- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- A-1944-624/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02503-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Pareiškėjas
- G. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno, Kauno tardymo izoliatoriaus
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas G. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4–8), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2016 m. birželio 30 d. buvo laikomas Kauno TI netinkamomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas teigė, kad Kauno TI buvo laikomas kamerose Nr. 338, 340, 220, kurių plotai, tenkantys vienam asmeniui, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad daug kamerų ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas, kiti įrenginiai, dėl ko vienam asmeniui kamerose teko tik apie 0,5 kv. m laisvo ploto, pareiškėjas turėjo nuolat sėdėti arba gulėti. Dėl perpildytų patalpų teko patirti nepatogumus, nes nebuvo įmanoma vienu metu prieiti prie stalo, todėl tekdavo laukti ir maistas atšaldavo, arba valgyti pasidėjus ant lovos. Nurodė, jog kamerose Nr. 338, 340 neatsidarė langai, todėl nebuvo galimybės išvėdinti patalpą. Teigė, kad minėtos kalinimo sąlygos pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, lėmė dvasines kančias, emocinę depresiją, įtampą, psichinius sutrikimus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 22–27) su pareiškėjo skundu nesutiko.
4. Atsakovo atstovas paaiškino, kad visą kalinimo laikotarpį pareiškėjui kamerose buvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas. Pažymėjo, kad tardymo izoliatoriuje yra įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 11,22 iki 17,43 kv. m. Pareiškėjui buvo suteikti vienos valandos pasivaikščiojimai, jis galėjo naudotis kiemeliais su sporto įranga. Nurodė, kad kalinimo įstaigoje kameros įrengtos taip, kaip reikalauja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), sanitariniai mazgai atitverti nuo likusio kameros ploto apie 2,1 metro aukščio pertvaromis, kiekvienam suimtajam kamerose įrengtos pritvirtintos prie grindų metalinės lovos, stalas ir suoliukai, įrengtos viršutinių drabužių pakabos, sieninės lentynos knygoms, daiktams susidėti, spintelės maisto produktams laikyti. Kameros yra ventiliuojamos per langus, sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji ventiliacija, kamerose, kurių langai neatsidaro, veikia mechaninė ventiliavimo sistema. Pažymėjo, kad daugumoje Kauno TI kamerų įrengti standartiniai skaidraus stiklo langai, kai kurių trečiojo aukšto kamerų langai padengti apsaugine plėvele, tačiau tokią galimybę numato Taisyklių 14.1 punktas, be to, langai praleidžia pakankamai šviesos. Duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, susijusius su jo laikymo sąlygomis Kauno TI, nėra. Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, taigi pareiškėjo reikalavimas nepagrįstas.
II.
5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam kalint Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, atlyginimą.
7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir pažymėjo, kad pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2016 m. birželio 30 d. buvo kalinamas Kauno TI kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas.
8. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas šiose Kauno TI kamerose: nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 27 d. – kameroje Nr. 338; nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. vasario 17 d. – kameroje Nr. 340; nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. birželio 30 d. – kameroje Nr. 220 (b. l. 31–37).
10. Minėtais duomenimis nustatyta, kad kameros Nr. 338 plotas – 15,99 kv. m, kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu šioje kameroje buvo laikoma iki 4 asmenų; kameros Nr. 340 plotas – 16,53 kv. m, ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 4 asmenų; kameros Nr. 220 plotas – 12,08 kv. m, ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 3 asmenų. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu Kauno TI kamerose buvo užtikrinta Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą siejo su aplinkybe, kad didelę dalį kamerų gyvenamojo ploto užėmė baldai bei kiti įrenginiai, dėl ko pareiškėjui trūko laisvos erdvės, negalėjo judėti. Teismas akcentavo, kad, pagal Įsakymo 1.3.1 punktą, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą – 3,6 kv. m – neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų plotas. Pastebėjo, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1731/2014). Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista, bylos duomenimis, pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerose teko ne mažiau kaip 4,00 kv. m gyvenamojo ploto, todėl šie pareiškėjo argumentai atmesti.
12. Pareiškėjas skunde teigė, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas, neatsidarė langai, todėl trūkdavo oro. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 24 punktu ir pažymėjo, kad į bylą atstovo pateikti dokumentai, t. y. kameros lango foto lentelės (b. l. 45–53, 91–93) patvirtina, kad langas gali būti uždarytas arba atidarytas. Taip pat iš foto lentelių matyti, kad kamerose, kurių langai neatsidaro, yra įrengta įpūtimo ištraukimo ventiliacija, sanitariniuose mazguose taip pat įrengta ventiliacija.
13. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų dėl Kauno TI gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos ventiliacijos. Atsakovas nepateikė ginčo laikotarpiu tikrintų kamerų, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negalėjo vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos neatitikimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams laikyti nepagrįstais.
Šalies argumentai
14. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose trūkstant gyvenamojo ploto, visiems kamerose esantiems žmonėms neužtekdavo vietos prie stalo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas vadovavosi Taisyklių 14.5, 14.6, 14.7, 14.8, 17 punktais ir pažymėjo, kad iš į bylą pateiktų foto lentelių (b. l. 45–46, 91–93) duomenų matyti, jog Kauno TI kamerose esantis inventorius bei jo eksploatavimas atitinka teisinį reglamentavimą.
16. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog valgant neužtekdavo vietos prie stalo. Pažymėjo, kad valgymas nėra ilgas procesas, todėl per tą laiką, kurį reikia palaukti norint pavalgyti prie stalo, maistas itin neatšąla ir gali būti valgomas sėdint ant lovos. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl netinkamų maitinimosi sąlygų nepripažinta pažeidimu pagal Konvencijos 3 straipsnį, teismas pažymėjo, kad kituose teisės aktuose ši kalinamojo teisė nėra reglamentuojama ir negali lemti neteisėtų veiksmų.
17. Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikyti pertekliniais, neturinčiais juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas akcentavo, kad byloje nepateikta įrodymų apie pareiškėjo sveikatos būklę vertinamuoju laikotarpiu ar apie jo fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimą. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
19. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
20. Pareiškėjas G. Č. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 114–122), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į teismo posėdį iškviesti liudytojus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad Kauno TI buvo laikomas kamerose Nr. 338, 340, 220, kurių plotai, tenkantys vienam asmeniui, neatitiko teisės aktų reikalavimų. Daug kamerų ploto užėmė baldai, sanitarinis mazgas, kiti įrenginiai, dėl ko vienam asmeniui kamerose teko tik apie 0,5 kv. m laisvo ploto. Teismas neteisingai nurodė kamerų plotus. Pažymėjo, kad Kauno TI 2017 m. sausio 1 d. pažyma Nr. 11-531 neteisinga, nes joje nurodyta, kad pareiškėjas į Kauno TI atvyko 2012 m. rugpjūčio 27 d. ir su pertraukomis buvo laikomas iki 2014 m. rugsėjo 29 d., tačiau pareiškėjas pažymoje nurodytu laikotarpiu buvo laisvėje. Prašo išsireikalauti duomenis apie tikslų patalpų plotą, nes Kauno TI tokių duomenų nepateikė.
22. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose Nr. 338, 340 neatsidarė langai, nebuvo galimybės tinkamai vėdinti patalpos, pareiškėjas turėdavo kvėpuoti smarkiai dulkėmis užterštu oru. Mano, jog vėdinimo sistema nėra tinkamai prižiūrima, o gaunamos lėšos jos priežiūrai pasisavinamos. Pažymi, kad negalėdavo prieiti prie stalo, tekdavo laukti ir maistas atšaldavo. Teismas neįvertino, kad kameroje Nr. 220 prie stalo buvo tik vienas nedidelis suoliukas ir valgyti galėjo tik vienas asmuo, todėl laukti tekdavo ilgai. Pareiškėjo manymu, patirti nepatogumai buvo pakankamai intensyvūs, o valgymas ant lovos nehigieniškas procesas. Pareiškėjui nuolat tekdavo valgyti atšalusį maistą.
23. Pareiškėjas mano, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė iškviesti liudytojus į teismo posėdį, nes jie būtų patvirtinę pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir pareiškėjo teisę į teisingą teismą (Konvencijos 6 str.). Pabrėžia, jog kalinimas nepriimtinomis sąlygomis savaime nulemia neturtinės žalos atsiradimą. Įrodyti neturtinę žalą tiesiogiai dažnai neįmanoma. Pažymi, kad Kauno TI direktoriaus atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo, todėl pateikiami duomenys turi būti vertinami kritiškai.
Atsiliepimas
24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 128–130), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo apeliantui už piktnaudžiavimą administracini procesu.
25. Atsiliepime pažymi, kad kamerų plotai buvo nustatyti pagal aukštų planus, įvertinus byloje pateiktus įrodymus. Apeliantas nepagrįstai kaltina Kauno TI neužtikrinus ventiliavimo sistemos priežiūros. Ventiliacijos sistema yra moderni, funkcionuojanti ir prižiūrima. Oro filtrai keičiami reguliariai (pridedamos sąskaitos faktūros), pastabų iš nacionalinio ir teritorinio sveikatos centrų dėl ventiliacijos sistemos nebuvo gauta. Mano, jog pareiškėjo prašymas kviesti į teismo posėdį liudytojus buvo atmestas pagrįstai, nes jų liudijimas negali nei patvirtinti, nei paneigti pateiktų dokumentinių įrodymų. Pažymi, kad apeliantas nepateikia nei vieno pagrįsto argumento, kuris galėtų kelti abejonę pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ar teisėtumu, t. y. tyčia piktnaudžiauja teisminės gynybos teise.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sąlygų Kauno TI laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2016 m. birželio 30 d. atlyginimo.
27. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
28. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas G. Č. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ploto, kamerų ventiliacijos sistemos, dėl fakto, kad pareiškėjui nuolat tekdavo valgyti atšalusį maistą, ir pažymi, kad prašoma priteisti 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma būtų adekvati padarytiems pažeidimams.
29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.
30. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
31. Iš 2017 m. vasario 8 d. informacinės pažymos (b. l. 75–76) matyti, kad pareiškėjas dalyvavo 2017 m. vasario 8 d. teismo posėdyje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, išdėstė teismui savo poziciją, pateikė prašymus, kurie buvo teismo išspręsti. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi (b. l. 94) nutarta etapuoti pareiškėją į 2017 m. balandžio 3 d. teismo posėdį, tačiau teisme gautas pareiškėjo prašymas jo neetapuoti (b. l. 99), todėl Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi (b. l. 101) nutarė neetapuoti pareiškėjo į teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pats pareiškėjas pasirinko nedalyvauti 2017 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje, nors tokios sąlygos jam buvo sudarytos. Bylos šalys savo poziciją dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir ginčo esmės savo procesiniuose dokumentuose išdėstė aiškiai ir išsamiai. Nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, nenustatė pagrindo taikyti išimtį iš ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas atmestinas.
32. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ploto.
33. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas buvo laikomas šiose Kauno TI kamerose: nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 27 d. – kameroje Nr. 338; nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. vasario 17 d. – kameroje Nr. 340; nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2016 m. birželio 30 d. – kameroje Nr. 220 (b. l. 31–37).
Žemesnės instancijos teismas
34. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kameros Nr. 338 plotas – 15,99 kv. m, kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu šioje kameroje buvo laikoma iki 4 asmenų; kameros Nr. 340 plotas – 16,53 kv. m, ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 4 asmenų; kameros Nr. 220 plotas – 12,08 kv. m, ginčo laikotarpiu buvo laikoma iki 3 asmenų. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas pateikė neteisingus duomenis apie kamerų plotą. Atsižvelgiant į tai, vertintina, ar byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kamerų Nr. 220, 338 ir 340 plotai buvo tokie, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas.
35. Kamerų plotus atsakovo atstovas pagrindžia Kauno TI 2017 m. sausio 1 d. pažyma „Apie G. Č. laikymo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje“ (b. l. 31–37), režiminio korpuso antrojo ir trečiojo aukštų schemos ištraukomis (b. l. 89–90) ir Kauno TI pastato antrojo ir trečiojo aukštų planų ištraukomis (b. l. 131–133).
36. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus dokumentus, pažymi, kad Kauno TI 2017 m. sausio 1 d. pažymoje „Apie G. Č. laikymo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje“ pateikti paties atsakovo atstovo skaičiavimai dėl vienam asmeniui tekusio kameros ploto. Iš režiminio korpuso antrojo ir trečiojo aukštų schemos ištraukos jokie kamerų matmenys nesimato, tik parašytas atskirų kamerų plotas, neatspindint jokių šalia esančių kitų kamerų ir jų plotų ir pan. Tuo tarpu Kauno TI pastato antrojo ir trečiojo aukštų planų ištraukos yra aktualios ir jose nurodyti visi detalūs kamerų matmenys, iš jų galima nustatyti tikslų kamerų plotą. Šiuo atveju matyti, jog kamerų Nr. 338 ir Nr. 340 plotas yra akivaizdžiai virš 16 kv. m, todėl, atsižvelgiant į tai, kad joje buvo laikoma iki 4 asmenų, teisėjų kolegijai abejonių dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog pareiškėjui kamerose Nr. 338 ir Nr. 340 buvo užtikrinta Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma, nekyla.
37. Kadangi pateiktose Kauno TI pastato antrojo ir trečiojo aukštų planų ištraukose esančių brėžinių kopijose tiksliai nesimatė kameros Nr. 220 tikslūs išmatavimai (b. l. 133), teismas kreipėsi į Kauno TI dėl minėtų duomenų patikslinimo. Iš pateikto antro aukšto plano dalies kopijos matyti kameros Nr. 220 išmatavimai: 4,70 m x 2,41 m, taigi minėtos kameros plotas – 11,33 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kad kameroje Nr. 220 buvo laikoma daugiausia 3 asmenys (įskaitant pareiškėją), joje pareiškėjui teko mažiausiai 3,78 kv. m ploto. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjui kameroje Nr. 220 buvo užtikrinta Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma.
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo aplinkybes dėl per mažo stalo ir sąlygų valgyti prie stalo šiltą maistą nesudarymo.
39. Lietuvos vyriausiojo adminsitracinio teismo praktikoje tam tikrais atvejais nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai (tinkamo apšvietimo stoka, neužtikrinta švari aplinka, tinkama valgymui, keliolika valandų viršyta laikymo areštinėje maksimali trukmė ir pan.) neilgą laiko tarpą, netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-504-756/2017, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018).
40. Nagrinėjamu atveju, net ir pripažinus, kad kameroje Nr. 220 tinkamos sąlygos valgyti maistą prie stalo visiems joje laikomiems asmenims nebuvo užtikrintos, nenustačius kitų pažeidimų (kamerų plotas atitiko teisės aktų reikalavimus) bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas sąmoningai nesiekė pažeisti pareiškėjo orumo ar nežmoniškai su juo elgtis, neišskyrė jo iš kitų lygiaverčių subjektų, pripažintina, kad minėti veiksmai nesukėlė pareiškėjui tokio masto neigiamų pasekmių, kurias galima būtų pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Minėta išvada daroma įvertinus ir tai, kad pareiškėjas didesnę laiko laiko dalį šioje kameroje buvo laikomas vienas arba kartu su dar vienu asmeniu, dėl ko tuo metu kliūčių valgyti maistą prie stalo jam neturėjo kilti. Kadangi šiuo aspektu nėra nustatyta viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – žala, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
41. Dėl kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90) 61 p., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
42. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, pareiškėjo argumentus dėl kamerų vėdinimo ir ventiliacijos sistemos išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo pateikti dokumentai, t. y. kameros lango foto lentelės (b. l. 45–53, 91–93) patvirtina, kad langas gali būti atidarytas, o kamerose, kurių langai neatsidaro, yra įrengta įpūtimo ištraukimo ventiliacija, sanitariniuose mazguose taip pat įrengta ventiliacija. Tuo tarpu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo aptariamais aspektais iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais bendro pobūdžio teiginiais.
43. Taip pat pažymėtina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą kviesti apeliaciniame skunde nurodytus asmenis liudyti teisme: byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Bylai aktualios aplinkybės nustatytos įvertinus šalių paaiškinimus, nurodytus procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje, kamerų fotonuotraukomis, Kauno TI aukštų planais ir kita dokumentine medžiaga, pateikta teismui.
44. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytų faktinių aplinkybių visumą, vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė buvus sąlygas, būtinas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.
45. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
46. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, toks prašymas negali būti tenkinamas, nes sprendimas byloje priimtas ne pareiškėjo naudai.
47. Pažymėtina, kad nėra pagrindo spręsti klausimą dėl baudos skyrimo apeliantui už piktnaudžiavimą administraciniu procesu, nes apeliacinio skundo pateikimas yra asmens teisė, numatyta ABTĮ, ir tai negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.