Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-05-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-9846-1070/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-04
Bylos Nr.
e2YT-9846-1070/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04714-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Pareiškėjas
K. K.
Suinteresuotas asmuo
G. K., V. K., valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-9846-1070/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04714-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; (S) 3.4.5.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. K., V. K. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas K. K. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po motinos M. K. mirties 2019 m. kovo 3 d., faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (el. b. l. 1-5).

Pareiškėjas nurodo, kad yra 2019 m. kovo 3 d. mirusiosios M. K. sūnus. Iki mirties motina gyveno (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties nei vienas iš paveldėtojų nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. 2002 m. kovo 14 d. pareiškėjo motina M. K. sudarė testamentą Kauno m. 6-ajame notaro biure, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų paliko pareiškėjui. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad mirus motinai ir esant oficialiam testamentui bei faktiškai pradėjus valdyti jos visą turtą (butas, knygos, baldai, buitinė ir vaizdo technika, nuotraukos ir kt.) nereikalingos papildomos paveldėjimo procedūros. Praėjus daugiau kaip 3 metams po pareiškėjo motinos mirties pareiškėjas ir toliau valdė minėtą turtą, t. y. rūpinosi jo priežiūra, mokėjo buto mokesčius.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad jei visapusiškai išnagrinėjęs bylą ir joje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė M. K. palikimą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Nurodė, kad negavo pranešimo apie galimą palikėjos M. K. palikimo perėjimą valstybei bei neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti (el. b. l. 36-38).

Suinteresuoti asmenys G. K. ir V. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad sutinka su pareiškimu, prašo jį tenkinti (el. b. l. 41, 42). Suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėjas yra jų dėdė, kad jis ilgą laiką gyveno kartu su jo močiute. Po močiutės mirties pareiškėjas ir toliau gyvena jai priklausiusiame name.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš prie pareiškimo pridėtų rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. K., mirusi 2019 m. kovo 3 d., buvo pareiškėjo motina ir suinteresuotų asmenų V. K. ir G. K. močiutė (el. b. l. 7-9, 34, 35). 2002 m. kovo 14 d. pareiškėjo motina sudarė testamentą, kuriuo paliko visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą po savo mirties pareiškėjui (el. b. l. 10). Iš Gyventojų registro departamento pažymų matyti, kad M. K. mirė 2019 m. kovo 3 d. būdama našle. Po jos mirties liko 67/100 dalys gyvenamojo namo ir kitų statinių (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13-16). Mirusiosios įpėdiniai nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo (el. b. l. 11, 12). Pareiškėjas iki ir po motinos M. K. mirties gyveno bei gyvena jai priklausiusiame būste (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų G. K. ir V. K. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po M. K. būtent pareiškėjas rūpinosi jos turtu, apmoka komunalinių paslaugų mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad po M. K. mirties būtent pareiškėjas mokėjo už komunalinius mokesčius (el. b. l. 48).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų G. K. ir V. K. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad K. K. po savo motinos mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo jai priklausiusį turtą, t. y. elgėsi kaip šio turto savininkas, nuspręsdamas dėl šio turto tolimesnio valdymo. K. K. likdamas gyventi name (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį, perėmė ir mirusios asmeninius daiktus, taip pat naudojosi visais namų apyvokos daiktais, kurie liko po motinos mirties.

Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad K. K. po savo motinos M. K. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po M. K. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2019 m. kovo 3 d., mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusios turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Svetlana Panina