- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-12
- Bylos Nr.
- e2-6503-937/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02257-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Zablockaja
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- UAB „FABETA“
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „FABETA“ atstovui Vytautui Lužiui,
mišriame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „FABETA“ patikslintą ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 257,03 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos sumokėjimo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, jog ieškovė yra paskirta ir vykdo (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų – pagrindinių namo konstrukcijų, bendro naudojimo patalpų bei inžinerinių sistemų administravimą, priežiūrą, atlieka avarijų šalinimo darbus bei organizuoja atstatomąjį jų remontą, samdydama rangovus. Teigia, jog atsakovas nuosavybės teise valdo 35,79 kv. m. negyvenamąją patalpą, esančią statinio cokoliniame aukšte, kurią rekonstravęs 1995 m. įrengė stomatologijos kabinetą. Stomatologijos kabinetu pagal panaudos sutartį naudojasi ir paslaugas teikia S. V. Nurodo, jog ieškinį teikia patalpų savininkui, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.76 str., 4.82 str. 3-4 d., 4.84 str. 9 d., turi pareigą apmokėti bendro naudojimo objektų administravimo, nuolatinės techninės priežiūros išlaidas, reguliariai kaupti lėšas namui atnaujinti pagal privalomuosius priežiūros reikalavimus, apmokėti atstatomojo remonto išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018-11-21 sprendimu nustatė (duomenys neskelbtini), namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimo išlaidų tarifą, kuris yra 0,0397 Eur/kv. m. Šildymo sistemos nuolatinės techninės priežiūros išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2020-12-09 sprendimu Nr. 1-777 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“. Apskaičiuotas tarifas sudaro 0,08 Eur/m². Laiptinių, lifto, rūsio valymo išlaidos yra apskaičiuojamos remiantis rangos sutartyje su paslaugos teikėju sudaryta mėnesio paslaugų kaina, išlaidos gyventojams paskirstomos proporcingai buto plotui. Bendrosios nuosavybės nuolatinė techninė priežiūra vykdoma remiantis STR 1.07.03.2017 nuostatomis, o savivaldybės sprendimu nustatytas 0,01956 Eur/ m² mokestis be PVM.
Nurodo, jog už ieškovės darbuotojų suteiktas paslaugas smulkaus remonto, avarijų likvidavimo darbus mokestis apskaičiuojamas vadovaujantis bendraisiais statinių statybos skaičiuojamų kainų normatyvais. Skolos skaičiavimo pažymoje, ties stulpeliu remontas, atsakovui nurodytu laikotarpiu buvo paskaičiuotos 41,62 Eur atstatomojo remonto išlaidos. Teigia, jog administratorius butų savininkams paskirsto mokesčius už kitų rangovų suteiktas paslaugas. Pasak ieškovės, atsakovui iki kiekvieno mėnesio 15 d. el. paštu pateikiama detali sąskaita faktūra, kurioje, be kita to, nurodomas praėjusio mėnesio skolos likutis. Teigia, jog atsakovas sąskaitas apmokėdavo tik iš dalies, todėl nuo 2016-01-01 iki 2022-11-30 yra skolingas 259,39 Eur.
Nurodo, jog atsakovas atsisako mokėti už šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, nes jo negyvenamoji patalpa nepakankamai gerai apšildoma. Atlikus temperatūros matavimus 2021-12-27, 2022-11-05 patalpoje fiksuojama 21 laipsnio temperatūra. Pažymi, jog stomatologinis kabinetas įrengtas namo hole, kuriame suprojektuoti ir įrengti šildymo įrenginiai privalėjo užtikrinti Lietuvos higienos normas HN42:2009 antrosios lentelės 2.1. p. nustatytą 14-16 laipsnių šildymo temperatūrą. Atsakovas dalį jam priklausančių patalpų rekonstravo pagal projektą, kuriame nenumatytas, nesuprojektuotas inžinerinių sistemų – geriamo vandens, kanalizacijos, šildymo ir karšto vandens prijungimas prie bendro naudojimo tinklų. Pagal projektą patalpos šildymui įrengti keturi konvektoriai, o juos likvidavus sumontuoti du radiatoriai. Prisijungimą atlikto patalpų savininkas savo nuožiūra, todėl ieškovė negali įtakoti patalpos temperatūros. Už šildymo sistemų priežiūrą jam yra apskaičiuota 208,67 Eur suma, o bendra nepriemokų suma sudaro 259,39 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo pareikalauti iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus pateikti atsakymą, kodėl buvo atsisakyta 2016-05-04 nurodymo Nr. 12ĮP1-40 įvykdymo, kurį jie buvo įsipareigoję kontroliuoti. Atsakovas pripažįsta, jog nemoka savo dalies už daugiabučio šilumos tinklų priežiūrą, tai pažymi kiekvieno mėnesio mokėjimo pranešime. Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento 2016-04-20 rašte Nr. A51-29214/16(3.3.10.1-EM4) nurodoma, jog prižiūrėtojas privalo užtikrinti tolygų visų pastato butų ir kitų patalpų šildymą. Teigia, jog atsakovo turimose patalpose tai nėra užtikrinama. Pasak atsakovo, ieškovė nesilaiko 2011-06-17 Lietuvos energetikos ministro įsakymo Nr. 1-160 45.1., 45.2. punkto reikalavimų. Teigia, jog į patalpų šildymo įrenginius atitekančio termofikacinio vandens temperatūra praktiškai niekada neviršija 30 laipsnių. Esant minusinei temperatūrai iki 3 laipsnių lauke, temperatūra kabinete nepakyla aukščiau 14-15 laipsnių, o esant lauko temperatūrai -10, kabinete ryte būna 6-7 laipsniai.
Nurodo, jog odontologijos kabinetas paslaugas teikti pradėjo nuo 1996 m. rekonstravus patalpas pagal AB LITHUN parengtą projektą. Projektas buvo suderintas su visomis institucijomis, įskaitant ir ieškovę. Projektas suderintas ieškovės direktoriui nereiškiant jokių pastabų. Problemos dėl šildymo prasidėjo 2009-2010 m. Tuomet nustatyta, jog kabineto siena, besiribojanti su namo vandens mazgo nešildoma patalpa, yra plonasienė, o langas į ją išdaužtas, užkaltas fanera, todėl sieną atsakovas apšiltino putų polisterio sluoksniu, dėl ko situacija pagerėjo laikinai. Aiškinantis toliau nustatyta, jog pagal projektą įrengtų dviejų 8 ir 9 sekcijų šildymo radiatorių temperatūra nesiekia nė 30 laipsnių. Dėl susiklosčiusios situacijos kreiptasi į ieškovę. Susirašinėjimas vyko laikotarpiu nuo 2016-01-11 iki 2016-01-28, tačiau problema nebuvo sprendžiama. 2016-02-09 namo administratoriui išsiųstas el. laiškas, kuriame nurodoma, jog yra atsisakoma mokėti šilumos tinklų eksploatacijos mokestį. Po kelelių pokalbių telefonu problema nebuvo išspręsta. Nurodo, jog 2016-04-14 pakartotinai kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę, o 2016-04-20 gautas atsakymas. Teigia, jog 1, 2, 3 p. numato administratoriaus įpareigojimus. Nurodo, jog Valstybinė energetikos inspekcija 2016-04-29 atliko faktinių aplinkybių patikrinimą. Atsakovas atkreipia dėmesį į trečią pastraipą. 2017-02-08 bei 2017-02-20 buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę. 2018-03-09 dar kartą kreiptasi į Valstybinę energetikos inspekciją, o 2018-04-06 gautas atsakymas, kuris, kaip nurodo atsakovas, jį nustebino pastraipa, kurioje kalbama apie patalpų rekonstrukciją ir šilumos poreikio skaičiavimą. Nurodo, jog vėliau Valstybinei energetikos inspekcijai buvo rašyta ne kartą.
Ieškovė teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriose nurodė, jog su atsakovo atsiliepimu nesutinka. Teigia, jog Vilniaus šilumos tinklai 2005 m. modernizavo (duomenys neskelbtini) punktą. Punkte įrengta šildymo nuotolinio srauto valdymo sistema ir automatinė temperatūros reguliavimo sistema, priklausanti nuo lauko oro temperatūros. Nurodoma, jog ieškovė keletą kartų organizavo balsavimą raštu dėl automatinių balansavimo priemonių šildymo sistemoje įrengimo, tačiau butų savininkai sprendimo nepriėmė. Teigia, jog ieškovė atliko organizacines priemones šildymo ir karšto vandens sistemoms name atnaujinti ir modernizuoti, tačiau butų savininkus tenkina namo šildymo ir karšto vandens ruošimo sistema bei priežiūra. Aplinkybę, jog ieškovė tinkamai atlieka šildymo sistemos priežiūrą patvirtina tai, jog iš namo gyventojų negauta nusiskundimų. Visi namo gyventojai už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą moka nustatyta tvarka. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog su ieškove suderino šildymo sistemos jo patalpose pertvarkymo projektą, nes buvo suderintas tik patalpos planavimo projektas. Šiuo metu atsakovo patalpose įrengti radiatoriai, o projektas su ieškove nesuderintas. Teigia, jog atsakovo aiškinimai, jog temperatūros matavimai buvo atlikti ne stomatologiniame kabinete, neteisingi.
Bylą paskyrus nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas 2023-04-04 nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą, įpareigojo šalis pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus.
Šalies argumentai
Ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš atsakovo 259,39 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos sumokėjimo bei priteisi 23,13 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškina, jog atsižvelgdama į teismo 2023-04-04 nurodytas aplinkybes, ieškovė paaiškina, kad ieškinyje nurodyti motyvai yra teisingi, pagrįsti. Teigia, jog šildymo sistemos prižiūrėtojas į namo šildymo sistemą tiekia tokios temperatūros termofikatą, kokį gauna iš Viliaus šilumos tinklų. Prižiūrėtojas gali reguliuoti tik termofikato srautą. Teigia, jog atsakovui buvo paaiškinta, jog jo patalpoje įrengti mažesnės galios šildymo radiatoriai nei anksčiau buvę, kuriuos pašalino, todėl nėra pagrindo prižiūrėtojui reikšti pretenzijas ar atsisakyti mokėti priežiūros išlaidas. Į priežiūros išlaidas nėra įskaičiuotos šildymo sistemos įrengimų remonto, atnaujinimo išlaidos, tačiau jos matomos skolos apskaičiavimo lentelėje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodo, jog su ieškiniu nesutinka. Atsakovo vertinimu teiginys, jog projektas su ieškove nesuderintas yra melagingas. Nurodo, jog tuomet projektai buvo derinami su atskirus inžinerinius tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis, kiekvieną savaitę Vilniaus miesto savivaldybė papildomai vykdydavo kompleksinius derinimus, kurių metu visų šalių atstovai susirinkdavo, galėdavo teikti pastabas, pageidavimus. Tokiu būdu projektuotojas gaudavo visų suinteresuotų organizacijų derinimus su parašu ant suvestinio inžinerinių tinklų generalinio plano arba pagrindinio projekto brėžinio. Teigia, jog taip buvo padaryta ir šiuo atveju.
Atsakovo vertinimu, ieškovės teiginys, jog 2021-12-27, 2022-11-05 buvo atlikti atsakovui priklausančių patalpų temperatūros matavimai yra melagingi. Prie ieškinio pridėtame 2021-10-18 akte nurodoma, jog matavimai buvo atlikti 1, 13 butuose, tas pats ir su 2022-11-05 aktu. Aktuose nurodomi butų savininkai. Atsakovo patalpose matavimai buvo atlikti 2016-01-12. Akte nurodoma tą dieną lauke buvusi temperatūra.
Nurodo, jog pateiktoje elektros energijos suvartojimo pagal mėnesius odontologijos kabinete (duomenys neskelbtini), pateiktos ne sumokėtos sumos, tačiau nurodomas elektros suvartojimas kilovatvalandėmis per mėnesį. Iš lentelės turinio matomas elektros energijos suvartojimas šiltuoju ir šaltuoju metų laiku. Atskirais mėnesiais skirtumas yra net trys kartai. Šaltuoju metų laiku elektros energijos suvartojimas išauga dėl papildomai naudojamų elektrinių šildymo prietaisų.
Teismas 2023-04-14 nutartimi nustatė 7 dienų terminą ieškovei pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.
Šalies argumentai
Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, nurodė, jog apskaičiuota skolos suma yra nurodyta teisingai, nes prie 1 258,07 Eur apskaičiuotos sumos reikia pridėti 2016-01-01 likutį 22,95 Eur, todėl iš viso paskaičiuota 1 281,02 – 1 021,63 Eur (gautos pajamos). Sumos apskaičiuojamos už einamąjį mėnesį bei turi būti apmokėtos iki kito mėnesio paskutinės dienos. Kito mėnesio mokėtina suma pradedama skaičiuoti nuo likučio mėnesio pradžiai. Pažymi, jog atsakovas atsiliepime pripažino, jog mokėjo ne už visas suteiktas paslaugas, todėl ginčo dėl ieškinio dalyko nėra. Atsakovas tik ieško pasiteisinimų kodėl mokėjo mažiau nei turėjo. Nurodo, jog teismo pastebėtos skaičiavimo apsirikimo klaidos pažymos 12 stulpelyje paaiškinamos tuo, jog nurodytame stulpelyje priskaičiuotos sumos atvaizduotos suapvalintos iki dviejų kablelių po skaičiaus, tačiau PVM sąskaitose faktūrose tam, jog būtų gauta kuo tikslesnė mokėtina suma, apskaičiuotos sumos atvaizduotos su keturiais skaičiais po kablelio.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, jog apskaičiuotos sumos yra pagrįstos, apskaičiuotos teisingai. Atsisakymas mokėti už paslaugas nepagrįstas. Temperatūrų matavimo aktai patvirtina, jog patalpų temperatūra yra normali. Atsakovo atsisakymas mokėti už paslaugas yra tyčinis, sugalvotas paties atsakovo. Teigė, jog kitiems patalpų savininkams problemų nekyla, jos kyla tik atsakovui. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl patalpų radiatorių temperatūros. Teismo prašė priteisti ieškinyje nurodytas sumas.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė atsakinga už tiekiamo vandens temperatūrą. Nurodė, jog problemų nebuvo iki 2009 m., kuomet dirbo senas mazgas. Teigė, jog tai yra ieškovo nepriežiūra arba vengimas spręsti problemas. Per 7 m. nebuvo atėjęs nei vienas žmogus iš UAB „Fabeta“ ir patikrinęs radiatorių temperatūros. Šią žiemą radiatoriaus temperatūra neviršijo 30 laipsnių. Patalpose naudoja du papildomus šildytuvus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje kilo klausimas dėl 259,39 Eur skolos, susidariusios už bendro naudojimo objektų administravimo, priežiūros išlaidų už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2022-11-30.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai/nuomininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra individualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikština tik skaičiais (CK 4.82 straipsnio 7 dalis).
Atsakovas su ieškiniu nesutiko teigdamas, kad nemoka savo dalies už daugiabučio šilumos tinklų priežiūrą, tai pažymi kiekvieno mėnesio mokėjimo pranešime. Kaip matyti iš ieškovo 2016-2022 m. banko sąskaitos išrašų, S. V. stomatologijos kabinetas pervesdavo tam tikras sumas ieškovui, tačiau mokėjimo paskirtyje nurodydavo, kad moka už komunalines paslaugas pagal konkrečią sąskaitą, kad nemokama už 5, 6 ar 7 poziciją, kaip pažymėta 2016-02-09 rašte.
Į bylą atsakovo su atsiliepimu pateikto 2016-02-09 rašto matyti, kad atsakovas nuo 2016-02-01 atsisakė mokėti ieškovei šilumos tinklų eksploatavimo mokestį. Nurodė, kad ne kartą kreipėsi į UAB „Fabeta“ dėl blogai šylančių radiatorių ginčo patalpose, tačiau problemos sprendimo nesulaukė. Nurodė, kad UAB „Fabeta“ yra atsakinga už namo šilumos tinklų eksploataciją, tačiau nevyko savo įsipareigojimų. Prašė neįtraukti šio mokesčio į sąskaitas, kol nebus išspręsta jo iškelta problema.
Su 2023-04-21 paaiškinimais (DOK-66208) ieškovas pateikė atsakovui ginčo laikotarpiu išrašytas sąskaitas faktūras. Iš minėtų sąskaitų matyti, kad jose išskirta atskira eilutė, susijusi su ginčo skola: pavyzdžiui, šilumos tinklų eksploatacija“ (2,38 Eur, 2016 m.), „šilumos tinklų priežiūra“ (2,8632 Eur, 2022 m.).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad skolos už daugiabučio šilumos tinklų priežiūrą, kurią atsakovas atsisakė mokėti, viršija skolos sumą, ieškovo nurodytą pažymoje už šilumos tinklų priežiūrą. Pasak atsakovo, nesumokėtą sumą sudaro ir jo paskaičiuota PVM suma.
Taigi, byloje iš esmės kilo klausimas, susijęs atsakovo pareiga sumokėti skolą, susijusią su daugiabučio šilumos tinklų priežiūra ir mokesčiu už jį mokėjimu.
Atsakovas atsisako skolą mokėti dėl nepakankamos jam priklausančių patalpų temperatūros. Pasak atsakovo, patalpas tenka šildyti papildomai elektra, o ieškovas nesprendžia klausimo dėl jo patalpų tinkamo apšildymo.
Kaip matyti iš byloje esančio 2023-01-26 Nekilnojamojo turto registro išrašo, atsakovui priklauso negyvenamosios patalpos (stomatologijos kabinetas), esančios (duomenys neskelbtini), kurių šildymas yra centrinis iš centralizuotų sistemų. Ginčo laikotarpiu atsakovas buvo sudaręs su dviem asmenimis minėtų patalpų panaudos sutartis.
Iš į bylą pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento 2016-04-20 rašto matyti, kad UAB „Fabeta“ nurodė, kad 1995 m. šildymo sistemos darbo projekte nurodyta, kad stomatologiniame kabinete demontuojami konvektoriniai šildymo prietaisai ir naujai sumontuoti keitiniai radiatoriai pajungiami į esamą daugiabučio namo šildymo sistemą. Administratorius 2016-04-04 raštu pateikė informaciją, kad minėta šildymo sistema panaikinta, o jų vietoje įrengti radiatoriai, kuriuose nėra trieigių reguliavimo ventilių, pašalintas vienvamzdei šildymo sistemai privalomas cirkuliacinis vamzdis. Matuojant grindis lazeriniu termometru, užčiuopiamas šilumos šaltinis po grindimis, galimai prisijungimo prie namo skirstomojo tinklo vieta. A. V. kartu su projektais nepateikė dokumentų, kad šildymo sistemos pertvarkymo darbai atlikti pagal pateiktus darbo projektus ir pertvarkyta sistema pripažinta tinkama naudoti.
Iš Valstybinės energetikos inspekcijos 2016-05-16 rašto matyti, kad 2016-04-29 patikrinimo metu nustatyta, kad A. V. priklausančiose patalpose pertvarkymai atlikti pagal projektinius sprendinius, namo šildymo sistemoje nesumontuotos balansinės priemonės, šildymo ir karšto vandens sistemos šiluminė izoliacija susidėvėjusi. Namo administratoriui sudarytas 2016-05-04 nurodymas dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo.
Iš Valstybinės energetikos inspekcijos 2018-04-06 rašto matyti, kad atsakovui priklausančių pašalų šildymo sistemos rekonstrukcija atlikta pagal atsakovo užsakymu rengtą projektą, namo šildymo sistemos rekonstrukcijos projektas 1996-03-01 suderintas su Vilniaus šilumos tinklais. Nurodo, kad siekiant įgyvendinti VEI 2016-06-16 nurodyme numatytų priemonių įgyvendinimo, UAB „Fabeta“ atliko namo patalpų savininkų apklausą, tačiau dėl neaktyvaus savininkų balsavimo, sprendimas įrengti šildymo stovuose hidraulinio balansavimo ventilius nepriimtas. Patalpų rekonstrukcijos metu buvo demontuoti 4 konvektoriai, suprojektuoti du 10 ir 8 sekcijų radiatoriai, kurių bendras galingumas 2835 W, projektavimo metu patalpų šildymo prietaisų galingumas sumažintas 1 605 W, taip pat papildomai izoliuoti patalpose praeinantys pastato šildymo sistemos vamzdynai. Valstybinės energetikos inspekcijos 2018-04-06 rašte taip pat nurodyta, kad namo šildymo sistema – vienvamzdė, viršutinio paskirstymo, esant tokiai šildymo sistemai, atsakovo patalpose įrengti radiatoriai šildymo stovuose eilės tvarka yra paskutiniai, t.y. toliausiai nutolę, todėl ir patys vėsiausi. Nurodyta, kad projekte nenurodyti šilumnešio parametrai, kuriais remiantis buvo parinkti šildymo prietaisai, neaišku, kokia skaičiuotina patalpų temperatūra po rekonstrukcijos.
Į bylą pateiktas 2016-07-27 butų ir kitų patalpų savininkų, esančių (duomenys neskelbtini), balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas, iš kurio matyti, kad UAB „Fabeta“ inicijavo klausimą dėl šildymo sistemos stovuose įrengti hidraulinio balansavimo ventilius, vamzdynų ir armatūros izoliacijai, pažeistai eksploatavimo metu, atstatyti, išsiųsti 63 biuleteniai, gauti 13 biuletenių: pritarė 10, nepritarė 3, sprendimas nepriimtas.
Į bylą pateiktas 2018-10-03 butų ir kitų patalpų savininkų, esančių (duomenys neskelbtini), balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas, iš kurio matyti, kad UAB „Fabeta“ inicijavo klausimą dėl lėšų kaupimo hidraulinio ir terminio balansavimo ventilių įrengimo, išsiųsti 63 biuleteniai, gauti 8 biuleteniai, 2 pritarė, sprendimas nepriimtas.
Į bylą pateiktas 2019-02-05 butų ir kitų patalpų savininkų, esančių (duomenys neskelbtini), balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas, iš kurio matyti, kad UAB „Fabeta“ inicijavo klausimą dėl lėšų kaupimo hidraulinio ir terminio balansavimo ventilių įrengimo, išsiųsti 63 biuleteniai, gauti 7 biuleteniai, 4 pritarė, sprendimas nepriimtas.
Į bylą pateiktas 2020-01-02 butų ir kitų patalpų savininkų, esančių (duomenys neskelbtini), balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas, iš kurio matyti, kad UAB „Fabeta“ inicijavo pakartotinį balsavimą dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos atnaujinimo (mažoji renovacija), taip pat dėl karšto ir šalto vandens stovų keitimo, išsiųsta 63 biuletenių, gauti 9 biuleteniai: dėl mažosios renovacijos 6 pritarė, 3 nepritarė, sprendimas nepriimtas.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovui iškėlus klausimą dėl ginčo patalpų nepakankamo šildymo, ieškovas 2016 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m. organizavo butų ir kitų patalpų savininkų, esančių (duomenys neskelbtini), balsavus, susijusius su namo šildymo sistemomis, tačiau nei vieno karto nebuvo priimtas sprendimas.
Iš pateiktų duomenų (Valstybinės energetikos inspekcijos raštų, balsų skaičiavimo komisijos protokolų) matyti, kad ieškovas siekė vykdyti įpareigojimus dėl šildymo sistemos, tačiau tam nepritarė namo savininkai. Į bylą nepateikti įrodymai, kad šildymo sistemos būklė buvo avarinė, dėl ko būtų poreikis klausimą spręsti operatyviai, be namo savininkų pritarimo.
Pažymėtina, kad namo administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/20170.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad namo savininkai priėmė sprendimą dėl namo šildymo sistemos remonto, atnaujinimo, pakeitimo (iniciuoti balsavimai dėl lėšų kaupimo hidraulinio ir terminio balansavimo ventilių įrengimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos atnaujinimo (mažoji renovacija)). Priešingai, eilę metų namo savininkai nepriėmė su tuo susijusių sprendimų, tad klausimas dėl atsakovui priklausančių patalpų taip ir nebuvo sprendžiamas. Teismo nuomone, ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovas, kaip namo administratorius, ėmėsi priemonių, kad klausimas būtų išspręstas.
Byloje taip pat nustatyta aplinkybė, kad po rekonstrukcijos ginčo patalpose buvo įrengti mažesnės galios šildymo radiatoriai. Atsakovas byloje nepateikė patikimų įrodymų, kad nepakankama patalpų temperatūra yra išimtinai susijusi su ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Ieškovas leistinais įrodymais neįrodė, kad ginčo patalpų projekte numatyta ir faktiškai įgyvendinta šildymo sistema yra pakankama temperatūrai pagal higienos normas užtikrinti.
Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad atsakovo atsisakymas mokėti skolą už šilumos tinklų priežiūrą negali būti laikomas pagrįstu. Byloje nekilo klausimas dėl minėto mokesčio dydžio pagrįstumo, tad ieškovo reikalavimas priteisti 259,39 Eur skolą, susidariusią už bendro naudojimo objektų administravimą, priežiūros išlaidas už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2022-11-30 yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovui iš atsakovo priteistinos 23,13 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų byloje nepatirta.
Teismo nuomone, kiti šalių argumentai neturi reikšmės bylai teisingai išnagrinėti..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Fabeta“, į. k. 121452287, 259,39 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 39 ct) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (259,39 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2023-02-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,13 Eur (dvidešimt trijų eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.