- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- e2-14710-1094/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09917-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- L. B.
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
- Kategorijos
- 2.6.39pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui L. B. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 1028,03 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų procesinių palūkanų skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. balandžio 20 d. iš buto (duomenys neskelbtini), buvo aplietos žemiau esančios patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), kurios buvo apdraustos ieškovės buto draudimu, draudėjas A. P. Ieškovė, kompensuodama draudėjui apliejimo nuostolius, Išskaičiuodama 89,15 Eur nusidėvėjimo sumą, išmokėjo 1117,18 Eur draudimo išmoką. Išmokėjus išmoką ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovą kaip atsakingą dėl žalos atlyginimo. Draudėjo teigimu, vanduo liejosi iš aukščiau esančio buto Nr. 110. Remiantis VĮ ,,Registrų centras“ išrašu, buto (duomenys neskelbtini), savininku yra atsakovas L. B.. Atsakovas privalėjo prižiūrėti visų jo valdomos patalpos įrenginių būklę, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, taigi jis yra atsakingas už padarytą žalą draudėjo butui. Kadangi vanduo liejosi iš viršuje esančio atsakovo valdomo buto, jo kaltė dėl padarytos žalos yra preziumuojama.
Atsiliepimas
3. Per įstatymo nustatytą terminą atsakovas L. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad draudikas neįrodė draudimo išmokos teisėtumo, nepateikė būsto draudimo taisyklių, visos draudimo sutarties. Pasak atsakovo, ieškovei nepagrindus draudimo išmokos teisėtumo, subrogacija atsakovui negalima. Taip pat pažymi, kad ieškovė neatliko net minimalaus tyrimo, nesiekė nustatyti ar butas buvo aplietas draudimo sutarties galiojimo metu. Žalos atlyginimo sumos dydžio neginčija.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Renaldas Baliūtis palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė reaguojant į atsakovo poziciją:
4.1. į bylą pateikta UAB ,,Smart Claims“ ekspertinė nuomonė dėl žalos priežasties nustatymo, kurioje konstatuota, kad žala padaryta ne iš bendrojo naudojimo patalpų apliejus butą, o būtent iš atsakovo buto. Todėl nesutinka su atsakovu, kad ieškovė netyrė ir nesiaiškino buto apliejimo priežasčių.
4.2. Taip pat byloje pateikti ieškovės rašytiniai paaiškinimai, kad draudimo sutartis draudiminio įvykio atsitikimo metu galiojo.
4.3. Ieškovė po draudimo išmokos išmokėjimo kreipėsi į atsakovą su pretenzija, tačiau nesulaukė jokio atsakymo į ją.
4.4. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų paneigiančių, kad ne iš jo buto buvo aplietas ieškovės apdraustas butas. Atsakovo butas yra virš ieškovės apdrausto buto.
4.5. Žalos dydį patvirtina lokalinės sąmatos, nuotraukos. Pabrėžė, kad atsakovas žalos dydžio neginčijo.
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas imasi šiame Kodekse nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys bei teismo šaukimas atvykti į posėdį, atsakovas apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje. Tokie veiksmai pažeidžia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus, taip pat didina bylinėjimosi kaštus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą bei išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
6.1. Ieškovė AB ,,Lietuvos draudimas“ ir A. P. (draudėjas) 2022 m. vasario 12 d. sudarė būsto draudimo liudijimą TAI Nr. 680344639, kurio pagrindu laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 12 d. iki 2023 vasario 12 d. apdraustas draudėjo butas (duomenys neskelbtini).
6.2. 2022 m. balandžio 20 d. įvyko draudiminis įvykis, kurio metu pirmiau minėto buto patalpos buvo aplietos iš viršuje esančio buto ((duomenys neskelbtini)), priklausančio atsakovui L. B. asmeninės nuosavybės teise.
6.3. Ieškovei, kaip turto draudikei, atsirado pareiga atlyginti atsiradusią žalą, todėl ji išmokėjo 1117,18 Eur draudimo išmoką draudėjui. Šią aplinkybę patvirtina 2022 balandžio 28 d. ,,SEB“ banko mokėjimo nurodymai Nr. 24355175 ir Nr. 24355176.
6.4. Ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Į bylą pateikta UAB ,,Smart Claims“ ekspertinė nuomonė dėl žalos priežasties nustatymo, kurioje konstatuota, kad žala padaryta ne iš bendrojo naudojimo patalpų apliejus butą, o būtent iš atsakovo buto.
6.5. Byloje neginčijamas žalos dydis.
7. Byloje kilo ginčas dėl atsakingo asmens už žalos kilimą nustatymo ir padarytos žalos atlyginimo.
Dėl subjekto, atsakingo už žalą ir žalos atlyginimo
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui (draudėjui) draudimo išmoką, subrogacijos tvarka vietoj draudėjo į tą patį egzistuojantį prievolinį santykį įstoja draudikas.
9. Nagrinėjamu atveju ieškovė, atlyginusi draudėjos patirtus nuostolius dėl buto (duomenys neskelbtini), apgadinimo, pareiškė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovui, kaip buto, iš kurio buvo užlietas apdraustas butas, savininkui.
10. Vadovaujantis 2022 m. balandžio 27 d. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad atsakovui L. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), kuris yra virš draudėjo buto vienu aukštu aukščiau. Žalos administravimo metu konstatuota, kad apdraustajam turtui buvo padaryta žala dėl nuolatinio vandens patekimo iš viršutinio buto, pažeistos perdangos, vyksta nuolatinis sienos drėkimas ir siūlių irimas, todėl ieškovė, nustačiusi, jog vandens nutekėjimo šaltinis buvo atsakovo bute, 2022 m. balandžio 27 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl 1117,18 Eur draudimo išmokos atlyginimo.
11. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė pareikšdama ieškinį kartu turėjo pateikti ne tik draudimo polisą, bet ir draudimo taisykles. Ieškovė atsikirsdama į atsakovo argumentą nurodė, kad nagrinėjamos bylos dalykas nėra draudimo taisyklių sąlygų analizė, su jomis atsakovas gali susipažinti, nes jos yra prieinamos viešai. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, pažymėdamas, kad ginčas kilęs dėl žalos atlyginimo ieškovei subroguojant reikalavimo teisę. Tai reiškia, kad ieškovė, išmokėjusi draudimo išmokas dėl apdrausto turto sugadinimo, perėmė nukentėjusio asmens teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.
12. Atsakovas nesutinka su reikalavimu atlyginti žalą. Teigė, kad ieškovė nesiekė nustatyti tikrųjų buto ((duomenys neskelbtini)) apliejimo priežasčių. Nurodė, kad nebūtinai iš jo buto žala buvo padaryta draudėjui, tačiau nepateikė įrodymų šiems teiginiams pagrįsti (CPK 178 straipsnis).
13. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).
15. Ieškovė, reaguodama į atsakovo teiginius, kad nebuvo nustatinėtas žalos kilmės šaltinis, pateikė UAB ,,Smart claims“ ekspertinę nuomonę, kurioje analizuoti žalos atsiradimo šaltiniai. Joje pažymėta, kad draudėjo bute pažeistos lubų ir sienos viršutinė dalis, tai suponuoja, jog drėgmė skverbėsi iš aukščiau (t. y. atsakovo) buto patalpų. Versijos, kad užpylimo židinys yra bendrojo naudojimo patalpose, atmestos.
16. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovui netinkamai vykdant buto priežiūrą, įvyko draudžiamasis įvykis. Nagrinėjamu atveju ieškovės apdrausto buto Nr. 107 užpylimo židinys buvo viršuje esantis atsakovo butas Nr. 110, o ne kiti šaltiniai, todėl atsakovas laikytinas atsakingu už žalos atsiradimą asmeniu. Minėta, kad ieškovė, nustačiusi įvykio metu padarytos žalos dydį, išmokėjo nukentėjusiam asmeniui (draudėjui) 1117,18 Eur draudimo išmoką.
17. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Įrodyti žalos dydį našta tenka ieškovei. Šiuo atveju, žalos dydį patvirtina byloje pateiktos lokalinės sąmatos, nuotraukos.
18. Atlikus byloje pateiktų įrodymų visapusišką įvertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė žalos faktą ir dydį. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nors atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį, jame nebuvo nurodyti argumentai ir įrodymai paneigiantys ieškovės reikalavimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors buvo tinkamai informuotas, proceso metu elgėsi pasyviai, nesidomėjo bylos eiga, jokių prašymų ir (ar) kitų procesinių dokumentų, išskyrus formalų atsiliepimą, teismui neteikė.
19. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinys tenkintinas, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo 1028,03 Eur žalos atlyginimą.
Dėl procesinių palūkanų
20. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
21. CK 6.37 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.
22. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1028,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
23. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė patyrė 383 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis ir 360 Eur už advokato teisines paslaugas. Ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteisiama 383 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
24. Teisme patirta 33,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje viršija 5 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 259, 260, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 1028,03 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus ir 3 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1028,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 383 (tris šimtus aštuoniasdešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš atsakovo L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus ir 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.