Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-09-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-25587-909/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-09
Bylos Nr.
e2YT-25587-909/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19622-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justa Raciūtė
Pareiškėjas
M. I.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Donata Juozumienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-25587-909/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19622-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; (S) 3.4.5.19
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugsėjo 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė,sekretoriaujant Rasai Gargasienei,

dalyvaujant pareiškėjui M. I., veikiančiam savo ir nepilnamečio sūnaus M. I., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, pareiškėjo atstovei advokatei Donatai Juozumienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. I., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. I., gimusio (duomenys neskelbtini), pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

M. I., veikdamas savo ir nepilnamečio sūnaus M. I., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po sutuoktinės ir motinos S. I. (toliau – palikėja) mirties.

Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) M. I. sudarė santuoką su S. U. (po santuokos sudarymo – I.). (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. I.. S. I. asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini) taip pat (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) S. I. mirė. Palikėja testamento sudariusi nebuvo. Po palikėjos mirties pirmos eilės įpėdinis yra jos nepilnametis sūnus M. I.. Sutuoktinis M. I. turtą paveldi kartu su pirmos eilės įpėdiniu. Pareiškėjai per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai nurodo, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl teisinio neišprusimo, nes nei pareiškėjas nei jo nepilnametis sūnus neturi pakankamai teisinių žinių, kurios leistų tinkamai atlikti įstatyme numatytas pareigas nustatytais terminais, be to, netikėta palikėjos mirtis sukėlė didelius emocinius išgyvenimus, pareiškėjas buvo visiškai palūžęs psichologiškai, vengė bendravimo su aplinkiniais, buvo nuo visų atsiribojęs. 2019 m. gegužės mėnesį pareiškėjas gavo notarės pranešimą dėl turto paveldėjimo, ėmė aktyviai domėtis palikimo priėmimo klausimais ir sužinojo, kad yra praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Nepilnametis sūnus taip pat yra praleidęs terminą palikimui priimti, kadangi palikimo atsiradimo dieną jis buvo 12 metų, todėl palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti jo įstatyminis atstovas – tėvas M. I..

Atsiliepimas

Valstybės įmonė Turto bankas, atstovaujanti suinteresuotą asmenį Lietuvos valstybę, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog 2018-04-18 gavo notarės pranešimą dėl S. I. nepaveldėto turto ir susidariusios skolos, dėl to valstybės įmonė Turto bankas privalėjo pradėti mirusiosios turto paveldėjimo procedūrą ir kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau šis dokumentas dar nėra išduotas. Atsiliepimu prašoma pareiškimą tenkinti tik tuo atveju, jei bus pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys svarbias priežastis, lėmusias palikimo priėmimo terminą praleidimą. Be to, valstybės įmonės Turto banko nuomone, pareiškimą pirmąja instancija pagal palikimą sudarančio nekilnojamojo turto vietą turėtų nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai arba Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai, nes pareiškimas iš esmės yra pateiktas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepime nurodė neprieštaraujantis pareiškėjų pareiškimui.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. I. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad pats asmeniškai su paveldėjimo procedūromis anksčiau nėra susidūręs, todėl apie terminą palikimui priimti nežinojo, teisinių žinių neturi, yra santechnikas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai pažymėjo, kad jokių papildomų rašytinių įrodymų, patvirtinančių svarbias termino praleidimo priežastis, nėra, kadangi jokie veiksmai per 3 mėnesių terminą ir nebuvo atlikti, termino praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio - sunki pareiškėjo emocinė būklė ir teisinis neišprusimas.

Suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems praneštai tinkamai. Valstybės įmonė Turto bankas ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto banko, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovams teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė S. I., kuri buvo pareiškėjo M. I., gimusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė ir pareiškėjo M. I., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Paskutinė mirusiosios gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). Po S. I. mirties liko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise įregistruotas S. I. vardu. 2019-05-21 Testamentų registre įregistruotas Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės Vaivos Staskonytės-Malcienės pranešimas apie palikimo priėmimą, nurodant, kad palikėjos S. I. palikimą priėmęs asmuo – Lietuvos Respublika. 2019-05-22 pranešimu Nr. 83/2019 notarė informavo pareiškėją M. I., kaip paveldėtoją ir įstatyminį įpėdinio nepilnamečio sūnaus įstatyminį globėją, kad Vilniaus miesto 1-ajame notaro biure 2019-05-20 yra pradėta paveldėjimo byla ir kad dėl palikimo priėmimo kreipėsi Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko. Paveldėjimo teisės liudijimas šiuo metu nėra išduotas. Teismui pateikta pažyma, patvirtinanti, kad nepilnametis M. I. šiuo metu mokosi 8 klasėje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, įstatyme nustatyta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog prašantis atnaujinti terminą palikimui priimti įpėdinis turi įrodyti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jį atnaujinti, o teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Taip pat ne kartą pasisakyta ir apie tai, jog teismai turi įvertinti pareiškėjo elgesį, atsižvelgiant į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai ir kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).

Vadovaujantis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais pareiškėjo bei jo atstovės teismo posėdžio metu duotais žodiniais paaiškinimais, nustatyta, kad pareiškėjui, kaip paveldėtojui ir įstatyminiam sūnaus atstovui, kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą sukliudė subjektyvaus pobūdžio priežastys, t. y. teisinių žinių stoka bei stiprūs emociniai išgyvenimai, patirti po sutuoktinės S. I. mirties. Pareiškėjas nurodė, kad sutuoktinė mirė būdama jauno amžiaus – 39 metų, santuokoje pragyveno 20 metų, todėl sutuoktinės mirtis jam buvo didelis emocinis sukrėtimas, pareiškėjas patyrė didžiulį šoką, buvo visiškai palūžęs psichologiškai, negalėjo susitaikyti su artimiausio žmogaus netektimi, vengė bendravimo su aplinkiniais pažįstamais, buvo nuo visų atsiribojęs, prarado motyvaciją gyventi, todėl pareiškėjui tuo metu nebuvo aktualūs palikimo priėmimo klausimai, jis tuo visiškai nesidomėjo, todėl jokių veiksmų palikimui priimti neatliko. Tik vėliau, praėjus pusei metų po sutuoktinės mirties, pareiškėjas susitaikė su netektimi, o 2019 m. gegužės mėnesį gavęs notarės pranešimą apie paveldėjimą, ėmė aktyviai domėtis palikimo priėmimo klausimais, kreipėsi į advokatę, 2019-06-25 sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį bei 2019-07-01 kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju spręsti, kad pareiškėjas yra nesąžiningas ar sąmoningai vengė realizuoti savo ir nepilnamečio sūnaus teisę priimti palikimą, nėra jokio pagrindo. Priešingai, pareiškėjas, sužinojęs apie notaro biure užvestą paveldėjimo bylą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę – kreipėsi į advokatę dėl teisinės pagalbos sprendžiant paveldėjimo klausimus bei į teismą. Pažymėtina, kad nepilnametis M. I. neturi visiško civilinio veiksnumo, negali savarankiškai dalyvauti civiliniuose santykiuose, taigi terminą jis praleido ne dėl savo kaltės, o įstatyminio atstovo pareiškėjo M. I. neveikimo. Šiuo atveju paveldėjimo teisės praradimas ne dėl jo kaltės labai pakenktų nepilnamečio vaiko interesams, jo gyvenimo sąlygoms, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pareiškėjai teismui pateikė 2019-07-01, t. y. nuo įstatyme nustatyto termino pabaigos (duomenys neskelbtini) iki pareiškėjų kreipimosi į teismą praėjus kiek daugiau nei keturiems mėnesiams. Teismo vertinimu, pareiškėjų patirti dvasiniai išgyvenimai netekus motinos bei sutuoktinės, teisinių žinių stoka pripažįstami svarbiomis priežastimis, dėl kurių buvo pakankamai nežymiai praleistas CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nustatytas terminas neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad yra pagrindas praleistą terminą atnaujinti (CK 1.5 straipsnis, CPK 576 straipsnis). Atnaujinto termino eiga pradėtina skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (CK 5.57 straipsnis).

Pažymėtina, kad CPK 576 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo paduodamas tam teismui, kurio veiklos teritorijoje turi būti atliktas teisinę reikšmę turintis veiksmas. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, įpėdinio pareiškimas apie palikimo priėmimą turi būti paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui. Paskutinė mirusiosios S. I. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Nurodytu atveju palikimo atsiradimo vietos notaro buveinė yra adresu Savanorių pr. 1, Vilnius (Vilniaus miesto 1-asis notarų biuras), todėl pareiškimas yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nagrinėjamu atveju CPK 31 straipsnyje įtvirtintos išimtinio teismingumo taisyklės netaikomos, kadangi šioje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, o nagrinėjamos priežastys, lėmusios praleistą įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atsiliepime išdėstytas argumentas, kad byla teisminga palikėjai priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vietos teismui atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578 straipsniais,

nutaria:

M. I., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. I., gimusio (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams M. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir jo nepilnamečiui sūnui M. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po S. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjams, kad jie turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justa Raciūtė