Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui L. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 1028,03 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų procesinių palūkanų skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. balandžio 20 d. iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo aplietos žemiau esančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurios buvo apdraustos ieškovės buto draudimu, draudėjas A. P.. Ieškovė, kompensuodama draudėjui apliejimo nuostolius, išskaičiuodama 89,15 Eur nusidėvėjimo sumą, išmokėjo 1117,18 Eur draudimo išmoką. Išmokėjus išmoką ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą kaip atsakingą dėl žalos atlyginimo. Draudėjo teigimu, vanduo liejosi iš aukščiau esančio buto Nr. 110. Remiantis VĮ ,,Registrų centras“ išrašu, buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininku yra atsakovas L. B.. Atsakovas privalėjo prižiūrėti visų jo valdomos patalpos įrenginių būklę, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, taigi jis yra atsakingas už padarytą žalą draudėjo butui. Kadangi vanduo liejosi iš viršuje esančio atsakovo valdomo buto, jo kaltė dėl padarytos žalos yra preziumuojama.

3. Atsakovas L. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad draudikas neįrodė draudimo išmokos teisėtumo, nepateikė būsto draudimo taisyklių, visos draudimo sutarties. Pasak atsakovo, ieškovei nepagrindus draudimo išmokos teisėtumo, subrogacija atsakovui negalima. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė neatliko net minimalaus tyrimo, nesiekė nustatyti ar butas buvo aplietas draudimo sutarties galiojimo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovo L. B. ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 1028,03 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1028,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 383 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė, atlyginusi draudėjos patirtus nuostolius dėl buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apgadinimo, pareiškė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovui, kaip buto, iš kurio buvo užlietas apdraustas butas, savininkui. Atsakovui L. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuris yra virš draudėjo buto vienu aukštu aukščiau. Žalos administravimo metu konstatuota, kad apdraustajam turtui buvo padaryta žala dėl nuolatinio vandens patekimo iš viršutinio buto, pažeistos perdangos, vyksta nuolatinis sienos drėkimas ir siūlių irimas, todėl ieškovė, nustačiusi, jog vandens nutekėjimo šaltinis buvo atsakovo bute, 2022 m. balandžio 27 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl 1117,18 Eur draudimo išmokos atlyginimo.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė, reaguodama į atsakovo teiginius, kad nebuvo nustatinėtas žalos kilmės šaltinis, pateikė UAB ,,Smart claims“ ekspertinę nuomonę, kurioje analizuoti žalos atsiradimo šaltiniai. Joje pažymėta, kad draudėjo bute pažeistos lubų ir sienos viršutinė dalis, tai suponuoja, jog drėgmė skverbėsi iš aukščiau (t. y. atsakovo) buto patalpų. Versijos, kad užpylimo židinys yra bendrojo naudojimo patalpose, atmestos. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovui netinkamai vykdant buto priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis. Ieškovės apdrausto buto Nr. 107 užpylimo židinys buvo viršuje esantis atsakovo butas Nr. 110, o ne kiti šaltiniai, todėl atsakovas laikytinas atsakingu už žalos atsiradimą asmeniu. Ieškovė, nustačiusi įvykio metu padarytos žalos dydį, išmokėjo nukentėjusiam asmeniui (draudėjui) 1117,18 Eur draudimo išmoką.

6. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys tenkintinas, todėl priteisė ieškovės naudai iš atsakovo 1028,03 Eur žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliantas (atsakovas) L. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

7.1. Akivaizdu, kad butas buvo aplietas prieš draudimo laikotarpį (iki 2022 m. vasario 12 d.). Tai patvirtina šios aplinkybės: ieškovo 2023-09-11 paaiškinimai „...prieš sudarant šią sutartį draudiko atstovas draudėjo būsto neapžiūrėjo“; draudėjo (A. P.) pateiktas aprašymas, kuriame nurodoma, kad buvo pelėsis ir dėl pelėsio teko išmesti pelėsio pažeistus pledus, miegmaišius, kt. daiktus.

7.2. Draudėjas privalėjo žinoti apie buto būklę (dėl bendros buto savininko pareigos) tinkamai ir savalaikiai domėtis buto priežiūra bei būkle. Draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl tęstinio, ilgalaikio ir (ar) nuolatinio (ne staigaus ir netikėto) įvykio ar proceso.

7.3. Ieškovė atsisakė teikti draudimo taisykles ir šiuos paaiškinimus pateikė beveik po dviejų mėnesių po atsakovo 2023-07-17 atsiliepimo į ieškinį, todėl atsakovas nesivadovauja jokiomis naujomis aplinkybėmis, kadangi buvo motyvavęs šių draudimo taisyklių byloje nagrinėjimo būtinybe.

7.4. Draudiko (ieškovo) išmokėta draudimo išmoka buvo išmokėta nepagrįstai, todėl ieškovė negalėjo įgyti subrogacijos teisės prieš atsakovą. Teismas šių aplinkybių neįvertino (bent jau sutrumpintais motyvais) (CPK 185 str. 1 d.), t. y. bylą ištyrė nevisapusiškai ir neišsamiai.

7.5. Ieškinyje deklaruojama apie tariamą turto sunaikinimo, sugadinimo aktą ir jo priedą, tačiau tokio akto ir jo priedo byloje nėra. Akivaizdu, kad ieškinio turinys surašytas tik formaliai „pagal šabloną“. Pateiktos draudėjo fotonuotraukos taip pat neįrodo, kad ieškovė apžiūrėjo butą po įvykio (o ne paprašė draudėjo pačiam atsiųsti padarytas fotonuotraukas).

7.6. Ekspertinė nuomonė buvo pateikta po pusantrų metų po įvykio (2022-04-20), todėl kritiškai vertintinos tokios konkrečios nuostolio priežastys po tokio ilgo laiko tarpo. Ekspertas įvykio vietoje nebuvo ir tai patvirtina šis eksperto turinys. Ekspertas lubų drėgnumą įvertino iš nuotraukų. Byloje nėra surinkta pačių būtiniausių duomenų, kad būtų įmanoma konstatuoti buto apliejimo faktą būtent iš atsakovo buto.

7.7. Būsto draudimo liudijime yra numatytos besąlyginės išskaitos. Byloje nėra duomenų, kad šios dvi besąlyginės išskaitos (100 Eur) būtų išskaičiuotos dviejų draudimo išmokų sumų. Draudimo išmoka sumažinta tik išskaičiavus 89,15 Eur nusidėvėjimo sumą, tačiau draudimo išmoka nebuvo mažinama šiomis besąlyginėmis išskaitomis. Tai rodo, jog teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, todėl sprendimas nepagrįstas.

7.8. Teismas priteisė advokato prašomas 360 Eur išlaidas už dubliko parengimą, pagal advokato 2023-11-06 prašymą, kuriame nurodyta, kad ieškovė šioje byloje patyrė 360,00 Eur už dubliko parengimą. Tačiau byloje nėra jokio pateikto dubliko iš ieškovo (advokato) pusės, todėl teismas negalėjo priteisti šių išlaidų kaip pagrįstų.

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

8.1. Kaip ieškovė nurodė ir bylos nagrinėjimo metu, draudimo sutartis nebuvo pirminė, draudėjo butas buvo anksčiau apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Taigi, atsakovo argumentai atmestini.

8.2. Atsakovo teigimu, aplinkybę, jog butas buvo aplietas prieš draudimo laikotarpį, patvirtina tai, kad draudėjo bute buvo susiformavęs pelėsis, kuriam susiformuoti neva reikia ypatingai ilgo laiko tarpo. Tačiau vien tai, jog užlietame draudėjo bute užliejimo vietoje susiformavo pelėsis, niekaip nepaneigia fakto, jog užliejimas įvyko draudimo sutarties galiojimo metu (nuo 2022-02-12 iki 2023-02-11). Kaip nurodyta ekspertinėje nuomonėje dėl nuostolio priežasties ,,pagal sugadinimų pobūdį ir vietą sprendžiama, kad užliejimai buvo periodiniai, pasikartojantys. Sienų ir lubų paviršiai stipriai pažeisti drėgmės, atsisluoksniavo tapetai su glaisto sluoksniu, dėmės, vizualiu vertinimu panašios į pelėsio židinius.“ Akivaizdu, kad draudėjo bute pelėsis susiformavo dėl nuolatinio drėgmės patekimo iš viršutinio buto, o laikotarpis nuo draudimo sutarties galiojimo pradžios (2022-02-12) iki užliejimo užregistravimo (2022-04-21) yra pakankamas tokiam pelėsiui susiformuoti. Taigi, visi byloje esantys įrodymai kaip tik patvirtina, kad draudimo sutartis draudiminio įvykio atsitikimo metu galiojo.

8.3. Atsakovas, apeliaciniame skunde vadovaujasi draudimo taisyklių A.IV dalies 19 psl. įtvirtinta nuostata ir nurodo, kad draudėjas privalėjo žinoti apie buto būklę – tinkamai ir savalaikiai domėtis buto priežiūra, tačiau ieškovės nuomone, atsakovas tokiais argumentais paprasčiausiai siekia sušvelninti savo atsakomybę ar išvis ją pašalinti. Žala draudėjo butui atsirado ne dėl draudėjo buto nepakankamos priežiūros, o dėl atsakovo kaltės, kadangi užliejimas įvyko būtent iš atsakovo buto. Akivaizdu, jog draudėjas net neturėjo galimybės ir tikrai neprivalėjo žinoti apie tokius trūkumus ir defektus, kurie sukėlė žalą jo turtui. Taigi, atsakovas niekaip nepaneigė savo kaltės dėl užliejimu padarytos žalos.

8.4. Užliejimas, kurio metu buvo užlietas draudėjo butas, pripažintas draudiminiu įvykiu remiantis tiek draudimo sutarties nuostatomis, tiek draudimo taisyklėmis, kuriose nurodyta, kad draudimo apsauga apima turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo atvejus, kurie įvyksta dėl šios rizikos: vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų. Todėl, daroma išvada, jog užliejimas pagrįstai laikomas draudiminiu įvykiu. Šį faktą paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė.

8.5. CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Dėl šių priežasčių atsakovo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad užliejimas neva nėra laikomas draudiminiu įvykiu, yra atmestini, nes jais atsakovas nesirėmė pirmosios instancijos teisme. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šios aplinkybės nelaikomos naujomis, kadangi jis atsiliepime į ieškinį išreiškė būsto draudimo taisyklių svarbą, bet ieškovė atsisakė teikti būsto draudimo taisykles. Tačiau su tokiais atsakovo argumentais nesutiktina. Priešingai nei nurodo atsakovas, ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą, 2023-09-11 pateikė minėtas taisykles ir prašė jas prijungti prie bylos (1 t. 61 b. l.). Todėl, akivaizdu, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę šias taisykles peržiūrėti ir pateikti savo poziciją. Atsakovas to nepadarė ir jokių paaiškinimų, įrodymų nepateikė.

8.6. Ieškovė tinkamai atliko žalos administravimą ir išmokėjo draudimo išmoką už draudiminį įvykį, todėl įgijo subrogacijos teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo.

8.7. Atsakovas, taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškinyje ieškovė remiasi turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, tačiau tokio akto byloje nėra. Atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi byloje yra net du turto sunaikinimo, sugadinimo aktai, remonto sąmatos (1 t. 13-15 b. l.).

8.8. Nors atsakovas nurodo, kad nebuvo vertintos kitos užliejimo galimos priežastys, susijusios su bendromis namo konstrukcijomis, tačiau su tokiais atsakovo teiginiais nesutiktina. Atkreipiamas dėmesys, kad jau minėtoje ekspertinėje nuomonėje buvo išsamiai išnagrinėtos ir kitos galimos užliejimų priežastys, tačiau jos atmestos kaip nepagrįstos.

8.9. Civilinės bylos pirmoje instancijoje nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, argumentų ar paaiškinimų, jog užliejimas nėra laikomas draudžiamuoju įvykiu, todėl aplinkybė, jog teismas nepasisakė ar ieškovė įgytų subrogacijos teisę į atsakovą, jei įvykis būtų laikomas nedraudžiamuoju, šiuo atveju nereikšminga.

8.10. Kadangi šioje byloje nustatytas už žalą atsakingas asmuo, iš draudimo išmokos neišskaičiuojamos besąlyginės išmokos. Taigi, nėra pagrindo abejoti nei ieškovės reikalavimo dydžiu, nei teismo sprendimo pagrįstumu.

8.11. Kartu su prašymu buvo pateikta sąskaita už teisines paslaugas (t. 1 b.l. 97), kurioje nurodyta paslauga – už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (atsakovas L. B., žalos bylos Nr. R0003000812, civilinė byla Nr. e2-14710-1094/2023). Taigi, ieškovė patyrė 360,00 Eur išlaidas už advokato atstovavimą šioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, manoma, kad teismas pagrįstai priteisė 360,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kadangi šios išlaidos išimtinai susijusios su šios civilinės bylos nagrinėjimu, jos laikytinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo ieškovės (draudimo bendrovės) naudai buvo priteista 1028,03 Eur nuostolių, atsiradusių dėl draudėjo Buto užliejimo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliaciniame procese

12. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė AB „Lietuvos draudimas“ Būsto draudimo taisyklių NR.67 (2021-03-30 redakcija, galiojusia nuo 2021-04-16) popierinę versiją, prašė prijungti prie bylos.

13. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei procesu apylinkės teisme pažymi, kad ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą, 2023-09-11 pranešimu pažymėjo, kad Būsto draudimo taisyklės yra išviešintos ir pateikė atitinkamą nuorodą https://www.ld.lt/sites/default/files/202208/busto_draudimo_taisykles_nuo_2021_04_16%289%29.pdf (DOK-142477). Teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokiu būdu būsto draudimo taisyklės buvo pateiktos, atsakovas turėjo galimybę susipažinti su taisyklėmis, prijunti prie bylos to paties dokumento popierinę versiją nėra pagrindo; apelianto prašymas dėl Būsto draudimo taisyklių prijungimo prie bylos netenkinamas.

Dėl bylai reikšmingų esminių faktinių aplinkybių

15. Bylos duomenimis, 2022-04-20 iš Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), vandeniu buvo aplietos žemiau esančios patalpos, esančios Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kurios apdraustos AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas A. P.. AB „Lietuvos draudimas“, kompensuodama dėl 2022-04-20 apliejimo draudėjui padarytus nuostolius, išmokėjo 1.117,18 Eur (830,00 + 287,18 = 1.117,18): 1) 830,00 Eur dydžio draudimo išmoką už aplietų lubų, sienų tapetų keitimą ir kitus darbus, pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą remonto sąmatą Nr. 2994236; 2) 287,18 Eur dydžio draudimo išmoką už spintų ir antresolių sienučių įrengimą ir statybinių šiukšlių išvežimą, pagal AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą lokalinę sąmatą Nr. 2994237. Ieškinio suma 1.028,03 Eur išskaičiavus 89,15 Eur nusidėvėjimo sumą (1.117,18 – 89,15 = 1.028,03). Draudėjo teigimu, vanduo liejosi iš aukščiau esančio buto Nr. 110. Remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu, buto, esančio Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), savininkas pagal Nekilnojamo turto registro duomenis yra L. B..

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16. Dėl buto apliejimo laiko. Apelianto vertinimu, ieškovė neįgijo teisės į subrogaciją, nes įvykis nedraudžiamasis – draudėjo butas buvo aplietas iki draudimo sutarties sudarymo (iki 2022 m. vasario 12 d.). Apeliantas teigia, kad tai patvirtina: 1) faktas, jog iki draudimo sutarties sudarymo draudikas apdrausto buto neapžiūrėjo; 2) draudėjo A. P. paaiškinimai, kad bute buvo susiformavęs pelėsis, kuris pažeidė net pledus, miegmaišius. Apelianto manymu, toks pelėsis galėjo susiformuoti tik per ilgą laiką; nurodytos aplinkybės patvirtina, kad draudimo sutartis buvo sudaryta tikslu gauti išmoką už įvykį, įvykusį iki draudimo sutarties sudarymo.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalys įrodinėja tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo teiginius ar atsikirtimus (CPK 178 str.).

18. Apeliantas (atsakovas) bylos nagrinėjimo metu teigė, kad draudėjo A. P. butas galėjo būti užlietas iki 2022-02-12 (draudimo sutarties sudarymo) ir negalėjo būti užlietas 2022-04-21, kaip nurodė ieškovė, tačiau įrodymų, patvirtinančių nurodytus argumentus, nepateikė. Ieškovės atstovas paaiškino, kad 2022-02-12 draudimo sutartis su draudėju A. P. nebuvo pirminė, draudėjo butas buvo apdraustas AB Lietuvos draudime ir anksčiau. Sutartis buvo sudaryta draudiko naudojamoje elektroninėje TIA sistemoje, draudimo išmokos byla administruojama taip pat elektroninėje sistemoje.

19. Apeliantas teigia, kad draudėjo A. P. butas buvo aplietas iki 2022-02-12, nes draudėjas nurodė, kad bute susidarė pelėsis, kuris paveikė net pledus ir miegmaišius, toks pelėsis galėjo susiformuoti tik per ilgą laiką, tačiau toks teiginys grindžiamas tik apelianto subjektyvia prielaida. Ieškovė pateikė rašytinį įrodymą – UAB ,,Smart Claims“ ekspertinę nuomonę dėl žalos priežasties nustatymo, kuria, be kitų išvadų, nustatyta, kad laikotarpis nuo draudimo sutarties galiojimo pradžios (2022-02-12) iki užliejimo užregistravimo (2022-04-21) yra pakankamas tokiam pelėsiui susiformuoti. Ieškovės pateiktas rašytinis įrodymas paneigia apelianto prielaidas; pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino ir atmetė atsakovo argumentus dėl buto užliejimo momento.

20. Apeliantas taip pat nurodė, kad įvykis laikytinas nedraudžiamuoju, nes pagal ieškovės Būsto draudimo taisykles draudėjas privalėjo žinoti apie buto būklę (dėl bendros buto savininko pareigos) – tinkamai ir savalaikiai domėtis buto priežiūra bei būkle. Apelianto manymu, ieškovė neįrodė, kad domėjosi, nes nepateikė apdrausto buto apžiūros akto, be to, pagal draudimo taisykles nedraudžiamuoju įvykiu laikoma, kai turtas (butas) sugadinamas tęstinio, ilgalaikio nuolatinio poveikio. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsiliepimo argumentu, kad apelianto nurodytos aplinkybės dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju laikytinos naujomis aplinkybėmis; jos nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl negali būti apeliacijos objektu (CPK 306 str. 2 d.). Apelianto argumentas, kad į bylą nebuvo pateiktos ieškovės Būsto draudimo taisyklės, todėl apeliantas negalėjo įvertinti ieškovės veiksmų draudimo taisyklių kontekste, atmetamas. Kaip jau buvo minėta, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, viešųjų registrų, kitų informacinių sistemų (CPK 179 str. 3 d.); ieškovė pateikė teismui nuorodą, patvirtinančią, kad jos Būsto draudimo taisyklės buvo išviešintos internete (2022-09-11 DOK-142477). Tokiu būdu objektyvių kliūčių atsakovui įvertinti faktines bylos aplinkybes draudimo taisyklių kontekste ir pateikti savo prieštaravimus pirmosios instancijos teismui nebuvo.

21. Dėl išdėstyto apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo argumentų dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju nevertina ir dėl jų nepasisako.

22. Dėl buto apliejimo priežasčių. Iš skundžiamo apylinkės teismo sprendimo matyti, kad atsakovui buvo taikyta deliktinė civilinė atsakomybė bendraisiais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys rodo, jog statinys (butas, kuris priklauso atsakovui nuosavybės teise) trūkumų neturėjo, t. y. byloje nepateikta objektyvių duomenų, kad Buto užliejimas įvyktų dėl daugiabučio namo ar jo dalies, t. y. buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) įrenginių bei kitokių konstrukcijų trūkumų. Apeliantas teigia, kad ieškovė net nesiekė nustatyti tikrųjų buto ((duomenys neskelbtini), Vilnius) apliejimo priežasčių. Byloje nėra jokių duomenų apie faktinį buto apliejimą: nesikreipė pats į atsakovą, o taip pat į jokias tarnybas tikslu apžiūrėti atsakovo butą; neįvertino objektyvios aplinkybės, jog atsakovo butas yra šeštame aukšte, o namas devynių aukštų su stogu; nenustatinėjo namo ((duomenys neskelbtini), Vilnius) konstrukcinės visumos (kadangi namas yra devynių aukštų), todėl nenustatė visų galimų bendro naudojimo įrenginių (vandens patekimo ir šalinimo) funkcionavimo sistemos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje laikomasi pozicijos, jog jeigu konkreti žemiau esančio buto užliejimo priežastis nenustatyta (neaiški), turi būti taikytina bendroji civilinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Aptariamu atveju aplinkybė, kad nenustatytas konkretus žalą padaręs židinys (šaltinis) teisinės reikšmės neturi, pakanka tik fakto, jog Butas buvo užlietas iš buto, kurio savininkai (nuosavybės teisės turėtojai) yra atsakovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

23. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo neįpareigoja ieškovus analogiškose bylose imtis visų įmanomų priemonių kuo tiksliau nustatyti buto užliejimo techninę priežastį, taigi apelianto argumentai dėl ieškovės neveikimo nepagrįsti.

24. Ieškovės pateiktoje UAB ,,Smart Claims“ ekspertinėje nuomonėje nurodyta, kad draudėjo bute pažeistos lubų ir sienos viršutinė dalis, tai suponuoja, jog drėgmė skverbėsi iš aukščiau (t. y. atsakovo) buto patalpų. Versijos, kad užpylimo židinys yra bendrojo naudojimo patalpose buvo atmestos. Ekspertinėje išvadoje pažymėta, kad: „Ties minima/ pažeista buto vieta nėra vandentiekio, kanalizacijos ir/ar kito vamzdyno, galinčio sukelti apibudintą žalą. Objekte nebuvo/ nėra fiksuota avarijų ir/ar kito įvykio, galinčio sukelti aukščiau apibūdintą žalą.“

25. Apeliantas (atsakovas) bylos nagrinėjimo metu galėjo paneigti ieškovės pateiktos ekspertinės nuomonės išvadas, pateikdamas įrodymus, patvirtinančius jo žalos atsiradimo versiją, tačiau duomenų, kad butas galėjo būti užlietas dėl daugiabučio namo bendrų konstrukcijų avarijos, daugiabučio stogo nesandarumo ar panašių priežasčių byloje nepateikta.

26. Dėl išdėstyto sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad butas buvo užlietas iš atsakovui priklausančio buto, apeliacinio skundo argumentai teismo išvados nepaneigia.

27. Dėl nuostolių nustatymo. Apelianto vertinimu, ieškovė netinkamai nustatė nuostolių faktą, o teismas neatsižvelgė į tai, kad kartu su ieškiniu nebuvo pateiktas turto sunaikinimo (sugadinimo) aktas ir jo priedas. Apelianto vertinimu, ieškinys surašytas pagal šabloną, o pateiktos fotonuotraukos neįrodo, kad ieškovė apžiūrėjo butą po įvykio (o ne paprašė draudėjo pačiam atsiųsti padarytas fotonuotraukas). UAB ,,Smart Claims“ ekspertinė nuomonė pateikta 2023 m. spalio 17 d., po pusantrų metų po įvykio (2022-04-20), todėl turėjo būti kritiškai vertintinos tokios konkrečios nuostolio priežastys po tokio ilgo laiko tarpo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus.

28. Kartu su ieškiniu pateiktas 2023-04-26 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, remonto sąmata Nr. ZA67-SK/212 ir analogiškas aktas (su nusidėvėjimo paskaičiavimu) žalos byloje Nr. 2994236; abu aktai pasirašyti ieškovės darbuotojo – vyr. žalų vertintojo D. K. (ieškinio priedai 4, 5). Byloje nėra duomenų, kad žalų vertintojas surašė paminėtus aktus nenuvykęs ir neapžiūrėjęs buto, taigi apelianto teiginiai, kad butas nebuvo apžiūrėtas, draudimo bendrovė nustatė žalos padarymo faktą ir dydį vadovaudamasi tik buto savininko pateiktomis nuotraukomis, ieškinys surašytas formaliai, šabloniškai ir pan., atmetami kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyto žalos dydžio apeliantas bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos padarymo faktą ir dydį, pagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta žalos bylos medžiaga.

29. Dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo. Apeliantas nurodė, kad teismas išsamiai išdėstė (citavo) Civilinio kodekso ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, tačiau šias nuostatas neteisingai taikė, kadangi privalėjo tinkamai taikyti CPK 185 str. 1 d. nuostatas, t. y. tinkamai ir išsamiai nustatyti visas bylos aplinkybes: ar ieškovas įgijo (esant nedraudžiamajam įvykiui) subrogacijos teisę į atsakovą; ar bylos duomenimis objektyviai ir išsamiai galėjo nustatyti atsakingą asmenį už žalos padarymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nepateikė argumentų dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo. Argumentai dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl netenkinami. Apeliantas teigia, kad teismo sprendimas yra netinkamai, neišsamiai motyvuotas, nes teismas neįvertino visų atsakovo argumentų, neišreikalavo draudimo taisyklių, nevertino ieškovės neveikimo prieš sudarant draudimo sutartį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, ar nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdamas, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Atsakovas nepagrindė savo teiginių, jog teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė įrodymus, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, nepažeidė ir nenukrypo nuo šiais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176, 177, 183, 185 straipsniai).

30. Dėl draudimo išmokos dydžio. Apeliantas nurodė, kad Būsto draudimo liudijime yra numatytos besąlyginės išskaitos. Ieškovė iš draudimo išmokos išskaičiavo tik 89,15 Eur nusidėvėjimo sumą, tačiau draudimo išmoka nebuvo mažinama šiomis besąlyginėmis išskaitomis (vanduo: 60,00; namų turtas - 40,00). Apelianto vertinimu, dėl to teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, sprendimas nepagrįstas.

31. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsikirtimo apeliaciniam skundui argumentu, jog remiantis draudimo taisyklių A.VII dalies 1.1 punktu, tuo atveju, kai draudžiamasis įvykis įvyko dėl trečiųjų asmenų veiksmų ir yra nustatyti kaltininkai, draudimo išmoka mokama neišskaičiuojant besąlyginės išskaitos. Nagrinėjamoje byloje nustatytas už žalą atsakingas asmuo, todėl nebuvo pagrindo iš draudimo išmokos neišskaičiuoti besąlygines išmokas.

32. Dėl teismo išlaidų. Apeliantas nurodo, kad teismas priteisė advokato prašomas 360 Eur išlaidas už dubliko parengimą, pagal advokato 2023-11-06 prašymą, kuriame nurodyta, kad ieškovė šioje byloje patyrė 360,00 Eur už dubliko parengimą. Dubliko ieškovė šioje byloje neteikė, todėl išlaidos priteistos nepagrįstai.

33. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas advokatas R. B. teikė teismui papildomus įrodymus (DOK -167115), dalyvavo 2023-11-08 parengiamajame teismo posėdyje, kuriame buvo pereita į teismo posėdį ir bylą išnagrinėta iš esmės, t. y. ieškovė realiai patyrė išlaidas, susijusias su atstovavimu nagrinėjamoje byloje. Bylos duomenimis, kartu su 2023-11-06 prašymu buvo pateikta sąskaita už teisines paslaugas, kurioje nurodyta paslauga – už atstovavimą pirmosios instancijos teisme (atsakovas L. B., žalos bylos Nr. R0003000812, civilinė byla Nr. e2-14710-1094/2023). Dėl išdėstyto sutiktina, kad ieškovė patyrė 360,00 Eur išlaidas už advokato atstovavimą šioje civilinėje byloje. Nurodyta išlaidų suma neviršija maksimalaus rekomenduojamo atlyginimo už nurodytus atstovo veiksmus, todėl ieškovės išlaidos laikytinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis; teismas pagrįstai tenkino prašymą dėl jų priteisimo.

Dėl bylos procesinės bylos baigties

34. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010 ir kt.).

35. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė esmines, nagrinėjamam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiam klausimui aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

36. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnis).

38. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 230 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 red.), iš atsakovo ieškovės naudai priteisima 230 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1, 3 d.).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo L. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.