Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) Seesam Insurance AS Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo ieškinį atsakovui UAB „AAF“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pateiktame UAB „Vilpra“ atsakyme dėl technologinių aklių naudojimo veikiančioje sistemoje nurodyta, kad aklės pagal gamintojo VARIS Sp.z.o.o. Mikluszowice 233,32-708 Mikluszowice reikalavimus yra naudojamos tik hidrauliniams slėgio ir sandarumo bandymams. Po bandymo aklės privalo būti demontuotos ir pakeistos pastoviomis aklėmis iš plieno, ketaus ar brondzos. Gamintojas neleidžia technologinių aklių naudoti veikiančioje sistemoje ir neatsako už technologinių aklių hermetiškumą veikiančiose sistemose. Bendrovė „AQUER“ 2015-09-04 pateiktu raštu informavo, kad aklė sandarumo bandymui naudojama vidinio karšto ir šalto vandens tiekimo sistemos, taip pat ir šildymo sistemos sandarumo bandymui. Plastmasinių sandarumo aklių negalima palikti sistemoje ilgesniam laikui, jas reikia pašalinti po sistemos patikros, o vietas, kuriose buvo sandarumo bandymo aklės, reikia uždengti žalvarinėmis arba metalinėmis aklėmis.

Teismas, išklausęs šalių atstovus, liudytojų parodymus bei ištyręs bylos medžiagą nustatė, kad atsakovo darbuotojai 2014-09-11 buvo atvykę į butą sumontuoti vonios rėmo, tačiau darbo nepabaigė ir atvyko 2014-09-18. Darbuotojai, atvykę 2014-09-18, kaip aiškina liudytojai, neatsiklausę buto savininkės vonioje patrumpino šalto vandens įvado aklę ir iš aklės pradėjo lašėti vanduo. Tuomet darbuotojai iškvietė santechniką. Tuo tarpu, vandens buvo apie 50 ml, kurį išvalyti užteko ½ ritinėlio tualetinio popieriaus. Santechnikas tiek posėdžio metu, tiek rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jam 2014-09-18 paskambino atsakovo darbininkai ir pasakė, kad vonioje nulaužė vandens aklę, o pastarasis jiems paaiškino, kur užsukti šalto vandens ventilį. Teismas, išanalizavęs ieškovo pateiktas nuotraukas, padarė išvadą, kad nuotraukose matoma šalto vandens aklės (mėlyna spalva) dalis yra nupjauta lyginant ją nuotraukoje su greta esančia karšto vandens akle. Liudytoju apklaustas santechnikas nurodė, kad namas monolitinis, o tai reiškia, kad betonas gerai sugeria vandenį, todėl reikia laiko kol bus galima matyti įvykio pasekmes. Tuo tarpu, buto savininkas posėdyje paaiškino, kad prieš tai bute dar dirbo kiti santechnikai, kurie statė akles. Taigi, teismas sprendė, kad aklė buvo pažeista, nes priešingu atveju, ją patrumpinus tiek, kiek matosi nuotraukose, neturėtų pradėti sunktis vanduo, nors į bylą pateikto vieno iš aklių gamintojo rašte nurodyta, kad akles draudžiama naudoti veikiančioje sistemoje ir gamintojas už tokį naudojimą neprisiima atsakomybės. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aklė prieš ją nupjaunant (patrumpinant) nebuvo išsukta, o kai yra trumpinama įsukta aklė yra didesnė tikimybė aklę pažeisti. Teismo vertinimu, nėra svarbu, ar aklė buvo pažeista ją pjaunant, ar ji buvo nulaužta, kadangi yra konstatuotas faktas, kad ginčo aklė buvo pažeista, vadinasi, atsakovo darbuotojai atliko neteisėtus veiksmus – vonioje pažeidė šalto vandens aklę. Tuo tarpu, tik neteisėtų veiksmų atlikimas nesąlygoja besąlygiško žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog šiuo atveju, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp išmokėtos žalos dydžio ir neteisėtų veiksmų. Visi liudytojai (tiek atsakovo buvę darbuotojai, tiek ieškovo prašymu apklaustas santechnikas) teismo posėdžio metu paliudijo, kad vonioje dėl pažeistos aklės vandens daug nebuvo. Vonios rėmą montavę darbuotojai paaiškino, kad vandeniui surinkti pakako ½ ritinėlio tualetinio popieriaus, o atvykęs santechnikas vandens taip pat nerado daug. Tuo tarpu, šeimininkė vandens nepastebėjo. Iškviestas santechnikas atvyko valandos bėgyje, o vanduo buvo užsuktas iš karto po skambučio santechnikui. Tokios aplinkybės sąlygoja išvadą, kad tokio vandens kiekis, kuris turėtų sukelti nuotraukose užfiksuotą buto užpylimą, negalėjo pratekėti nuo to momento, kai ginčo vandens aklė buvo pažeista iki to momento, kai buvo užsuktas šalto vandens ventilis. Kaip nurodė santechnikas, namas yra monolitinis, o betonas gerai sugeria vandenį, vadinasi, užpylimo pasekmėms pamatyti turi praeiti atitinkamas ir tikėtinai netrumpas laiko tarpas. Minėtos aplinkybės, teismo vertinimu, sąlygoja pagrįstą abejonę, kad tarp ieškovo nurodytos žalos dydžio ir neteisėtų atsakovo darbuotojo veiksmų yra priežastinis ryšys, todėl, vadovaujantis įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, byloje nesant ginčo, kad vonios kambaryje buvo sumontuotos technologinės aklės (kitaip vadinamos bandyminėmis aklėmis, sandarinimo kamščiais), atsakovui pateikus tokių aklių technines charakteristikas, įrodinėjimo pareiga vėl buvo perkelta ieškovui (CPK 12, 178, 179 str.). Todėl teismo vertinimu, ieškovo reikalavimas pagal nurodytą ieškinio pagrindą ir pateiktus įrodymus negalėjo būti tenkinamas, nes nenustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Taip pat nėra įrodymų, kad teismo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai sąlygojo nurodytos žalos faktą ir žalos dydį.

Teismas taip pat neatsižvelgė į 2015-12-10 teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A. S. bei N. S. parodymus, jog iki šio įvykio jokių pratekėjimų jų bute nebuvo. Posėdžio metu apklausti liudytojai taip pat nurodė, kad po įvykio aplankė visus kaimynus, jokių galiimų apliejimo židinių nebuvo nustatyta. Pasak A. S., po 2014-09-18 įvykio pradėjus ieškoti žalos priežasties, apžiūrėjus vonios patalpą, buvo pastebėta po vonios rėmu apačioje esanti 2-3 cm drėgmė. Apeliantas pažymi, kad 2015-12-10 teismo posėdžio metu buto savininko A. S. duoti parodymai, jog apliejimo žymės buvo pastebėtos praėjus maždaug savaitei po įvykio, visiškai atitinka liudytojo Andriaus Juškevičiaus 2016-01-21 teismo posėdžio metu nurodytą aplinkybę, kad atsižvelgiant į tai, jog namas yra monolitinis ir betonas sugeria drėgmę, apliejimo pasekmėms išryškėti reikalingas tam tikras laiko tarpas. Be to, A. S. bei N. S. priklausantis butas Seesam Insurance AS ietuvos filiale buvo apdraustas nuo 2013 metų birželio mėnesio, tačiau jokių pranešimų apie buto apliejimą iki 2015-09-18 įvykio draudikui pateikta nebuvo. Taigi, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą pažeidė įrodinėjimą reguliuojančias teisės normas.

Apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad dėl aklės pažeidimo negalėjo kilti ieškovo nurodyta žala, rėmėsi tik atsakovo darbuotojų parodymais, yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje esančiai medžiagai, teismo sprendime įtvirtintiems motyvams. Liudytojai P. R. ir D. F. paaiškino, kad nupjovus aklę iš jos pradėjo sunktis plauko storio vandens srovė. Vandens sklendė buvo užsukta ne daugiau nei po 15 minučių nuo įvykio. Išbėgo apie 50 ml vandens, kurį darbininkai surinko ½ ritinėlio tualetinio popieriaus. Šias aplinkybes patvirtino ir buto šeimininkė N. S., posėdžio metu paaiškinusi, kad darbininkai jai pranešė apie aklės pažeidimą, paklausė kur vandens užsukimo sklendė, po kelių minučių užsuko vandens sklendę. Ištekėjusio vandens šeimininkė nematė. Susirūpinimo ar nerimo darbininkų veiksmuose taip pat nematė. Šios aplinkybės kartu paneigia apeliacinio skundo teiginius, jog atsakovo darbuotojai bandė nuslėpti ištekėjusio vandens kiekį – akivaizdu, kad netikėtai ištekėjus dideliam vandens kiekiui atsakovo darbuotojai objektyviai nebūtų galėję nuslėpti šio fakto nuo buto šeimininkės. Akivaizdu, kad nedidelio vandens kiekio išsiliejimas vonios patalpoje, kurios apdaila ir joje esantys baldai įrengiami iš vandeniui atsparių medžiagų, negali sukelti žalos.

Nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino buto savininkų parodymų, jog iki įvykio pratekėjimų jų bute nebuvo. Teismas šias aplinkybes vertino, tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovo veiksmai nėra susiję su atsiradusia žala. Ekspertizės skyrimo ieškovas atsisakė, trečiųjų asmenų veiksmai dėl atsiradusios žalos byloje nevertinti. Papildomai pažymėtina, kad buto savininkai, gavę draudimo išmoką, yra suinteresuoti jos išsaugojimu, todėl jų paaiškinimai vertintini kritiškai. Jei byloje būtų nustatytas jų prisidėjimas prie kilusios žalos ar kaltė, įvykis galėtų būti pripažintas nedraudiminiu. Kaip paaiškino atsakovo darbuotojai, bute jie lankėsi du kartus: 2014-09-10 ir 2014-09-18. Pirmą kartą, kai jie atvyko, vonios patalpoje buvo sausa. Kai atvyko antrą kartą, pastebėjo, kad vonios rėmas ir vonios grindys sudrėkusios. Analogiškas aplinkybes dėstė ir ieškovo kviestas liudytojas, santechninius darbus atlikęs Andrius Juškevičius. Kadangi bute pastoviam naudojimui buvo sumontuotos laikino naudojimo aklės, pagamintos naudoti atliekant hidraulinius bandymus, bet ne pastoviam naudojimui, apelianto nuomone, vandens nutekėjimas įvyko iki aklės patrumpinimo. Liudytojas Andrius Juškevičius teisme paaiškino, kad namas, kuriame įvyko įvykis, yra monolitinis ir vanduo įsigeria į monolitą, todėl pasekmės gali atsirasti žymiai vėliau nei atsitinka įvykis. Tačiau įvertinant ištekėjusio vandens kiekį bei laiko tarpą, kurį tekėjo vanduo po aklės patrumpinimo, objektyviai neįmanoma, kad 2014-09-18 įvykio metu ištekėjęs vanduo sukėlė ieškovo nurodytą žalą bute. Taigi, atsakovo įsitikinimu, yra pagrindas manyti, kad buto užliejimas prasidėjo žymiai anksčiau nei atsakovo darbuotojai pradėjo montuoti vonios rėmą

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. S. su apeliantu Seesam Insurance AS Lietuvos filialu 2013-06-26 sudarė draudimo sutartį, kuria apeliantas apdraudė A. S. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini). Buto draudimas buvo numatytas 2013-06-26 - 2043-08-25 laikotarpiui. Tarp atsakovo UAB „AAF“ ir A. S. 2014-07-24 sudaryta vartojimo rangos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo savo priemonėmis ir iš savo medžiagų pagaminti, pristatyti ir sumontuoti gaminius ir perduoti juos A. S.. Atsakovas darbus A. S. priklausančiame bute atliko 2014-09-10 ir 2014-09-18. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovo darbuotojai 2014-09-18 atvykę į A. S. priklausantį butą pabaigti pradėtus darbus vonioje patrumpino šalto vandens įvado aklę ir tuomet pro ją pradėjo sunktis vanduo. Pradėjus sunktis vandeniui, darbuotojai paskambino santechnikui, kuris atvykęs į butą, sutvarkė pažeistą vietą, pakeisdamas aklę nauja. Vadinasi vandens prasisunkimas buvo nedelsiant sustabdytas, o vanduo išvalytas. Tuo tarpu, apeliantas 2014-09-26 gavo pranešimą, kad trūkus vandens įvado aklei, buvo aplietas butas. Apeliantas, gavęs pranešimą, apžiūrėjo apgadintą butą, surašė techninės apžiūros protokolus ir padarė buto nuotraukas. Apeliantas pripažino įvykį draudžiamuoju ir įvertinęs žalos dydį, išmokėjo A. S. 6 431,76 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsakovui UAB ,,AAF” neatlyginus padarytos žalos, apeliantas 2015-08-17 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo.

Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2014). Šiuo atveju pažymėtina, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, spręsdamas ginčą, nepagrįstai rėmėsi tik liudytojų P. R. ir D. F. parodymais, kadangi jie yra abejotini ir nepatikimi. Apelianto nuomone, minėti asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismas su minėtais apelianto argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas vertino ne tik nurodytų liudytojų parodymus. Teismas, vertindamas apelianto argumentus dėl atsakovo ir jo darbuotojų veiksmų, rėmėsi ir liudytojų A. S., N. S., Andriaus Juškevičiaus parodymais. Be to P. R. ir D. F. pripažino, kad 2014-09-18 vandens įvado aklė buvo pažeista, tačiau, atvykus santechnikui, pastaroji nedelsiant buvo pakeista nauja, vandens vonios kambaryje buvo išbėgę tik apie 50 ml. Tuo tarpu, liudytojas (santechnikas) Andrius Juškevičius paaiškino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko įvairius santechnikos darbus. Taip pat nurodė, jog į butą buvo atvykęs ir anksčiau, kai baldininkai montavo virtuvę, ir matė, kad vonioje blogai sumontuoti vonios baldai. Be to, liudytojas pažymėjo, jog 2015-09-18 atvykus į butą, vandens vonios kambaryje buvo nedaug. Taigi, akivaizdu, jog nedidelio kiekio vandens išsiliejimas į patalpą per kelias minutes objektyviai negalėjo sukelti apelianto nurodyto dydžio žalos. Sutiktina su apelianto argumentu, jog vandens išsiliejimas į patalpą sukelia neigiamas pasekmes bei žalą patalpų apdailai, tačiau nagrinėjamu atveju, nėra pakankamai duomenų, jog būtent atsakovo veiksmai sąlygojo didesnio masto vandens nutekėjimą.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas pagal vartojimo rangos sutartį atliko darbus nesusijusius su santechnikos ir vandentiekio inžinerinių tinklų modifikavimu. Atsakovas montavo vonios apdailą ir buvo atsakingas tik už vonios apdailos detalių sukūrimą bei sumontavimą. Tuo tarpu, už vonios įmontavimą, prijungimą prie vandens nuotekų sistemos, kaip nurodė liudytojas Andrius Juškevičius, buvo atsakingi kiti asmenys.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Šiuo atveju, tam tikri faktiniai duomenys nustatomi ne tik rašytiniais ar daiktiniais įrodymais, bet ir liudytojų parodymais (CPK 177 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nevertino apelianto į bylą pateiktų įrodymų: aplieto buto apžiūros protokolų (2014-09-30 nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolo; 2015-01-28 nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolo); aplietų patalpų fotofiksacijos; UAB „Nieksta“ atliktų darbų akto; UAB „Nieksta“ PVM sąskaitos-faktūros Nr. 120061; statybos darbų rangos sutarties Nr. BT026758-1; 2015-04-15 prekių (paslaugų) pirkimo-­pardavimo kvito; 2015-04-14 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito; 2015-04-16 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito; UAB „Gotas“ PVM sąskaitos-faktūros Nr. OQ071676; UAB „Gotas“ PVM sąskaitos-faktūros Nr. 00072328; UAB „Gotas“ PVM sąskaitos-faktūros Nr. 00010355; UAB „Gotas“ PVM sąskaitos-faktūros Nr. 00073365, o, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi tik liudytojų P. R. ir D. F. parodymais, yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas byloje pateiktus įrodymus vertino kaip jų visetą. Be to, apelianto pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tik žalos padarymo faktą ir dydį. Ieškovo pateikti įrodymai nesuteikia pakankamai informacijos, jog būtent atsakovo veiksmai sukėlė žalą sugadinant butą. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus būtų vertinęs patikimiau už rašytinius įrodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantas neįrodė aplinkybės, kad atsakovas savo veiksmais padarė žalą.

Iš byloje esančios medžiagos ir liudytojo Andriaus Juškevičiaus parodymų matyti, kad bute buvo sumontuotos laikino naudojimo aklės. Tačiau pateiktame UAB „Vilpra“ atsakyme dėl technologinių aklių naudojimo veikiančioje sistemoje nurodyta, kad plasmasinės aklės pagal gamintojo VARIS Sp.z.o.o Mikluszowice 233,32-708 Mikluszowice reikalavimus yra naudojamos tik hidrauliniams slėgio ir sandarumo bandymams, po kurių privalo būti demontuotos ir pakeistos pastoviomis. Gamintojas neleidžia technologinių aklių naudoti veikiančioje sistemoje ir neatsako už technologinių aklių hermetiškumą veikiančiose sistemose. Analogišką išvadą pateikė ir bendrovė „AQUER“. A. S. ir N. S. teismo posėdžio metu paliudijo, kad po įvykio ir toliau buvo naudojama plastikinė aklė. Taigi, akivaizdu, jog žalos atsiradimą galėjo sąlygoti ir kitos aplinkybės. Be to, atsakovo pateiktame 2015-12-08 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole yra užfiksuotos aplinkybės, kaip realiomis sąlygomis esant vandens spaudimui yra patrumpinamos (nupjaunamos) dviejų skirtingų gamintojų plastikinės aklės, jas papildomai padaužant plaktuku - joks vandens prasiskverbimas užfiksuotas nebuvo. Be to, yra užfiksuotos aplinkybės, jog esant vandens spaudimui net ir šiek tiek atsukus aklę vanduo pradeda sunktis nedideliu kiekiu, kurį galima nedelsiant surinkti, nepadarius žalos. Šios aplinkybės paneigia priežastinį ryšį tarp plastikinės aklės nupjovimo ir A. S. bute kilusios žalos.

Pažymėtina, jog nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 str. 1 d. civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Sutiktina, su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nebuvo galima konstatuoti priežastinio ryšio tarp padarytos žalos ir atsakovo veiksmų. Kaip buvo minėta anksčiau, byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog atsakovas savo veiksmais padarė žalą A. S. priklausančiam butui, kurios dydis siekia 6 431,76 Eur. Nenustačius visų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo apelianto apeliacinio skundo argumentais, naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti.

Kiti, teismo neaptarti, apelianto argumentai neįtakoja bylos baigties, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai kas išdėstyta, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus nepažeidė civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintų įrodymų vertinimo taisyklių bei padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra pakankamai duomenų, jog būtų galima taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriuo apelianto ieškinys buvo atmestas, keisti ar panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, perskirstymo klausimas nesprendžiamas. Nustatyta, jog atsakovas už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą ir antstolio pagalbą fiksuojant faktines aplinkybes patyrė 982,52 Eur išlaidų. CPK 88 str. nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis byloje Nr. 3K-3-212/2009). Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11. punktą už atsiliepimą į apeliacinį skundą gali būti priteisiama ne daugiau nei 983,97 Eur (756,90 Eur × 1,3 = 983,97 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į rekomendacijose nurodytus rekomenduojamus priteisti užmokesčio dydžius, taip pat į tai, kad apeliacinėje instancijoje atsakovą atstovauja tas pats advokatas, kaip ir pirmosios instancijos teisme (tęstinis atstovavimas), atsiliepime į apeliacinį skundą nėra sprendžiami nauji teisiniai klausimai, sprendžia, kad atsakovui iš apelianto priteisti sumažintą 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas iš apelianto atsakovo naudai priteisti 183,92 Eur dydžio išlaidas už antstolio pagalbą fiksuojant faktines aplinkybes, kadangi minėti įrodymai yra svarbus nagrinėjant šią bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Ieškovo (apelianto) Seesam Insurance AS Lietuvos filialo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Seesam Insurance AS Lietuvos filialo (j. a. k. 302677744) UAB „AAF“ (j. a. k. 125790845) naudai 383,92 Eur bylinėjimosi išlaidas.