gyventi, todėl turi būti nutraukta tarp šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau Statybos techninės ekspertizės akte Nr. 21-72 paneigta ieškovo iškelta versija dėl bute esančio pelėsinio grybo egzistavimo. Eksperto pateikta išvada rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, teismo ekspertizės išlaidų sumą paskirstė tarp šalių nesilaikydamas principo „pralaimėjusi šalis moka“. Būtent ieškovui, kurio reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo buvo atmestas kaip neįrodytas ir paneigtas atliktos teismo ekspertizės išvadomis, kyla pareiga apmokėti teismo ekspertizės atlikimo išlaidas visa apimtimi.

9.2. Ieškovo pareikšti reikalavimai yra turtinio pobūdžio, kas reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos apskaičiuojamos proporcingai patenkintų reikalavimų piniginei išraiškai. Dalį tokių reikalavimų patenkinus, patenkintų reikalavimų proporcija visų reikalavimų atžvilgiu gali būti nustatyta tik kaip patenkintų reikalavimų ir visų pareikštų reikalavimų verčių santykis.

Žemesnės instancijos teismas

9.3. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimų dalį dėl 326,87 Eur priteisimo, kas sudaro 2,45 procento nuo ieškovo ieškinio sumos.

Atsiliepimas

10. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

10.1. Pirmosios instancijos teismas, būdamas objektyvus, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad ginčo butas atitinka kokybinius rodiklius pagal savo prigimtį ir yra tinkamas naudoti tam, kam paprastai naudojami tokios rūšies daiktai. Atsakovas sutinka su teismo argumentu, kad ieškovo nurodyti daikto trūkumai nėra tokie, kad juos būtų galima pripažinti esminiu sutarties pažeidimu.

Šalies argumentai

10.2. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo tris pagrindines bute nustatytų trūkumų grupes: bute po atliktos ekspertizės rastos pelėsinio grybo poros; dėl iš rūsio besiveržiančios drėgmės atšokusios plytelės ir sienų glaistas bei išsikraipiusi grindų danga; užrūdiję vandens kranai ir per silpnai šildantis vandens šildytuvas, dėl ko sunaudojama daug elektros energijos.

Žemesnės instancijos teismas

10.3. Teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Ieškovo į bylą pateikto mikrobiologinio tyrimo rezultatai nepasitvirtino, teismo ekspertizės išvadose yra nurodyta, kad pelėsinio grybo koncentracija ore neviršija nustatytų normų. Tokiu būdu buvo paneigtas iš esmės vienintelis ieškovo argumentus, kad dėl nurodyto pelėsinio grybo egzistavimo jis negali gyventi ir tinkamai naudotis įsigytomis patalpomis. Teismas pagrįstai vadovavosi atliktos ekspertizės duomenimis kaip patikimu įrodymu, kadangi teismo ekspertizės akte buvo atsakyta į klausimus, tiesiogiai susijusius su bylos dalyku, ir kitokiu būdu be specialiųjų eksperto žinių objektyvioji tiesa nebūtų nustatyta.

10.4. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad atsakovas nuslėpė aplinkybę dėl pelėsinio grybo porų egzistavimo patalpose. Atsakovas nebuvo atlikęs atitinkamo tyrimo, nes tam nebuvo poreikio, taigi jis negalėjo nuo ieškovo nuslėpti to, kas jam pačiam nebuvo žinoma.

10.5. Ieškovas siekia įrodyti, kad po butu buvo užlietas rūsys, dėl ko drėgmė kyla į viršų ir taip gadina buto sienas bei grindis. Atsakovui nėra žinoma, kuo remiantis ieškovas nurodo, kad po butu esantis rūsys kažkada (tikslaus laiko ieškovas nenurodo) buvo užlietas. Vadovaujantis liudytojų, gyvenančių tame pačiame name, parodymais bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad buvo užlieta ne po butu esanti bendro naudojimo patalpa rūsys, o tik šilumos punktas, esantis ne po ginčo butu. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kur jam tapo žinoma apie neva užlietą rūsį. Šios aplinkybės ieškovas nepatikslino ir apeliaciniame skunde. Teismas pagrįstai ieškovo teiginių nevertino kaip patikimų įrodymų, be to, šie ieškovo teiginiai buvo paneigti liudytojų parodymais.

10.6. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovas ne kartą nurodė, kad prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį butą apžiūrėjo ir su jo būkle susipažino net kelis kartus, su ieškovu į buto apžiūrą buvo atvykę ir jo tėvai, todėl laikytini nepagrįstais ieškovo teiginiai, kad jis tik vėliau pamatė, kokie yra bute įrengti kranai ir kaip veikia šildytuvas. Buto apžiūros metu ieškovas galėjo apžiūrėti ir patikrinti butą bei jame esančius daiktus, nenurodė, kad jam būtų trukdoma atlikti buto apžiūrą arba buvo ribojamas apžiūros laikas. Ieškovas turėjo galimybę patikrinti, kaip veikia tam tikri prietaisai, tačiau šia galimybe nepasinaudojo savo laisva valia, nevaržomas ir neįtakojamas kitų. Taigi ieškovas buvo supažindintas su buto būkle, pats jį apžiūrėjo, todėl pirkimo-pardavimo sutarties metu žinojo ar bent jau kaip rūpestingas pirkėjas privalėjo žinoti apie nurodytus trūkumus. Dėl to šiuo atveju pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį atsakovas už šiuos trūkumus atsakyti negali.

10.7. Sutiktina su teismo išvada, jog ieškovas byloje nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis šiuo daiktu (butu) negali naudotis pagal paskirtį nepašalinęs jo nurodomų trūkumų. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).

10.8. Pagrįsta teismo išvada, kad ieškovo siekis nutraukti sutartį ir grąžinti šalis į pradinę padėtį nepasinaudojus alternatyviomis teisių gynimo priemonėmis šiuo atveju yra neproporcingas ir nesudaro pagrindo sutarčiai nutraukti ieškovo pasirinktu būdu CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Ieškovas bando įrodyti aplinkybes, kurios neegzistavo, taip siekdamas sau palankaus teismo sprendimo.

10.9. Apeliaciniame skunde nepateikiama jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ar netinkamą materialinės ar procesinės teisės normų taikymą bei sąlygojančių tokio teismo sprendimo panaikinimo būtinybę.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13. Apeliacijos objektas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nutraukti šalių sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį, ar tinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo

14. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimui pakankamas vien pelėsinio grybų sporų egzistavimo jo įsigytame bute faktas, nustatytas atlikus statybos techninę ekspertizę.

15. Visų pirma, šis faktas nėra nustatytas atlikus statybos techninę ekspertizę. Jis nurodytas 2021 m. birželio 7 d. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Mikrobiologinio tyrimo protokole Nr. MA 15568- 2021-MA15570/2021. Jame užfiksuotais, ieškovo tyrimui pristatytais ginčo buto patalpų oro tyrimo trimis duomenimis, tyrimo metodu nurodant Sterilumo nustatymo metodą M-NTP-SVP-5 2019 (1 leidimas), matavimo vienetu – KSV/dm²/val., nustatytas pelėsinių grybų skaičius yra 31(12), kai U (pateikta išplėstoji neapibrėžtis, apskaičiuota standartinę neapibrėžtį padauginus iš aprėpties daugiklio k-2, kuri esant normaliam skirstiniui atitinka 95 procentų pasikliovimo lygį) yra 18 (7);70 (27), kai U yra 27(10); 49 (19), kai U yra 23(9); dviejose patalpose mielių grybo nerasta, vienoje mielių skaičius 8(3), kai U yra 9(3). Apeliantas pripažįsta, jog pelėsinio grybo sporų koncentracija neviršija leistinos normos.

16. Antra, teismo paskirtos statybos techninės ekspertizės akte pažymėta, kad, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, pelėsinių grybų leistino kiekio nereglamentuoja jokie teisės aktai. Nėra tokios žemės vietos, kurioje nebūtų pelėsinių grybų ar jų sporų. Net idealiai išvalius gyvenamąją aplinką, ore aptiktume pelėsinių grybų sporų, todėl kova su jais neretai vadinama kova su vėjo malūnais. Į patalpas pelėsiniai grybai dažniausiai patenka iš išorės su lauko oru arba yra įnešami su įvairiausiais daiktais. Nors pelėsiniai grybai randami beveik visur, tačiau nemalonumus jie pradeda kelti tik daugindamiesi (sporuliuodami), o tam reikalingos tam tikros sąlygos – pelėsis mėgsta šilumą ir drėgmę. Daugumai jų optimali augimo ir dauginimosi temperatūra yra 20 – 30°C. Stengiantis išvengti pelėsinių grybų sukeltų negalavimų, organizmo alerginių reakcijų, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Ore esantys pelėsiniai grybai statybos inžinerijos specialistų (ekspertų) nėra tiriami. Statybos inžinerijos specialistai (ekspertai) nustatinėja pelėsinių grybų dauginimosi (augimo) ant statinių konstrukcijų priežastis. Pelėsinių grybų egzistavimas (dauginimasis) ant statinių konstrukcijų įprastai yra matomas vizualiai – būna specifinės tamsios dėmės. Pelėsinio grybo egzistavimą (dauginimąsi) ant statinio konstrukcijų taip pat parodo ir specifinis kvapas. Pelėsinis grybas ant statinių konstrukcijų paprastai atsiranda, kai statinių konstrukcijų paviršiai sudrėksta ir ilgesnį laiką neišdžiūva. Drėgmė ant statinių konstrukcijų paprasta, atsiranda drėgmei kondensuojantis ant šaltų paviršių, vandeniui patenkant į (ant) konstrukcijas dėl kitų priežasčių (pvz. vandentiekio avarijos, užliejimai ir pan.) ir ilgesnį laiką neišdžiūvus.

17. Siejant pastaruosius Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenis su Mikrobiologinio tyrimo protokole užfiksuotais skaičiais negalima daryti išvados, jog pelėsinio grybo sporų buvimo ieškovo įsigytame bute faktas yra toks buto trūkumas, dėl kurio naudojimasis juo negalimas (t. y. esminis buto trūkumas), juolab atsižvelgiant į pastabą minimame protokole, kad naudotas tyrimo metodas yra neakredituotas, bei apelianto pripažinimą, jog nustatyta pelėsinio grybo sporų koncentracija neviršija leistinos normos. Tuo remiantis teisėjų kolegija sprendžia, jog vien pelėsinio grybo sporų buvimo buto patalpose faktas negali būti vertinamas kaip protingo gyvenamųjų patalpų standarto neatitikimas.

18. Nurodomą vertinimą patvirtina ir statybos techninės ekspertizės išvados. Ją atlikus konstatuota, kad buto lubose yra atsilupusių dažų, laminato grindys deformuotos, tačiau užliejimo ar pelėsinio grybo požymių nėra. Dalis vonios grindų plytelių priklijuota, dalis sudėta ant plastikinių plokštelių, nuo kurių nuėmus plyteles po jomis nustatyta drėgmė, purvas, užliejimo, pelėsinio grybo požymių nesimatė. Specifinio pelėsinio grybo kvapo nesijautė. Ant buto konstrukcijų pelėsinių grybų nenustatyta jokiose patalpose. Nenustatyta, kad yra priežasčių, dėl kurių nebūtų galima naudotis butu nepašalinus pelėsinių grybų ore. Nėra buto trūkumų, susijusių su pelėsinio grybo atsiradimu.

19. Atmestini apelianto ieškovo argumentai, kad buto trūkumai (ant vonios grindų nepriklijuotos plytelės, užrūdiję karšto vandens kranai, silpnai vandenį šildantis šildytuvas), kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino kaip akivaizdžius, nėra akivaizdūs ir dėl to pardavėjas turėjo pirkėją apie juos įspėti. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog visi šie trūkumai yra akivaizdaus pobūdžio (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 185 straipsnis). Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad prieš sudarant sandorį ieškovas butą apžiūrėjo ir su jo būkle susipažino kelis kartus vienas bei su tėvais. Apeliantas pripažįsta turėjęs galimybę patikrinti, kaip veikia kranai, tačiau to nepadarė. Apeliantas neteigia, kad reikalavo patikrinti po kilimine danga esančių vonios grindų būklę ar atsukus vandenį įsitikinti jo maksimalia temperatūra, tačiau pardavėjas atsisakė tai padaryti.

20. Apeliantas ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo vertinimo apie neįrodytą aplinkybę dėl po butu esančio rūsio užliejimo vandeniu, dėl ko, jo teigimu, 2020 m. spalio mėn. svetainėje ir koridoriuje atšoko sienų glaistas, svetainėje ir virtuvėje išsikraipė grindų laminato plokštės. Pirmosios instancijos teismo manymu, taip galėjo atsitikti dėl butą remontavusių asmenų netinkamai atlikto darbo, tačiau apeliantas pagrįstai teigia, jog pastarosios aplinkybės atsakovas neįrodinėjo.

21. Vertindama šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui neįrodžius, jog buto sienų nudažymo ir grindų sudėjimo trūkumų priežastis yra vandeniu užliejamas po butu esantis rūsys, minėta prielaida apeliacine tvarka tikrinamame sprendime visgi nesudaro pagrindo padaryti priešingą pirmosios instancijos teismui išvadą apie tai, kad šie buto trūkumai, kaip ir sunkiai besisukantys kranai ar nepriklijuotos vonios grindų plytelės, yra tokie, dėl kurių buto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti esminiai daikto trūkumai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Apeliacine tvarka vertinamu atveju visi priimamos nutarties 19-20 punktuose aptariami buto trūkumai gali būti ištaisomi (pastebėtina, jog apeliantas ieškovas neteigia priešingai).

22. Nesutiktina su apeliantu, kad, atsisakęs patenkinti ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sandorio nutraukimo, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva turėjo spręsti dėl alternatyvių CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytų pirkėjo teisių gynimo priemonių. Ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas yra ieškovo prerogatyva (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktas). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas sudaro ieškinio dalykas ir pagrindas, taip pat atsakovo atsiliepime išdėstyti atsikirtimai į ieškinį, nurodant nesutikimą su ieškinio dalyku ir tokį nesutikimą patvirtinančias aplinkybes. Dėl to byla nagrinėjama pagal šalių pareikštus reikalavimus ir jais prašomus taikyti teisių gynimo būdus Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas, CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas pritaikęs atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta pusė ieškovo reikalavimų, neteisingai nustatė teismo patenkintų ieškovo reikalavimų dalį. Priešingai, nei teigia apeliantas atsakovas, apeliacine tvarka vertinamoje byloje pareikštas ieškinys dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo nėra turtinis.

24. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jei ieškinys dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nagrinėjamu atveju būtų patenkintas, šalių turtinė padėtis nepasikeistų – pritaikius restituciją ieškovas būtų atgavęs atsakovui sumokėtą pinigų sumą, atsakovo nuosavybėn būtų sugrąžintas butas. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ginčai dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) nėra priskiriami turtiniams. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad, priteisus ieškovui iš atsakovo buto komunalinius mokesčius, susidariusius iki buto pardavimo, ieškovo reikalavimai yra patenkinti 50 procentų.

26. Teisėjų kolegija atmeta ir apelianto atsakovo argumentus, jog būtent ieškovui, kurio reikalavimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo buvo atmestas kaip neįrodytas ir paneigtas atliktos teismo ekspertizės išvadomis, kyla pareiga apmokėti teismo ekspertizės atlikimo išlaidas visa apimtimi.

27. Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Sąrašas nėra baigtinis, nes straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis pripažinti ir kitas išlaidas, atitinkančias minėtame 10 punkte įtvirtintus kriterijus. Aiškindamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-695/2020; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009 ir kt.). Bylinėjimosi išlaidų būtinumo kriterijų atitinka išlaidos, kurios skirtos grindžiant ieškinio reikalavimą ar atsikirtimus, reikalingiems įrodymams gauti ir bent iš dalies juos patvirtina. Ta aplinkybė, kad pateiktas įrodymas turi bent dalį faktinių duomenų, kuriais paremtas teismo sprendimas šalies naudai, sudaro pagrindą šio įrodymo gavimo išlaidas įtraukti į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pagal CPK 93 straipsnį.

28. Byloje nustatyta, kad statybos techninė ekspertizė paskirta 2021 m. rugsėjo 28 d. teismo nutartimi, tenkinant ieškovo ir jo atstovo prašymą siekiant nustatyti pelėsio atsiradimo bute priežastis. Atsakovo atstovas ieškovo prašymui neprieštaravo, pateikė savo klausimus ekspertui. Apeliantas atsakovas teisingai nurodo, kad eksperto pateikta išvada rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo.

29. Visa tai pagrindžia, kad valstybės apmokėtos ekspertizės atlikimo išlaidos yra pagrįstos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

30. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Netenkinus abiejų šalių apeliacinių skundų, už apeliacinių skundų parengimą jų patirtos išlaidos nepaskirstytinos.

32. Atsakovas už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 300 Eur advokatės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl jam priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš VGTPT 2022 m. kovo 7 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už ieškovui suteiktą teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu valstybė patyrė 270 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 24.3.6.3 punktas). Kadangi minėtoje pažymoje nenurodytos išlaidos atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimui (ieškovas savo apeliaciniame skunde tik prašo šią sprendimo dalį palikti nepakeistą), netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, iš atsakovo nepriteistinos išlaidos valstybei už ieškovo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija GudynienėIzolda NėnienėEdita Šliumpienė