- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- e2-1056-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01142-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- BUAB „Invesga“
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Invesga“ ieškinį atsakovui A. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės naudai 66 428,00 Eur žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodė, jog 2022 m. birželio 9 d. Vilniaus apygardos teismas UAB „Invesga“ iškėlė bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskyrė V. G.. Minėtoje nutartyje teismas nustatė uždarosios akcinės bendrovės „Invesga“ valdymo organams 15 kalendorinių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui V. G.: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Pagal Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą atsakovas A. G. buvo paskutinis UAB „Invesga“ vadovas. Pagal UAB „Invesga“ 2020 m. balansą įmonė turto turėjo viso už 66 428 Eur. Šiai dienai UAB „Invesga“ turtas dar nėra perduotas nemokumo administratoriui.
3. Teigia, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu atsakovui neperdavus UAB „Invesga“ turto ieškovei, t. y. nevykdant Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, bei Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartimi nustatytos pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus bei buhalterinės apskaitos registrus nemokumo administratoriui. Tokiu būdu atsakovas netinkamai vykdė įstatymuose numatytas pareigas, neveikė įmonės interesams, todėl atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą ne tik UAB „Invesga“, bet ir jos kreditoriams. Žalos dydis skaičiuotinas pagal atsakovo neperduotą turtą ieškovei, t. y. vadovaujantis UAB „Invesga“ 2020 m. paskutiniu pateiktu balansu VĮ Registrų centras, ieškovei nėra perduota turto už 66 428 Eur. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kreditorių reikalavimai negali būti tenkinami 66 428 Eur sumoje. Atsakovo kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, preziumuojama, todėl ieškovė šios sąlygos papildomai neįrodinėja.
4. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai viešo paskelbimo būdu, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
5. Ieškovė faktines bylos aplinkybes nurodė teisingai, ką patvirtina prie ieškinio pridėti įrodymai (Ieškinio priedai Nr. 1-2).
6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).
7. Ieškovė teismo prašo priteisti iš atsakovo A. G. ieškovės naudai 66 428,00 Eur žalos atlyginimui ir nurodo, jog atsakovas neperdavė ieškovei turto pagal UAB „Invesga“ 2020 m. paskutinį pateiktą balansą VĮ Registrų centras. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Šiuo atveju iš minėto įmonės balanso (Ieškinio priedas Nr. 3) matyti, jog įmonė laikotarpyje nuo 2020 metų sausio 1 d. iki kovo 31 d. turėjo turto iš viso už 66 428 Eur sumą, kurį sudarė ilgalaikis materialusis turtas (19 780 Eur), trumpalaikis turtas (46 648 Eur). Kitų duomenų apie šio turto pasikeitimus iki nemokumo bylos UAB „Invesga“ iškėlimo 2022 m. birželio 9 d. byloje nėra. Atsakovas iki nemokumo bylos įmonei iškėlimo buvo jos vadovas, kuris teismo nutartimi buvo įpareigotas perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, tačiau jis šio įpareigojimo neįvykdė, ir nei įmonės turto, nei jos dokumentų nemokumo administratoriui neperdavė. Tuo atveju, kai atsakovas pagal įstatymą yra atsakingas už įmonės turto apskaitos organizavimą, turto ir dokumentų išsaugojimą ir perdavimą, ieškovei pateikus visus jai objektyviai prieinamus įrodymus ir tinkamai įvykdžius įrodinėjimo pareigą, būtent atsakovui tenka procesinė pareiga pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktūrą ir jo kiekvieno vieneto vertę. Pats turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga juos išsaugoti buvo pažeista, tai leidžia konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Esant šios aplinkybėms teismas sprendžia, jog žalos dydis (66 428,00 Eur) ieškinyje nurodytas pagrįstai, jos dydžio atsakovas nepaneigė, taip pat yra nustatyti ir neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas) ir priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas.
8. Teismas taip pat tenkina ieškovės prašymą dėl procesinių palūkanų priteisimo (CK 6.37 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).
9. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį, žyminis mokestis ieškinį patenkinus valstybės naudai priteisiamas iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 79 str., 80 str., 177-178 str., 262 str., teismas
nusprendžia:
Ieškovės BUAB „Invesga“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovės BUAB „Invesga“ (j. a. k. 304474867) naudai iš atsakovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 66 428,00 Eur žalos atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (66 428,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo A. G. valstybės naudai 1 222,00 Eur dydžio žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.