- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-1847-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08159-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- V. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei R. S. ir sodininkų bendrijai „Šatijai“ dėl antstolio veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą antstolei R. S. prašydamas antstolės R. S. grąžinti V. R. lėšas, kurios viršija pagal vykdomąjį dokumentą išieškomą sumą (1 100,00 Lt) ir išieškotojo sumokėtas būtinąsias vykdymo išlaidas į AB Swedbank esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad 2014-03-28 gautas 2014-03-26 patvarkymas areštuoti lėšas Nr. S-8444, kuriame nurodoma, kad vykdant Kauno miesto apylinkės teismo 2014-01-16 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6538-584 antstolė areštavo 1 100,00 Lt skolos ir 542,60 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 1642,60 Lt sumą. 2014-04-05 pareiškėjas pastebėjo, kad iš AB Swedbank esančios jam priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 03 26 į antstolės sąskaitą buvo pervesti 146,07 Lt, o iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 642,60 Lt, kas sudaro 1788,67 Lt ir yra daugiau nei nurodyta antstolės patvarkyme. Iš antstolės jokio raginimo įvykdyti kokį nors teismo sprendimą geruoju ar informacijos apie priimtą vykdyti dokumentą pareiškėjas negavo, antstolė nepateikė jokių 542,60 Lt vykdymo išlaidas pagrindžiančių paskaičiavimų, o nuo sąskaitos nurašyta suma viršija patvarkyme nurodytą sumą. Antstolė, nustačiusi, kad bendra areštuotų skolininkui priklausančių piniginių lėšų suma yra didesnė, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, ne vėliau kaip kitą, darbo dieną privalėjo patvarkymu panaikinti neareštuotiną piniginių lėšų areštą (CPK 689 str. 2 d.). Tačiau net ir tokio patvarkymo nepriėmė ir lėšų negrąžino. Antstolė neišsiųsdama raginimo įvykdyti sprendimą pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o išsiųsdama tik patvarkymą areštuoti lėšas, paneigė galimybę, numatytą CPK 655 str. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p., kad skolininkui būtų pasiūlyta įvykdyti sprendimą geruoju ir skolą padengti nepatiriant priverstinio išieškojimo išlaidų. Todėl antstolė neturi teisės į priverstinio išieškojimo išlaidas, nes tinkamai neįvykdė savo pareigos pateikti skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju.
Antstolė 2014-04-25 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė skundą ir vykdomąją bylą Kauno apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas, nustatė, kad antstolė laikėsi CPK nustatytos raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo skolininkui tvarkos. Pareiškėjo argumentą, kad jis nėra gavęs 2014-01-31 antstolės raginimo įvykdyti sprendimą geruoju ir taip buvo apsunkinta jam galimybė skolą padengti nepatiriant priverstinio išieškojimo išlaidų, laikė nepagrįstu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas proceso eiga privalo domėtis ne tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Pareiškėjas, žinodamas apie jo paties inicijuotą ir pasibaigusį civilinį procesą, o taip pat tai, kad jis nėra įvykdęs teismo sprendimo, ir gavęs pranešimą apie jo vardu saugomą korespondenciją, privalėjo atsiimti saugomą korespondenciją, kad galėtų susipažinti su jos turiniu ir įsitikinti, ar tai jam nesukelia jokių pasekmių. Antstolė 2014-04-25 patvarkyme dėl skundo netenkinimo nurodė, kad 2014-03-28 bankiniu nurodymu Nr. 2074 pareiškėjo banko sąskaitai areštas panaikintas, o 146,07 Lt suma nurašyta iš pareiškėjo sąskaitos grąžinta pareiškėjui. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų šią antstolės nurodytą aplinkybę. Teismas, atsižvelgiant į 2014-04-17 skundo dėl antstolio veiksmų surašymo datą bei į antstolės nurodytą 2014-03-28 bankinio nurodymo Nr. 2074 datą, padarė išvadą, kad pareiškėjas, ruošdamas skundą dėl antstolės veiksmų, turėjo galimybę patikrinti, ar antstolė grąžino į jo sąskaitą didesnę nei buvo būtina nuskaitytą piniginių lėšų sumą. Teismo nuomone, aplinkybė, kad nėra surašytas patvarkymas dėl tokių lėšų grąžinimo, nėra teisiškai reikšminga, kadangi lėšų grąžinimo į skolininko sąskaitą operacija gali būti atlikta ir jo nesant. Teismas, taip pat nepagrįstu laikė pareiškėjo prašymą pervesti išieškotojo sumokėtas būtinąsias vykdymo išlaidas į AB Swedbank esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad išieškotojo sumokėtos vykdymo išlaidos Civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka išieškomos iš skolininko ir pervedamos išieškotojui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 30 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
P. V. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2014 m. gegužės 21 d. nutartį ir skundą dėl antstolės R. S. veiksmų atmesti. Įvertinti antstolės R. S. veiksmus dėl žinomai neteisingų duomenų pateikimo teismui.
Pareiškėjas nurodė, kad teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą kad iš „vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė laikėsi CPK nustatytos raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo tvarkos“, nors pareiškėjo iš antstolės gauto skundžiamo patvarkymo ir voko, kuriame jis buvo pareiškėjui atsiųstas, kopijos liudija, kad antstolė žinojo pareiškėjo adresą – (duomenys neskelbtini). Be to, šiuo adresu yra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta. Todėl šios dvi aplinkybės aiškiai ir nedviprasmiškai liudija, kad pareiškėjo adresas antstolei buvo žinomas. Antstolė privalėjo vadovautis CPK 657 str. 1 dalyje nustatytu būdu, t.y. gavusi pašto pranešimą, kad skolininkui korespondencija nebuvo įteikta vykdomajame rašte nurodytu adresu, korespondenciją turėjo siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o ne apsiriboti paskelbimu interneto svetainėje. Antstolė nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesiekė, kad pareiškėjui būtų įteiktas raginimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju, o gal net priešingai, piktnaudžiaudama savo teise, siekė gauti didesnį atlyginimą už priverstinį sprendimo įvykdymą. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad antstolė tinkamai įvykdė pareigą įteikti skolininkui raginimą įvykdyti teismo sprendimą geruoju bei informuoti apie priimtą vykdyti dokumentą ir pradėtą vykdymo procesą pareiškėjo atžvilgiu.
Teismas nėra pasisakęs dėl 542,60 Lt vykdymo išlaidų pagrįstumo, nors pareiškėjas kėlė klausimą dėl to, kad antstolė nėra pateikusi išlaidas pagrindžiančių paskaičiavimų. Teismas vadovaujasi 2014-01-31 paskaičiavimu, nors šis paskaičiavimas pagal teismo išvadą buvo skolininkui siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą, todėl akivaizdu, kad jame negalėtų atsispindėti kiek ir kokių veiksmų buvo atliktą sprendimą priverstinio vykdymo metu. O būtent tokio išlaidų paskaičiavimo, kuris būtų sudarytas vykdymo proceso pabaigoje, byloje nėra. Todėl teismo išvada, kad antstolė pagrįstai reikalauja sumokėti apskaičiuotas vykdymo išlaidas, yra visiškai nepagrįsta nei bylos duomenimis apie antstolės atliktų veiksmų kiekį nei teismo motyvuota nutartyje.
Teismas nutartyje konstatavo, kad 146,07 Lt suma pareiškėjui į sąskaitą buvo gražinta 2014-03-28 bankiniu nurodymu Nr. 2074, o aplinkybė, kad surašytas patvarkymas dėl lėšų gražinimo nėra teisiškai reikšminga. Priešingai šiai teismo išvadai, pareiškėjo padarytas išrašas iš sąskaitos liudija, kad antstolė lėšas į pareiškėjo sąskaitą grąžino 2014 m. balandžio 23 d. t.y. po pareiškėjo skundo padavimo, o ne 2014 m. kovo 28 d., kaip konstatuoja teismas. Teismas neobjektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes arba net buvo šališkas, o antstolė teismui 2014 m. balandžio 25 d. patvarkyme dėl skundo netenkinimo pateikė žinomai neteisingus duomenis.
Kitų proceso dalyvių atsiliepimai į atskirąjį skundą teisme negauti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Pažymėtina, kad teismo priimtas sprendimas (nutartis) gali būti įvykdomas paties skolininko iniciatyva, o jam to nepadarius, kreditorius (asmuo, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, nutartis), įsiteisėjus teismo sprendimui (nutarčiai), turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą, kad jam būtų išduotas vykdomasis raštas, kurį jis gali pateikti vykdyti antstoliui (CPK 638 straipsnio 1 dalis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Taigi, teisėtos priemonės, kurias antstolis gali taikyti, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, yra apibrėžtos CPK, Instrukcijoje ir Antstolių įstatyme.
Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2014-01-31 antstolė priėmė išieškotojo sodininkų bendrijos „Šatijai“ pateiktą vykdyti Kauno apylinkės teismo 2014-01-16 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6538-584/2013 dėl 1100,00 Lt išieškojimo iš skolininko V. R.(vykdomoji byla Nr. 0106/14/4683, b. l. 1, 20). Vykdant išieškojimą, buvo priimtas – 2014-01-31 patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2014-01-31 raginimas įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas (vykdomoji byla Nr. 0106/14/4683, b. l. 2-4). Skolininkui adresuotas raginimas ir kiti dokumentai išsiųsti jo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau antstolei grąžintas neįteiktas su atžyma, kad adresatas neatsiėmė saugomos korespondencijos (vykdomoji byla Nr. 0106/14/4683, b. l. 5). Neįteikus skolininkui jam adresuotos korespondencijos, raginimas įvykdyti sprendimą jam įteiktas 2014-01-16 viešo paskelbimo būdu (vykdomoji byla Nr. 0106/14/4683, b. l. 7, 8). 2014-02-04 antstolė bankams pateikė užklausas apie skolininko turimas lėšas bankuose (vykdomoji byla Nr. 0106/14/4683, b. l. 6). 2014-03-03 antstolė pateikė užklausas viešiems registrams apie skolininko vardu registruotą kilnojamą ir nekilnojamą turtą bei surašė turto arešto aktą ir jį išsiuntė skolininkui, kuris antstolei grąžintas neįteiktas su prierašu, kad adresatas neatsiėmė saugomos korespondencijos (vykdomoji byla Nr. 0106/14/4683, b. l. 7, 9, 10-15). 2014-03-26 antstolė surašė patvarkymą areštuoti lėšas, patvarkymą išieškoti vykdymo išlaidas ir apskaičiavo išieškomas vykdymo išlaidas (vykdomoji byla Nr. 0106/14/4683, b. l. 16-18). 2014-04- 28 priimtas patvarkymas panaikinti areštą skolininko turtui (vykdomoji byla Nr. 0106/14/4683, b. l. 19).
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad antstolė tinkamai įvykdė pareigą įteikti skolininkui raginimą įvykdyti teismo sprendimą geruoju bei informuoti apie priimtą vykdyti dokumentą ir pradėtą vykdymo procesą pareiškėjo atžvilgiu.
Pagal CPK 657 straipsnio 1 ir 2 dalis (redakcija nuo 2011-10-01), raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Gavęs pranešimą apie raginimo įteikimą arba įteikęs raginimą šio Kodekso 660 straipsnyje nustatyta tvarka, antstolis apie tai pažymi vykdomajame dokumente.
Pagal CPK 660 straipsnį (redakcija nuo 2011-11-01), raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje: 1) kai nežinoma skolininko buvimo vieta; 2) kai skolininkas slapstosi ir 3) dėl kitų objektyvių priežasčių negalima skolininkui įteikti raginimą.
Aptariamu atveju, antstolis raginimą įvykdyti sprendimą kartu su patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti siuntė registruotąja pašto siunta vykdomajame rašte nurodytu adresu, t.y. (duomenys neskelbtini), tačiau siųsti dokumentai grįžo neįteikti su žyma, jog nebuvo atsiimti (vykdomoji byla Nr. 0106/14/4683, b. l. 5). Tokie duomenys patvirtina, kad grįžus neįteiktam laiškui su nurodyta žyma nebuvo objektyvaus pagrindo išvadai, jog skolininkas gyventų kitu adresu, slapstytųsi ar būtų kitos objektyvios priežastys trukdančios jam asmeniškai įteikti antstolio priimtus dokumentus. Kita vertus, apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad buvo svarbių aplinkybių, dėl kurių jis neturėjo galimybės atsiimti jam siųstos registruotos siuntos su įteikimu (pvz. buvo išvykęs ar pan.). Tuo labiau, jog kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas, žinodamas apie jo paties inicijuotą ir pasibaigusį civilinį procesą, o taip pat tai, kad jis nėra įvykdęs teismo sprendimo, ir gavęs pranešimą apie jo vardu saugomą korespondenciją, privalėjo atsiimti saugomą korespondenciją, kad galėtų susipažinti su jos turiniu ir įsitikinti, ar tai jam nesukelia jokių pasekmių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismas nėra pasisakęs dėl 542,60 Lt vykdymo išlaidų pagrįstumo, nors pareiškėjas kėlė klausimą dėl to, kad antstolė nėra pateikusi išlaidas pagrindžiančių paskaičiavimų. Teismas vadovavosi 2014-01-31 paskaičiavimu, nors šis paskaičiavimas pagal teismo išvadą buvo skolininkui siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą, todėl akivaizdu, kad jame negalėtų atsispindėti kiek ir kokių veiksmų buvo atliktą sprendimą priverstinio vykdymo metu. Išlaidų paskaičiavimo, kuris būtų sudarytas vykdymo proceso pabaigoje, byloje nėra
Vadovaujantis CPK nuostatomis pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610 str., 611 str.), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.). Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte, pagal kurio nuostatas tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, išskyrus išieškojimus iki 200 Lt, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Šiuo atveju vykdymo išlaidos apima ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
Iš vykdomosios bylos duomenų matyti 2014-03-26 antstolė surašė patvarkymą areštuoti lėšas, patvarkymą išieškoti vykdymo išlaidas ir apskaičiavo išieškomas vykdymo išlaidas (vykdomoji byla Nr. 0106/14/4683, b. l. 16-18), todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad vykdymo išlaidų paskaičiavimo, kuris būtų sudarytas vykdymo proceso pabaigoje, byloje nėra, yra nepagrįstas. Patikrinus antstolės nurodytų išieškotinų išlaidų pagrįstumą, darytina išvada, kad 542,60 Lt vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytų vykdymo išlaidų dydžius, jos yra pagrįstos vykdomojoje byloje esančiais atliktais vykdymo veiksmus patvirtinančiais įrodymais. Iš antstolės 2014-03-26 atlikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad antstolė patyrė bendrąsias, papildomas vykdymo išlaidas ir pašto išlaidas. Kadangi skolininkas per raginime nustatytą terminą skolos nesumokėjo, antstolei priklauso ir atlyginimas.
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo aplinkybę, kad pareiškėjo padarytas išrašas iš sąskaitos liudija, kad antstolė lėšas į pareiškėjo sąskaitą grąžino 2014 m. balandžio 23 d. t.y. po pareiškėjo skundo padavimo, o ne 2014 m. kovo 28 d. kaip konstatavo teismas, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, tuo labiau, kad pareiškėjas pats nurodė, kad antstolė lėšas į pareiškėjo sąskaitą grąžino. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo įvertinti antstolės R. S. veiksmus dėl žinomai neteisingų duomenų pateikimo teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas nesusiję su skundžiamos nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu apeliacine tvarka, todėl apeliacinės instancijos dėl šio reikalavimo nepasisako ir šio prašymo nenagrinėja.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo motyvais pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.