Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-647-221/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
2A-647-221/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-02022-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas
Ieškovas
E. J.
Advokatai
Rasa Užkuraitienė, Simona Selelionytės-Drukteinienė
Civilinė byla Nr. 2A-647-221/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02022-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 24; 44.2.4.1; 44.2.4.2; 99; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus ir Virginijos Lozoraitytės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas, atstovaujamos advokatės Simonos Selelionytės-Drukteinienės, ir ieškovės E. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5412-191/2014 pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. J. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB Medicinos bankas 950 Lt turtinės žalos atlyginimą, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (2 t., b. l. 3–8).

Patikslintame ieškinyje, kurį ieškovės atstovė palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad 2013 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-689-436/2013, pripažino negaliojančiais dalyje dėl E. J. laidavimo UAB Medicinos bankas turimus UAB „Heraldika“ ir UAB „Heraldikos statyba“ išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2008 m. sausio 30 d. (VEK 47731), 2008 m. vasario 29 d. (VEK 50809), 2008 m. gegužės 26 d. (VEK 67131), 2008 m. birželio 13 d. (VEK 70648, VEK 70668, VEK 70689, VEK 70708), 2008 m. birželio 28 d. (VEK 72708) nuo jų išrašymo momento, panaikino Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarės M. Č. vykdomuosius įrašus Nr. 3144/2008-10-28, Nr. 2732/2008-10-03, Nr. 2484/2008-0917, Nr. MČ-3459/2008-11-27, Nr. MČ-3760/2008-12-31, Nr. MČ-3538/2008-12-08 ir Nr. MČ-68/2009-01-12 dalyje dėl solidariosios skolos išieškojimo iš E. J. kreditoriaus UAB Medicinos bankas naudai. Paskyrus rašysenos ekspertizę, buvo nustatyta, kad laidavimo vekseliuose pasirašė ne ieškovė. Ieškovės nuomone, atsakovė pasirinko netinkamą civilinių teisių gynimo būdą – kreipėsi į notarę dėl vykdomųjų įrašų dalyje dėl solidariosios skolos išieškojimo iš ieškovės, 2012 m. birželio 12 d. pateikė civilinį ieškinį Kauno apylinkės teismui dėl E. J. pripažinimo solidaria skolininke, 2008 m. spalio 23 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Vykdant išieškojimus iš ieškovės, antstolės A. A. išieškotos lėšos (950 Lt) buvo paskirstytos kaip vykdymo išlaidos. Tačiau nurodytos lėšos buvo išieškotos nepagrįstai, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius, t. y jai buvo padaryta turtinė žala. Ieškovė taip pat prašė priteisti ir neturtinę žalą, kadangi dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ji patyrė fizinių ir dvasinių išgyvenimų, gydėsi, buvo pažeminta ir kt.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB Medicinos bankas atsiliepime į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (2 t., b. l. 14–16).

Atsiliepime, kurį atsakovės atstovė palaikė teismo posėdžio metu, nurodė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 30 d. iki 2008 m. birželio 28 d. tarp atsakovės ir UAB „Heraldijos statyba“, atstovaujamos l. e. p. generalinio direktoriaus ir akcininko G. J. (ieškovės sutuoktinio), buvo sudarytos keturių paprastųjų neprotestuotinų vekselių 2008 m. sausio 30 d. (VEK 4773L) 2008 m. vasario 29 d. (VEK 50809), 2008 m. gegužės 26 d. (VEK 671315) ir 2008 m. birželio 28 d. (VEK 72708) pirkimo–pardavimo sutartys. 2008 m. birželio 13 d. tarp atsakovės ir UAB „Heraldija“, atstovaujamos generalinio direktoriaus ir akcininko G. J. (ieškovės sutuoktinio), buvo sudarytos keturių paprastųjų neprotestuotinų vekselių pirkimo–pardavimo sutartys. Visus vekselius ir vekselių pirkimo–pardavimo sutartis UAB „Heraldijos statyba“ ir UAB „Heraldija“ vardu pasirašė minėtų įmonių atstovas G. J. Prievolėms pagal vekselius užtikrinti visuose vekseliuose asmeniškai laidavo G. J. ir jo sutuoktinė E. J. Visi laiduotojai pagal vekselius prisiėmė solidarią laidavimo prievolę. Ieškovė atsakovės neinformavo, kad jos parašai vekseliuose buvo suklastoti. Tik 2010 m. balandžio 19 d. pagal ieškovės ir laiduotojo S. L. prašymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje, t. y. dėl laiduotojų pagal vekselius E. J. ir S. L. parašų vekseliuose suklastojimo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta 2011 m. rugsėjo 22 d. specialisto išvada, kad E. J. ir S. L. parašai vekseliuose yra suklastoti. Mano, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsiradusios ieškovei žalos. Atsakovė, nežinodama apie faktą, kad vekseliuose, kaip laiduotoja, pasirašė ne ieškovė, pagrįstai ir teisėtai kreipėsi į Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarę M. Č. dėl vykdomųjų įrašų išdavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu (2 t., b. l. 61–67) ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 275,14 Eur (950 Lt) turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 027,34 Eur (7 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą ir 738,82 Eur (2 551 Lt) bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės 4,34 Eur (15 Lt) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Teismas nurodė, kad atsakovė yra kredito įstaiga – juridinis asmuo, verslo subjektas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Nors civiliniame kodekse nenurodyta, kad sandoris turi būti pasirašomas sandorio šalių vienu metu, tačiau atsakovė, kaip juridinis asmuo, turintis didelės patirties sandorių sudarymo srityje, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, privalėjo įsitikinti, ar laidavimo sutartyje pasirašo tas asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris. Atsakovė, veikdama per savo darbuotojus, neįsitikino, su kokiu asmeniu sudaro laidavimo sandorį, turėjo įvertinti savo būsimo elgesio variantus ir neperžengti turimų civilinių teisių ribų. Iš byloje esančių rašytinių protokolų, teismas darė išvadą, kad atsakovės darbuotojai nagrinėjamu atveju nebuvo rūpestingi, veikė nepakankamai atidžiai, dėl ko buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnyje, t. y. buvo suklastoti ieškovės parašai. Teismas atsakovės argumentus, kad jos veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais, kadangi atsakovė nepažeidė įstatymo nuostatų, atmetė, nes CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinė atsakomybė atsiranda taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kurią atsakovė pažeidė. Atsakovė, kaip ir kiekvienas asmuo, turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6. 263 straipsnio 1 dalis). Teismas sutiko su ieškovės atstovės nuomone, kad atsakovė, kaip verslininkas, profesionalas privalėjo savo veikloje vadovautis geros bankų praktikos kodeksu, patvirtintu Lietuvos bankų asociacijos, kuris nurodo, kad prieš sudarydamas sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, bankas privalo suteikti klientui išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimą, galimas pasekmes bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Teismo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šias nuostatas atsakovė vykdė nepakankamai. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovė turi atsakyti už savo darbuotojų veiksmais padarytą žalą. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė E. J. patyrė žalą dėl savo neveikimo ir nerūpestingumo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė informavo atsakovę, jog ji laidavimo sutarties nesudarė. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių įstatyme nustatytą prezumpciją. Teismo nuomone, atsakovės kaltė pasireiškė neatsargumu ir byloje yra įrodyta. Teismas ieškovės reikalavimą atlyginti 950 Lt turtinę žalą, kaip tiesioginius nuostolius, kurie yra atsakovės veiksmų pasekmė, tenkino visiškai, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkino iš dalies. Teismo nuomone, atsakovės teiginiai, kad ieškovės sveikata pablogėjo dėl atsiradusių blogų santykių su sutuoktiniu, prieštarauja Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimui, kuriame nustatyta, jog sutuoktiniai nuo 2007 m. kovo mėnesio nevedė bendro ūkio. Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, darė išvadą, kad ieškovės sveikata pablogėjo dėl pradėto išieškojimo pagal vekselius, kuriuose buvo suklastotas ieškovės parašas ir kad tarp ieškovės pablogėjusios sveikatos, bendravimo galimybių sumažėjimo ir atsakovės veiksmų buvo priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nerūpestingais veiksmais buvo pažeista ieškovės sveikata, pablogėjo ieškovės reputacija, ieškovė patyrė nepatogumus, ir atsižvelgdamas į atsakovės turtinę padėtį, kad žala ieškovei padaryta, ieškovės atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, teismas, ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 7 000 Lt. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad nėra CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų priteisti ieškovei neturtinę žalą, kadangi buvo nustatyta, jog ieškovei padaryta neturtinė žala nusikaltimu, kurį sąlygojo nerūpestingi atsakovės darbuotojų veiksmai. Teismas nesutiko su atsakovės atstovės argumentais dėl ieškinio senaties taikymo. Teismas darė išvadą, kad ieškovė, kol Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 11 d. nepripažino vykdomųjų įrašų negaliojančiais, neturėjo įstatyminio pagrindo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniame skunde (2 t., b. l. 73–81) atsakovės UAB Medicinos bankas atstovė prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kurioje tenkintas ieškovės reikalavimas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad žalą sąlygoję atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškia neįsitikinimu, ar laidavimo sutartyje pasirašo tas asmuo, su kuriuo sudaromas sandoris, tokiu būdu pažeidžiant CK 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neatsižvelgęs į tai, kad ieškovės įrodinėjamus turtinius praradimus (bei iš jų išplaukiančius ieškovės įrodinėjamus neturinius praradimus) sukėlė ne banko darbuotojų neužtikrinimas, kad trečiasis, nenustatytas asmuo, nepasirašytų už ieškovę vekseliuose, o atsakovės kompetentingoms institucijoms pateikti reikalavimai pradėti skolos išieškojimo iš ieškovės veiksmus. Todėl hipotetiškai pripažinus atsakovės darbuotojų neatsargumą dėl neįsitikinimo, koks asmuo pasirašo vietoj ieškovės E. J. kaip laiduotojos ant vekselių, vien tik pasirašymas jokių turtinių praradimų ieškovei nesukūrė. Byloje nustatyti faktai byloja apie tai, kad ieškovė nesiekė laiku atskleisti visas jai žinomas aplinkybes apie vekselių pasirašymą, ir tai turėjo įtakos banko pasirenkamai pozicijai ginti savo pažeistas teises bei neigiamoms turtinėms pasekmėms ieškovės atžvilgiu atsirasti. Jokio pagrindo įtarinėti atsakovę dalyvavus suklastoto parašo gavimo procedūroje nėra. Jokie atsakovės darbuotojų neteisėti veiksmai nėra įrodyti baudžiamojoje byloje, dėl šio įvykio prieš atsakovės darbuotojus nėra pradėtas joks ikiteisminis tyrimas. Nėra protinga, sąžininga bei teisinga atsakomybės naštą užkrauti atsakovei, kuri taip pat šioje situacijoje nukentėjo, nes liko nepatenkintas jos reikalavimas UAB „Heraldijos statyba“ bei UAB „Heraldija“. Kadangi bankas pats buvo suklaidintas, negalima daryti išvados, kad jis elgėsi neteisėtai (kaltai), pasirinkęs tokius pažeistų civilinių teisių gynimo būdus ieškovės atžvilgiu, kurie sąlygojo ieškovei turtinius praradimus.

2. Ieškovė apie visus aštuonis vekselius ir vykdomuosius įrašus, kurių pagrindu vykdomas išieškojimas, sužinojo laikotarpiu nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2009 m. vasario mėnesio, tačiau jokių aktyvių veiksmų dėl pačių vekselių ginčijimo ir (ar) vykdomo išieškojimo pagal vekselius ginčijimo nesiėmė iki pat 2010 m. balandžio 6 d. kreipimosi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo dėl parašų vekseliuose suklastojimo pradėjimo. Be to, ieškovė neprašė stabdyti vykdomo priverstinio išieškojimo jos atžvilgiu, o į teismą kreipėsi tik 2012 m. vasario 22 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai padarė išvadą, kad neva du rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė informavo atsakovę apie tai, kad laidavimo sutarties ji nesudarė. Ieškovė ne tik neinformavo atsakovės apie tai, kad vekseliuose yra ne jos parašas, kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tačiau, atvirkščiai, dar 2008 m. pabaigoje ir 2009 m. pabaigoje klaidino atsakovę dėl jos parašų buvimo vekseliuose.

3. Ieškovė įrodinėjo, kad ji patyrė 950 Lt išlaidas vykdymo procese. Apeliantė pabrėžia, kad dalį šių išlaidų, t. y. 117 Lt (89,18 Lt + 27,82 Lt), ieškovė patyrė vykdant vykdomąjį raštą Nr. 2-568-343/2010-08-24, išduotą Kauno apygardos teismo Actio Pauliana byloje. Teismo procesas Actio Pauliana byloje buvo atnaujintas po vekselių pripažinimo negaliojančiais dalyje dėl E. J. laidavimo proceso 2013 m. spalio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1880-480/2013. Ta pačia nutartimi 2009 m. gegužės 5 d. Kauno apygardos teismo sprendimas dalyje buvo panaikintas, priimtas UAB Medicinos bankas atsisakymas nuo E. J. pareikšto ieškinio dėl 2008 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo ir šioje dalyje civilinė byla buvo nutraukta. Atitinkamai 117 Lt išieškojimo klausimas turėjo būti išspręstas CPK 761 straipsnyje reglamentuojama sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo sprendimo tvarka. Jeigu ieškovė manė, kad teismas neišsprendė sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo, ji per vienerius metus turėjo teisę paduoti teismui pareiškimą dėl įvykdymo atgręžimo (CPK 761 straipsnio 2 dalis). Praleidusi šį terminą, ieškovė negali rinktis žalos atlyginimo kaip kito civilinės teisės gynybos būdo, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai, prieštaraujant CK 1.5 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, lengvinama jos padėtis ir sunkinama apeliantės padėtis. Kita ieškovės įrodinėjamos turtinės žalos dalis, sudaranti 833 Lt dydžio išieškotas vykdymo išlaidas vykdant vekselius, nelaikytina turtine žala dėl to, kad ieškovė pati savo pasyviais ar net klaidinančiais atsakovę veiksmais lėmė šios žalos atsiradimą.

4. Teismas laikė, kad neturtinė žala padaryta nusikaltimu, todėl yra įstatyme numatytas jos atlyginimą pateisinantis atvejis. Teismas padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, nes nusikaltimas kaip neturtinės žalos atlyginimą pateisinantis atvejis taikomas tik tada, kai neturtinė žala priteisiama iš nusikaltimą padariusio asmens. Šiuo atveju nė vienam banko darbuotojui nebuvo pareikšti jokie įtarimai ir nė vienas nebuvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo. Kitas bendras neturtinės žalos atlyginimo atvejis (kai žala padaryta asmens sveikatai), taip pat negalėtų būti taikomas, nes šiuo atveju atsakovė, net hipotetiškai ir pripažinus ją pasielgus neatsargiai, galėtų būti pripažinta pažeidusia tik ieškovės turtinius interesus. Bankas jokiu būdu nesikėsino į ieškovės sveikatą ir jos nepažeidė. Ieškovės patirti neigiamo pobūdžio išgyvenimai dėl jos turtinių vertybių pažeidimo laikytini išvestiniais ir per daug nutolusiais nuo pakenkimo turtiniams interesams (jei toks būtų pripažintas). Ieškovė tokius išgyvenimus patyrė galimai dėl savo buvusio sutuoktinio, iširusios santuokos, blogos turtinės padėties. Pažymėjo, kad ieškovė jokių pretenzijų dėl žalos nereiškė ir nereiškia savo buvusiam sutuoktiniui, nors jis buvo ir / ar yra akcininku ir vadovu įmonių, išrašiusių vekselius, ir neabejotinai žinojo vekselių pasirašymo aplinkybes.

5. Apeliantės nuomone, ieškovės turtinius praradimus lėmė jos pačios vangus ir net klaidinantis atsakovę elgesys. Apeliantės teigimu, tarp atsakovės neveikimo (jei toks būtų nustatytas) vekselių pasirašymo procedūroje ir ieškovės patirtos žalos nėra priežastinio ryšio kaip būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos (CK 6.247 straipsnis).

6. Ieškovės reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo negalėjo būti tenkinamas dėl to, kad pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį šešių procentų dydžio metinės palūkanos priteisiamos tik tada, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, o šiuo atveju ieškovė yra fizinis asmuo, ne verslininkas.

Šalies argumentai

7. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovė, kol Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 11 d. nepripažino vykdomųjų įrašų negaliojančiais, neturėjo įstatyminio pagrindo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apeliantės nuomone, 833 Lt turtinius praradimus ieškovė patyrė vėliausiai 2008 m. spalio 29 d., o 117 Lt – vėliausiai 2010 m. lapkričio 30 d. Neturtinę žalą ieškovė patyrė laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. balandžio 6 d. Ieškovė neteigė, kad apie teisės pažeidimą ji sužinojo vėliau nei šios datos, todėl teismas neturėjo teisės nuspręsti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikyti vėlesnę datą. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą.

8. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės ieškovei visą už pradinį ieškinį sumokėtą žyminio mokesčio sumą ir visą ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą bei nepriteisdamas atsakovei jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies, neatsižvelgė į bylos aplinkybes ir pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies normą. Kadangi ieškovė, pateikdama patikslintą ieškinį, atsisakė dalies reikalavimų, teismas, remdamasis CPK 87 straipsnio 2 dalies norma, turėjo grąžinti ieškovei 75 procentus pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos, skaičiuojant nuo atsisakyto reikalavimo dalies. Teismas tenkino tik dalį ieškovės pareikštų reikalavimų, todėl atitinkamai turėjo paskirstyti ir bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde (2 t., b. l. 87–90) ieškovė E. J. prašo teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5412-191/2014 dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir padidinti neturtinę žalą ieškovei iki 20 000 Lt; priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimą, ir nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos.

1. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės patirta neturtinė žala pinigine išraiška yra ne 20 000 Lt, o 7 000 Lt. Mano, kad priimant skundžiamą sprendimą, buvo pažeistas konstitucinis principas – būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą, kuris įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje.

2. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pažeidė visiško žalos atlyginimo principą (restitutio ir integrum). Teismas ginčijamu sprendimu nustatė, kad ieškovės sveikata pablogėjo dėl pradėto išieškojimo pagal vekselius, kuriuose buvo suklastotas ieškovės parašas ir kad tarp ieškovės pablogėjusios sveikatos, bendravimo galimybių sumažėjimo ir atsakovės veiksmų buvo priežastinis ryšys. Vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Pažymėjo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei pablogėjo sveikata bei reputacija. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad neturtinės dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo pažeistas ne vienas, o keli objektai.

3. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neįvertino visų aplinkybių, atsakovės veiksmų, patirties, kaltės bei fakto, kad žala atsirado dėl kitų asmenų nusikalstamų veiksmų. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuris yra profesionalas, įvairaus pobūdžio sandorių sudarinėjimas yra kasdieninė jo veikla, taip pat bankams, kaip juridiniams asmenims yra keliami aukštesni teisingumo bei teisėtumo reikalavimai. Pažymi, kad atsakovė savo veikloje turi vadovautis Geros bankų praktikos kodeksu, patvirtintu Lietuvos bankų asociacijos. Atsakovė elgėsi ne tik nerūpestingai, bet ir sudarė sąlygas kitiems asmenims įvykdyti nusikaltimą, kas taip pat įtakoja neturtinės žalos dydį, ir į tai pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti. Mano, kad teismas neįvertino bylos aplinkybių, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovei teko patirti ne vieną teisminį procesą, kurie tęsėsi ilgą laikotarpį, kad buvo pradėtas priverstinis išieškojimas, buvo areštuotos ieškovės sąskaitos, nepagrįstai ieškovė buvo laikoma skolininke.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad neturtinė žala ieškovei mažintina, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį. Pažymėjo, kad atsakovės turtinė padėtis nėra bloga ar sunki.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovės UAB Medicinos bankas apeliacinį skundą (2 t., b. l. 93–102) ieškovės atstovė advokatė Rasa Užkuraitienė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog ieškovė klaidino atsakovę dėl jos parašų vekseliuose, yra nepagrįsti, kadangi atsakovei buvo žinoma, jog ieškovė paprastųjų vekselių nepasirašė. Atsakovė nesiėmė visų jai prieinamų veiksmų, kad patikrintų šiuos ieškovės nurodytus faktus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina apie atsakovės darbuotojų nerūpestingus veiksmus. Atsakovės darbuotojai žinojo, jog ant minėtų vekselių nėra ieškovės parašo ir ji nėra laiduotoja, kadangi jie buvo pasirašinėjami tik atsakovės buveinėje ir nė vienas darbuotojas negalėjo nurodyti, kad būtų ieškovę matęs, tačiau vėliau vekseliai buvo pasirašomi. Būtent dėl išieškojimo, kuris buvo pradėtas suklastotų parašų pagrindu, ieškovei buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Iš visų byloje surinktų įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių, teismas teisingai padarė išvadą, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai padarė ieškovei žalą. Taip pat pažymėjo, kad visi skundo argumentai yra pagrįsti tik apeliantės prielaidomis bei spėliojimais, o ne byloje nustatytais faktais. Atsakovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad atsakovės neteisėti veiksmai buvo įtakoti ieškovės elgesio, tačiau nenurodo konkrečių veiksmų, kad atsakovė, esanti profesionali paslaugos teikėja, veikianti ilgą laiką šioje srityje, privalėjo patikrinti duomenis prieš imdamasi civilinių teisės gynybos būdų, kuriais buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala ieškovei. Nepagrįsti teiginiai, kad ieškovė sužinojo apie vekselius 2008 m. liepos-spalio mėnesiais, kai atsakovė siuntė ieškovei pranešimus apie neapmokėtus vekselius ir reikalavo juos apmokėti. Iki to laiko, kol nebuvo pateikti vekseliai, t. y. 2008 m. spalio 16 d., ieškovė negalėjo objektyviai susipažinti ir identifikuoti, kokie tai vekseliai. Taigi, pati atsakovė nepateikė išsamios informacijos ieškovei, dėl ko ieškovei buvo apsunkinta galimybė tinkamai ginti savo veiksmus, tuo pačiu ir nurodyti apie tai, kad ant vekselių yra ne jos parašas. Ieškovė negalėjo įgyvendinti savo teisių dėl pablogėjusios sveikatos, kuri ir pablogėjo, kai ieškovė sužinojo apie atsakovės pradėtą išieškojimą. Ieškovė apie egzistuojančius vekselius sužinojo, tik rašydama atsiliepimą į ieškinį, t. y. 2008 m. lapkričio mėnesį, tačiau net ir tuo atveju buvo pateikti tik trys vekseliai, ieškovei nebuvo pateikta pilna informacija. Taip pat nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė neprašė stabdyti vykdomo priverstinio išieškojimo ieškovės atžvilgiu, dėl to, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl parašų ant vekselio suklastojimo. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas dar nėra pagrindas stabdyti išieškojimą (CPK 626–627 straipsniai). Be to, dar ikiteisminio tyrimo pradžioje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti prielaidą, jog buvo atlikta nusikalstama veika. Tik po ekspertizės, kurios metu nustatyta, kad ne ji pasirašė ant vekselių, ieškovė galėjo kreiptis į teismą dėl UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldįjos statyba“ išduotų vekselių pripažinimo negaliojančiais dalyje dėl E. J. laidavimo bei vykdomųjų įrašų dalyje dėl solidariosios skolos išieškojimo iš E. J. atsakovės naudai panaikinimo. Ieškovės nuomone, pati atsakovė nesiėmė savalaikių veiksmų stabdyti išieškojimo vykdymą, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, o atsiėmus vykdomuosius dokumentus, negrąžino ieškovės nepagrįstai patirtų išlaidų. Nelogiški atsakovės argumentai, kad atsakovė buvo sąžininga, nes po vekselių pripažinimo negaliojančiais dalyje dėl E. J. laidavimo atnaujinus Actio Pauliana bylą, UAB Medicinos bankas atsisakė nuo E. J. pareikšto ieškinio dėl 2008 m. rugsėjo 4 d. pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, ir 2013 m. spalio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1880-480/2013 ši civilinės bylos dalis buvo nutraukta. Nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad 117 Lt išieškojimo klausimas turėjo būti išspręstas CPK 761 straipsnyje reglamentuojama sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo sprendimo tvarka. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo atveju skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką, vykdant teismo sprendimą, iš jo gavo išieškotojas. Ieškovei teismas priteisė tik tai, ką gavo atsakovė iš antstolės, o antstolės vykdymo išlaidos nebuvo priteistos, kadangi jų negavo išieškotojas. Vykdymo išlaidų mokėjimo grąžinimą reglamentuoja sprendimo vykdymo instrukcija, kuri nenumato vykdymo išlaidų grąžinimo, kai išieškotojas atsiima vykdomąjį dokumentą. Sumos, kurios iš atsakovės buvo išieškotos, kaip vykdymo išlaidos, nebuvo gautos išieškotojo, todėl pagrindo jas priteisti teismas neturėjo, o iš ieškovės išieškotos vykdymo išlaidos priteistinos, kaip turtinė žala iš atsakovės. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad kita ieškovės patirta turtinė žala nelaikytina turtine žala dėl to, kad ieškovė pati savo pasyviais ar net klaidinančiais atsakovę veiksmais lėmė šios žalos atsiradimą, tačiau nenurodė, kokie konkretūs veiksmai yra laikytini ieškovės pasyvumu ar klaidinančiais veiksmais. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas padarė akivaizdžią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, nes nusikaltimas kaip neturtinės žalos atlyginimą pateisinantis atvejis, taikomas tik tada, kai neturtinė žala priteisiama iš nusikaltimą padariusio asmens. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad žala padaryta nusikaltimu, kadangi yra nustatyta, jog ieškovės parašai suklastoti ir dėl jų suklastojimo vyksta ikiteisminis tyrimas. Teismas ginčijamu sprendimu nustatė, kad ieškovės sveikata pablogėjo dėl pradėto išieškojimo pagal vekselius, kuriuose buvo suklastotas ieškovės parašas ir kad tarp ieškovės pablogėjusios sveikatos, bendravimo galimybių sumažėjimo ir atsakovės veiksmų buvo priežastinis ryšys. Tai, kad apliantės darbuotojams nebuvo pareikšti jokie įtarimai, nereiškia, jog konstatuotas pagrindas, kad atsakovė nepažeidė generalinio delikto reikalavimą elgtis apdairiai ir rūpestingai ir sudarė visas sąlygas asmenims įvykdyti nusikaltimą. Dėl atsakovės netinkamai pasirinkto civilinių teisių gynybos būdo, taip pat dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovei pablogėjo sveikata, ieškovė jautė dvasinius išgyvenimus, psichologinius nepatogumus, jautė nerimą dėl ateities. Apeliantės teiginiai, kad tokia ieškovės sveikatos būklė buvo nulemta ne atsakovės neteisėto veikimo, bet ieškovės vyro, yra deklaratyvūs ir neparemti jokiais įrodymais. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 6 procentų procesines palūkanas. Mano, kad priteistos palūkanos atitinka CK 6.210 straipsnio 2 dalį, todėl priteistos palūkanos atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Mano, kad teismas pagrįstai netaikė senaties ieškovės ieškiniui. Pažymi, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu, bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovė apie savo pažeistas teisės sužinojo tik Kauno apygardos teismui 2013 m. vasario 11 d. pripažinus vykdomuosius įrašus negaliojančiais. Iki tol ieškovė nors ir žinojo, kad ant vekselių nėra jos parašų, tačiau, esant galiojantiems vekseliams, neturėjo įstatyminio pagrindo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Atsakovė pagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priteisė daugiau žyminio mokesčio – 651 Lt, nors turėjo priteisti tik 629 Lt. Tačiau ieškovė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju teismas turėjo taikyti CPK 87 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat nepagrįsti atsakovės argumentai dėl patenkintų ieškinio reikalavimų dalies, t. y. 67,50 proc. Nurodė, kad tik teismas nustato neturtinės žalos dydį ir nesivadovauja ieškovės nurodyta suma, kas suponuoja išvadą, kad šiuo atveju priteisus bet kokio dydžio neturtinę žalą, ieškinys yra tenkinamas visiškai, todėl tokiu atveju teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas, visą žyminį mokestį ir nepriteisė dalies atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (2 t., b. l. 104–109) atsakovės atstovė prašo netenkinti ieškovės apeliacinio skundo, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo ieškovei teigti, jog, teismui nustačius kitą atlygintinos žalos dydį nei nurodė ieškovė, buvo pažeistas konstitucinis principas – būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą. Ieškovės pateiktas teiginys yra deklaratyvus ir nesudaro pagrindo konstatuoti materialinės ir/ar procesinės teisės normų pažeidimą. Atsakovė neatliko jokių veiksmų (įskaitant neveikimą), nukreiptų prieš ieškovės sveikatą. Ieškovės patirti neigiamo pobūdžio išgyvenimai dėl jos turtinių vertybių pažeidimo laikytini išvestiniais ir per daug nutolusiais nuo pakenkimo turtiniams interesams (jei toks apeliacinės instancijos teismo būtų pripažintas). Nesant specialaus įstatyme įtvirtinto neturtinės žalos atlyginimo atvejo, neturtinė žala turtinių vertybių pažeidimo atvejais pagal CK 6.250 straipsnį negali būti atlyginta. Mano, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog, nustatydamas mažesnį neturtinės žalos dydį nei subjektyviai įvertino pati ieškovė, teismas pažeidė restitutio in integrum principą. Ieškovės teiginys, kad buvo pažeistas ne vienas, o keli objektai, t. y. sveikata ir reputacija, taip pat yra nepagrįstas. Sveikata atsakovės veiksmais (neveikimu) nebuvo pažeista, o reputacijos pablogėjimo ieškovė neįrodinėjo jokiais įrodymais. Nepakankamas asmens savęs vertinimas gali būti asmens neadekvati reakcija į gyvenime patirtus nemalonumus ir nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės veiksmais (neveikimu) nulemtą reputacijos pablogėjimą. Pažymėjo, kad jei apeliacinės instancijos teismas šioje byloje laikytų egzistuojant kokį nors neturtinės žalos atlyginimo atvejį, pirmosios instancijos teismo nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis laikytinas gerokai per dideliu. Dar daugiau, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tuo laikotarpiu, kai ieškovė kreipėsi į medikus, ji patyrė daug įvairių išgyvenimų, kurie negali būti siejami su atsakovės veiksmais (neveikimu). Ieškovės teigimu, faktai, kad atsakovė yra bankas, juridinis asmuo, profesionalas, kuriam įvairaus pobūdžio sandorių sudarinėjimas yra kasdieninė veikla, be to, jam keliami aukštesni teisingumo bei teisėtumo reikalavimai, prieštarauja teisės aktų nuostatoms bei kasacinio teismo suformuotai praktikai dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo. Ieškovės byloje minimi faktai nėra reikšmingi neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Laikant priešingai, neturtinės žalos atlyginimas įgautų baudinį aspektą. Ieškovės teigimu, atsakovo pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas turėtų būti laikomas piktnaudžiavimu teise. Atsakovės manymu, nei jos neteisėtų veiksmų (kaltės) dėl šių gynybos būdų pasirinkimo, nei juo labiau piktnaudžiavimo teise nėra, nes ieškovė pati savo veiksmais klaidino atsakovę dėl jos parašų vekseliuose, pati, vos tik sužinojusi ar turėjusi sužinoti apie suklastotus parašus, nesiėmė aktyvių pažeistų teisių gynybos būdų, kas sąlygojo jos patirtą turtinę žalą bei, kaip ji nurodo, iš to išplaukiančią neturtinę žalą. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovė jos atžvilgiu elgėsi sąžiningai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB Medicinos bankas 2008 m. liepos mėnesį kreipėsi į vekselių davėjus UAB „Heraldijos statyba“ ir UAB „Heraldija“ bei laiduotojus E. L., G. J., S. L. ir E. J. dėl neapmokėtų vekselių ir reikalavo juos apmokėti (1 t., b. l. 95–100). Neapmokėjus vekselių, 2008 m. spalio mėnesį UAB Medicinos bankas antstolės A. A. kontorai pateikė Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarės M. Č. vykdomuosius įrašus Nr. 2732/2008-10-03, Nr. 2484/2008-0917, Nr. 2482/2008-0917, 2008 m. lapkričio 10 d. – vykdomąjį įrašą Nr. 3144/2008-10-28, 2008 m. gruodžio 12 d. – vykdomąjį įrašą Nr. MČ-3459/2008-11-27, 2009 m. sausio 12 d. – vykdomuosius įrašus Nr. MČ-3760/2008-12-31, Nr. MČ-3538/2008-12-08, 2009 m. vasario 3 d. – vykdomąjį įrašą Nr. MČ-88/2009-01-12 dėl vykdomuosiuose įrašuose nurodytų sumų išieškojimo iš E. J. kreditorės UAB Medicinos bankas naudai (1 t., b. l. 153). Atliekant ikiteisminį tyrimą, nustačius, kad vekselius pasirašė ne E. J. (1 t., b. l. 135–136), UAB Medicinos bankas prašė antstolę grąžinti vykdomuosius dokumentus šios skolininkės, o taip pat ir S. L., atžvilgiu be tolimesnio vykdymo (1 t., b. l. 137). 2011 m. lapkričio 29 d. patvarkymu, tenkindama UAB Medicinos bankas prašymą, antstolė grąžino vykdomuosius dokumentus išieškotojai (1 t., b. l. 115–122). Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-689-436/2013, 2013 m. vasario 11 d. sprendimu nustatęs, kad vekseliuose už laiduotoją E. J. pasirašė ne ji, bet kitas asmuo, pripažino negaliojančiais dalyje dėl E. J. laidavimo UAB Medicinos bankas turimus UAB „Heraldika“ ir UAB „Heraldikos statyba“ išduotus paprastuosius neprotestuotinus vekselius: 2008-01-30 (VEK 47731), 2008-02-29 (VEK 50809), 2008-05-26 (VEK 67131), 2008-06-13 (VEK 70648, VEK 70668, VEK 70689, VEK 70708), 2008-06-28 (VEK 72708) nuo jų išrašymo momento ir jau minėtus Kauno miesto 27-ojo notarų biuro notarės M. Č. vykdomuosius įrašus dalyje dėl solidariosios skolos išieškojimo iš E. J. kreditoriaus UAB Medicinos bankas naudai, taikė restituciją, priteisė iš UAB Medicinos bankas E. J. išieškotą 7 033,85 Lt sumą (1 t., b. l. 41–45).

Ieškovė E. J. kreipėsi į teismą dėl turtinės (950 Lt) ir neturtinės (20 000 Lt) žalos atlyginimo iš atsakovės UAB Medicinos bankas, motyvuodama tuo, kad atsakovė neatliko pareigų tinkamai, neįsitikino, kas pasirašė vekseliuose už laiduotoją, nepagrįstai kreipėsi dėl išieškojimo, dėl ko ieškovė patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nes pablogėjo jos sveikata ir reputacija. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, sumažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 7 000 Lt. Su sprendimu nesutinka abi šalys – ieškovė prašo pakeisti sprendimą, priteistą neturtinę žalą padidinti iki jos prašomos sumos, atsakovė – priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Taigi byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 straipsnių nuostatose. Neteisėti veiksmai, kaip pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidimas bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Dėl neteisėtų veiksmų

Apeliantės UAB Medicinos bankas teigimu, ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Pritartina pirmosios instancijos teismui, įvertinusiam tai, kad atsakovė UAB Medicinos bankas yra kredito įstaiga, verslo subjektas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinant tai, kad, kaip nustatyta byloje, vekselius atspausdino banko darbuotojai, vekseliai buvo pasirašomi banko patalpose, atsakovė, būdama atidi ir rūpestinga, privalėjo įsitikinti, ne tik, kas pasirašė išduodamus vekselius, bet ir kas juose pasirašė kaip laiduotojai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog prie banko darbuotojų pasirašė tik vekselius išdavusių įmonių vadovai, kurių pasiteiravus, buvo patikinta, jog viskas bus gerai, po to buvo pristatyti vekseliai su visais parašais (1 t., b. l. 27–37). Taigi iš nurodytų aplinkybių spręstina, kad atsakovės darbuotojai nebuvo rūpestingi, veikė nepakankamai atidžiai, dėl ko nenustatytų asmenų veiksmais buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 300 straipsnyje, t. y. suklastoti laiduotojų E. J. ir S. L. parašai. Kaip minėta, civilinė atsakomybė atsiranda ir pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidė, pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tai, kad prieš apeliantės darbuotojus nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas, nereiškia, jog aukščiau minėtų pareigų apeliantės darbuotojai nepažeidė. Apeliantei neįsitikinus, kas pasirašė už E. J. išduotuose vekseliuose, vykdomuosius įrašus perdavus vykdyti antstolei, ieškovė patyrė turtinę žalą. Atkreiptinas dėmesys ir į apeliacinį skundą, kuriame pati apeliantė nurodo, jog pasirinko tokius savo teisių gynimo būdus ieškovės atžvilgiu, kurie sąlygojo ieškovei turtinius praradimus.

Apeliantės teigimu, ieškovė apie vekselius ir vykdomuosius įrašus sužinojo tuomet, kai apeliantė pareikalavo apmokėti vekselius, t. y. 2008 m. liepos-spalio mėnesiais, ir kai vykdomieji įrašai buvo perduoti vykdyti antstolei, pastarajai 2008 m. spalio – 2009 m. vasario mėnesiais siunčiant pranešimus apie priimtus vykdomuosius dokumentus, raginant juos įvykdyti (1 t., b. l. 95–100, 107–114, 153), o į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl parašų vekseliuose suklastojimo E. J. kreipėsi tik 2010 m. balandžio 6 d., į teismą dėl vekselių pripažinimo negaliojančiais – 2012 m. vasario 22 d., nes tos aplinkybės nustatytos byloje. Tačiau teisėjų kolegija sutinka ir su ieškove, jog, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ji 2008-2009 metais turėjo problemų su sveikata, gulėjo stacionare, gydėsi ambulatoriškai (1 t., b. l. 46–55), kas jai sutrukdė pasirūpinti operatyviu savo teisių gynimu. Pažymėtina, kad šios aplinkybės konstatuotos ir įsiteisėjusiame 2013 m. vasario 11 d. Kauno apygardos teismo sprendime, kuriame padaryta ir išvada, kad ieškovė apie egzistuojančius vekselius, kuriuose yra jos valią neatitinkantys parašai, sužinojo tik išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-568-343/2009 iš esmės, todėl būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga netrukus po to kreipėsi į policiją dėl jos, kaip vekselių laiduotojos, parašų suklastojimo (1 t., b. l. 41–45) (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, jog teismas minėtu sprendimu taikė restituciją ir E. J. grąžino iš jos pagal užginčytus vekselius ir pagal juos išduotus vykdomuosius įrašus išieškotą 7 033,85 Lt sumą. Nesutiktina su apeliante, kad ieškovė jos neinformavo apie tai, jog jos parašas vekseliuose yra suklastotas, nors pripažintina, kad iš kai kurių ieškovės teiginių vienareikšmiškai tokios išvados daryti negalima. O būtent, 2009 m. gegužės 5 d. Kauno apygardos teismo sprendime civilinėje byloje 2-568-343/2009 (1 t., b. l. 123–128) konstatuota, kad atsakovė E. J. nurodė, jog su ieškove laidavimo sutarties nesudarė, o jos parašas vekselyje neatima teisės disponuoti turtu. Taigi, sutiktina su UAB Medicinos bankas, kad iš tokio teiginio negalima daryti išvados, jog E. J. vekseliuose, kaip laiduotoja, nėra pasirašiusi. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad E. J. 2009 m. balandžio 21 d. su advokatu E. S. buvo sudariusi atstovavimo sutartį civilinėje byloje Nr. 22-568-343/2009 ir advokatas E. S. UAB Medicinos bankas valdybos pirmininkui 2009 m. rugpjūčio 21 d. rašte nurodė, jog E. J. yra įsitikinusi, kad jos laidavimas vekseliuose išgautas neteisėtai (2 t., b. l. 19). Taigi, iš byloje surinktų įrodymų spręstina, kad ieškovė informavo apeliantę, jog ji ne tik, kad laidavimo sutarties nesudarė, bet ir parašas vekseliuose, pagal kuriuos vykdomas išieškojimas, yra ne jos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vykdomieji įrašai, išduoti pagal UAB „Heraldija‘ ir UAB „Heraldijos statyba“ išduotus vekselius, kuriuose kaip laiduotoja nurodyta ir E. J. bei šalia pavardės yra parašas, jau buvo perduoti antstolei vykdyti. Pažymėtina ir tai, kad nei UAB Medicinos bankas, gavęs informaciją iš E. J. atstovo dėl parašų nebuvimo vekseliuose, nei pati E. J. į antstolę nesikreipė su prašymu stabdyti vykdymo veiksmus. Taigi, kolegijos nuomone, abi šalys nebuvo pakankamai atidžios ir rūpestingos, pakankamai nebendradarbiavo viena su kita, dėl to abi turi prisiimti tam tikrus atsakomybės padarinius. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės, t. y. atsakovės UAB Medicinos bankas, ir pačios ieškovės veiksmai, vertintini nustatant patirtos neturtinės žalos dydį.

Dėl turtinės žalos fakto ir dydžio

Žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad tiesioginė žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, buvusią iki žalos padarymo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuotolių atlyginimo principo (CPK 6.251 straipsnis). Šio principo esmė, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; kt.).

Šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis), bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi, žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2007; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; kt.).

Ieškovė E. J. prašė priteisti 950 Lt turtinę žalą ir 20 000 Lt neturtinę žalą. Kaip minėta, reikalavimą dėl turtinės žalos pirmosios instancijos teismas tenkino visiškai, dėl neturtinės – iš dalies.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui dėl turtinės žalos priteisimo ir jo nekartoja, atmeta apeliantės UAB Medicinos bankas argumentus, kad 117 Lt išieškojimo klausimas turėjo būti išspręstas CPK 761 straipsnyje reglamentuojama sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo sprendimo tvarka Actio Pauliana byloje Nr. 2-568-343/2009, kurioje atnaujinus procesą po vekselių pripažinimo negaliojančiais dalyje dėl E. J. laidavimo proceso, bankas atsisakė nuo E. J. pareikšto ieškinio ir ši civilinės bylos dalis buvo nutraukta, tačiau, kaip matyti iš pateiktų įrodymų (2 t., b. l. 9), buvo išieškota 117 Lt, kurie buvo pervesti antstolei. Pažymėtina, kad teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo atveju skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką, vykdant teismo sprendimą, iš jo gavo išieškotojas. Kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, ieškovei teismas priteisė tik tai, ką gavo atsakovė iš antstolės, o antstolės vykdymo išlaidos nebuvo priteistos, nes jų negavo išieškotojas. Vykdymo išlaidų mokėjimo grąžinimą reglamentuoja sprendimo vykdymo instrukcija, kuri nenumato vykdymo išlaidų grąžinimo, kai išieškotojas atsiima vykdomąjį dokumentą. Sumos, kurios iš E. J. buvo išieškotos, kaip vykdymo išlaidos, pagrįstai pirmosios instancijos teismo priteistos, kaip turtinė žala iš atsakovės.

Nesutiktina ir su atsakovės argumentais, kad kita ieškovės patirta turtinė žala, t. y. 833 Lt, nelaikytina turtine žala dėl to, kad ieškovė pati savo pasyviais ar net klaidinančiais atsakovę veiksmais lėmė šios žalos atsiradimą. Teisėjų kolegija dėl ieškovės veiksmų yra pasisakiusi, todėl jų nekartoja. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad turtinės žalos padarymo faktas ir jos dydis yra pagrįstas ir įrodytas.

Dėl priežastinio ryšio

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės UAB Medicinos bankas argumentu, kad tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos nėra priežastinio ryšio. Kaip jau minėta nutartyje, atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), žala atsakovei buvo padaryta, todėl pagrįstai nustatytas priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos buvimas (CK 6.247 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės UAB Medicinos bankas argumentu, kad nebuvo pagrindo priteisti neturtinę žalą, nes banko darbuotojams nebuvo pareikšti įtarimai nusikaltimo padarymu, be to, atsakovė nesikėsino ir į ieškovės sveikatą ir jos nepažeidė.

Pažymėtina, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai). Neturtinės žalos samprata, atlyginimo atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai, pasireiškimo būdai, reglamentuojami CK 6.250 straipsnyje, kuriame nurodytas nebaigtinis neturtinės žalos atlyginimo atvejų sąrašas, o asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sąrašo jame nenustatyta. Teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet taip pat turi atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius bei į objektą, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2008; kt.). Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žalos asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei neturtinę žalą, kurią nuo prašomos priteisti 20 000 Lt sumos sumažino iki 7 000 Lt, rėmėsi rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais. Iš tikrųjų iš pateiktų ambulatorinės kortelės įdėtinių lapų matyti, kad ieškovė 2008 m. gruodžio 10 d. darbe nualpo, buvo nedarbinga, 2009 m. sausio 14 d. svaigo galva, buvo nedarbinga, 2009 m. kovo 19 d. nukreipta stacionariniam gydymui (1 t., b. l. 48–55). Tačiau iš tų pačių įrodymų matyti, kad jai nustatyta diagnozė pagal TLK kodas G 45.0, o t. y. vertebro-baziliarinės arterijos sindromas, kuris pasireiškia dėl kraujotakos sutrikimo vertebro-baziliarinėje arterijoje. Kaip nurodyta medicininėje literatūroje, dažniausios priežastys aterosklerozė, cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, rūkymas, lipidų apykaitos sutrikimas ir kt. Vienas iš pagrindinių sindromo gydymo principų - gyvenimo būdo pakeitimas. 2013 m. balandžio 4 d. ieškovei nustatytas nervinio išsekimo sindromas (1 t., b. l. 46). Įvertinus nurodytas aplinkybes dėl ieškovei nustatytų ligų, byloje esančius kitus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, kad pablogėjo ieškovės santykiai su sutuoktiniu, su kuriuo „bendras gyvenimas galutinai nutrūko nuo 2007 m. kovo 1 d. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas turi kitą moterį su kuria faktiškai gyvena, neprisideda prie šeimos ūkio, neduoda piniginių lėšų, nesirūpina buitimi, nesirūpina ieškove, nors jai dėl sveikatos būklės atsakovo parama ir pagalba yra labai reikalinga. ... Atsakovo nesirūpinimas šeima, negerbimas ieškovės kaip moters ir sutuoktinės, neištikimybė rodo, kad atsakovas nevykdė savo pareigos teikti moralinę ir materialinę paramą“ (2014 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-86-475/2014), negalima nesutikti su apeliante UAB Medicinos bankas, jog šios aplinkybės galėjo turėjo įtakos ieškovės sveikatos būklei, kaip ir priežastys, kurias nurodė pati ieškovė, t. y. kad ji dėl neteisėtų atsakovės veiksmų buvo laikoma skolininke, jautėsi pažeminta, dėl teisminių procesų patyrė nepatogumus, trukdymus, dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante UAB Medicinos bankas, kad ieškovės išgyvenimai per daug nutolę nuo pakenkimo ieškovės turtiniams interesams. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tik dėl atsakovės veiksmų pablogėjo ieškovės sveikata, dėl ko ji patyrė neturtinę žalą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės UAB Medicinos bankas atsiliepime į ieškovės E. J. apeliacinį skundą išsakyta nuomone, kad pagrindo konstatuoti, jog, nustatydamas mažesnį neturtinės žalos dydį nei subjektyviai įvertino pati ieškovė, teismas pažeidė restitutio in integrum principą, nėra. Nors E. J. apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas, sumažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė, kad buvo pažeistas ne vienas, o keli objektai, t. y. sveikata ir reputacija, tačiau, toks argumentas nepagrįstas, nes byloje reputacijos pablogėjimo ieškovė neįrodinėjo jokiais įrodymais. Ieškovės teiginiai, kad atsakovė yra bankas, juridinis asmuo, profesionalas, kuriam įvairaus pobūdžio sandorių sudarinėjimas yra kasdieninė veikla, bankui keliami aukštesni teisingumo bei teisėtumo reikalavimai, teisėjų kolegijos nuomone nėra reikšmingi neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta apeliantės, ieškovės E. J., argumentus dėl neturtinės žalos sumažinimo ir sutinka su apeliante, atsakove UAB Medicinos bankas, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis laikytinas gerokai per dideliu. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes dėl ieškovei nustatytos ligos, tiek dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų, tiek dėl pačios ieškovės nepakankamo rūpestingumo, iš karto neinformavimo banko apie tai, kad vekseliuose ne jos parašas, tiek dėl pablogėjusių santykių su sutuoktiniu, įvertinus ir turtinės žalos dydį, mano, jog pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma 7 000 Lt mažintina iki 1 000 Eur ir tai pakankama suma ieškovės neturtinei žalai atlyginti, kartu atitinkanti lygiateisiškumo bei proporcingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; kt.).

Dėl ieškinio senaties

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės UAB „Medicinos bankas“ argumentus, susijusius su ieškinio senatimi.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.

Teisėjų kolegija šioje nutartyje jau yra pasisakiusi dėl aplinkybių, susijusių su sužinojimu apie egzistuojančius vekselius, todėl jų nekartoja. Kolegija pritaria ieškovės atstovei, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą teigiančiai, kad nors ieškovė ir žinojo, jog ant vekselių nėra jos parašų, tačiau, esant galiojantiems vekseliams, neturėjo įstatyminio pagrindo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo Todėl apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė apie savo pažeistas teisės sužinojo tik Kauno apygardos teismui 2013 m. vasario 11 d. pripažinus vykdomuosius įrašus negaliojančiais.

Dėl procesinių palūkanų

Teisėjų kolegija sutinka su apeliante UAB Medicinos bankas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi CK 6.210 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog tokio dydžio metinės palūkanos priteisiamos tada, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė yra fizinis asmuo, todėl gali būti priteisiamos tik 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija sutinka su apeliante UAB Medicinos bankas, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė byloje bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistas neturtinės žalos dydis mažintinas, atitinkamai perskaičiuotinos bylinėjimosi išlaidos, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl apeliantės argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų nepasisako.

Ieškovė už pradinį ieškinį sumokėjo 651 Lt žyminį mokestį (1 t., b. l. 61–62), už teisinę pagalbą advokatei – 1 900 Lt (1 t., b. l. 8; 2 t. b. l. 34–35). Atsakovė už teisinę pagalbą sumokėjusi 3 097,60 Lt (1 t., b. l. 148–151; 2 t., b. l. 37–40). Pažymėtina, kad nė vienos iš šalių išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.16, 8.18 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (15 ir 85 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Perskaičiuotinos iš šalių priteistinos išlaidos valstybei už procesinių dokumentų siuntimą. Kadangi valstybė patyrė 4,34 Eur išlaidas, jas atitinkamai paskirsčius tarp šalių, iš atsakovės išlaidos nepriteistinos, nes yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 straipsnio 6 dalis), iš ieškovės priteistina 3,69 Eur. Kadangi už patikslintą ieškinį, ieškovei mokėtinas žyminis mokestis būtų 629 Lt, todėl 6,37 Eur (22 Lt) grąžintini (CPK 87 straipsnio 12 dalies 1 punktas), padarius įskaitymą, ieškovei gražintina 2,68 Eur.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės – tenkintinas iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Patenkinus iš dalies atsakovės UAB Medicinos bankas apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (44 proc.), priteistinos iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 179 Lt (51,84 Eur) žyminį mokestį (2 t., b. l. 82) ir už teisines paslaugas – 1 452 Lt (420,53 Eur) (2 t., b. l. 83–84). Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.9, 8.11 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą pakeisti – priteistą ieškovei E. J. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas 2 027,34 Eur neturtinę žalą sumažinti iki 1 000 Eur; priteistas 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo sumažinti iki 5 procentų; priteistą 188,54 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 38,81 Eur, priteistas 550,28 Eur atstovavimo išlaidas sumažinti iki 82,54 Eur.

Priteisti iš ieškovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankas, įmonės kodas 112027077, 762,56 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

Sprendimo dalį, kuria priteistos išlaidos valstybei, panaikinti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovei E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 2,68 Eur žyminį mokestį.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Medicinos bankas, įmonės kodas 112027077, iš ieškovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaidas, patirtas apeliaciniame procese – 30,41 Eur žyminį mokestį ir 185 Eur teisinės pagalbos išlaidas, iš viso 215,41 Eur.

Teisėjai Nijolia IndreikienėLeonas JachimavičiusVirginija Lozoraitytė