- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- e2-1112-880/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00643-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- O. V.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei O. V. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas atmesti atsakovės O. V. reikalavimą priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024,52 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, bei 1353,22 Eur dydžio netesybas ir panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. spalio 15 d. sprendimą darbo byloje Nr. DGKS-6458. Nurodė, kad jis nesutinka su Darbo ginčų komisijos sprendimu (2019 m. spalio 15 d. Nr. DOKS-6458) (toliau - Sprendimas) iš ieškovo išieškoti atsakovės naudai 2024,52 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei 1353,22 Eur netesybas. A. V. individuali audito įmonė (toliau - Audito įmonė) atlikusi Bendrovės 2014, 2015, 2016 ir 2017 metų finansinių ataskaitų rinkinių auditą, 2019 m. birželio 25 d. pateikė neigiamą nepriklausomo auditoriaus išvadą, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad Bendrovė grynųjų pinigų apskaitos netvarkė pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšių kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių nustatytus reikalavimus. Atsakovė 2009 m. liepos 30 d. susipažinusi su Bendrovės buhalterio pareigine instrukcija nevykdė jai priskirtų ir jos prisiimtų darbinių funkcijų, o jeigu vykdė, tai labai aplaidžiai ir neatsakingai, o grynųjų pinigų apskaitą tvarkė netgi apgaulingai. Atsakovė pasisavino 67954,94 Eur dydžio Bendrovei priklausančias pinigines lėšas grynais pinigais, taip pat pasisavino 61805,00 Lt ir 71103,06 Eur iš Bendrovės banko sąskaitos Bendrovės pinigines lėšas pervesdama į savo asmeninę sąskaitą banke ir antstoliams. Be to, klastodama buhalterinius įrašus, atsakovė nuslėpė iš viso 7400 Lt ir 4264,43 Eur dydžio iš Banko sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervesto darbo užmokesčio sumas. Audito įmonei nustačius, kad O. V. sudarytų ir mokesčių administratoriui pateiktų Bendrovės PVM deklaracijų duomenys absoliučiai neatitinka Bendrovės PVM apskaitos registruose atsakovės suvestų atitinkamų PVM suvestinių duomenų. Bendrovė patikslino absoliučiai visas 2014-2018 metų laikotarpio PVM deklaracijas Dėl tokio aplaidaus ir neatsakingo buhalterio funkcijų vykdymo. Bendrovės Į valstybės biudžetą mokėtina PVM suma padidėjo 13323,53 Eur. Tokio masto Bendrovės piniginių lėšų pasisavinimas ir netikėtai bei neplanuotai padidėjusi finansinė našta yra didelis iššūkis Bendrovės gebėjimui tęsti veiklą, kuris didele dalimi priklauso nuo to, kada atsakovė grąžins ar pradės grąžinti pasisavintas Bendrovės pinigines lėšas. Bendrovė dar 2019 m. liepos 10 d. pateikė pareiškimą dėl atsakovės galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje. Tuo tarpu DGK skundžiamame Sprendime nurodė, jog išskaitų iš darbo užmokesčio, neviršijančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, dydis negali viršyti dvidešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, - iki penkiasdešimt procentų darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio. Tokiu būdu ieškovei iš minimalios darbo užmokesčio dalies (555 Eur) išskaičiuotina 111 Eur (20 proc.), iš likusios galutinio atsiskaitymo dalies - 50 proc., t. y. - 1580,51 Eur. Atitinkamai GDK sprendė, jog ieškovei turi būti išmokėta 2024,52 Eur galutinio atsiskaitymo. Nesutiktina su nurodytu, kadangi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 154 straipsnį darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta tyčia ir tuo atveju, kai žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių. Aukščiau nurodytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog O. V. atlikti neteisėti veiksmai atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį. Dar daugiau, pati atsakovė savo parašu patvirtino padarytos žalos dydį ir jos neginčijo. Atsakovė visas reikalaujamas sumas (neva neišmokėtą darbo užmokestį ir t.t.) yra seniausiai sau pati išsimokėjusi, atlikdama neteisėtus pinigų pavedimus iš Bendrovės į savo asmeninę sąskaitą. DGK taip pat nepagrįstai priteisė atsakovei dviejų vidutinio išmokamo mėnesinio darbo užmokesčio dydžio netesybos, t. y. 1353,22 Eur. Iš atsakovei priklausančio galutinio atsiskaitymo buvo išskaičiuota jos nusikalstamais veiksmais padaryta žala, todėl ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo atsiskaityti su darbuotoja. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovui taip pat nekyla pareiga mokėti atsakovei netesybų, kadangi ieškovas neuždelsė atsiskaityti su atsakove. DGK sprendimas yra aiškiai neteisingas.
Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Ji nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 1 d. su ieškovu sudarė darbo sutartį Nr. 4. Šia darbo sutartimi šalys susitarė, dėl darbo sąlygų ir nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė pradėjo dirbti vadybininkės-apskaitininkės, o nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. vadybininkės–buhalterės pareigose. Darbo sutartis buvo nutraukta 2019 m. liepos 2 d. atsakovės iniciatyva pagal DK 55 straipsnio 1 dalį. Atleidimo dieną ieškovas neatsiskaitė su atsakove, t. y. neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma 3716,03 Eur. Atsakovė gindama savo teises, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri iš dalies tenkino atsakovės prašymą. Darbo ginčų komisija 2019 m. spalio 15 d. sprendimu, darbo byloje Nr. DGKS-6458 konstatavo, kad ieškovas atsakovei priskaičiavo ir neišmokėjo darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, iš viso - 3716,03 Eur. DGK nusprendė išieškoti iš ieškovo atsakovės naudai 2024,52 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Taip pat išieškoti iš ieškovo atsakovės naudai 1353,22 Eur netesybas. DGK konstatavo, kad ieškovo vadovui, pasirašant 2019 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 01/ŽA „Dėl žalos atlyginimo“ turėjo būti žinomi DK 150 straipsnio reikalavimai. Sprendimas užskaityti žalos daliniam padengimui išskaičiuojant visą galutinio atsiskaitymo sumą yra nepagrįstas. Neišskaitytino galutinio atsiskaitymo proporcija privalėjo būti atsakovei išmokėta jos atleidimo iš darbo dieną - 2019 m. liepos 2 d. Atleidimo iš darbo dieną neatsiskaičius traktuotina, jog su atsakove yra tinkamai neatsiskaityta. Dėl šių priežasčių Darbo ginčų komisija nusprendė išieškoti iš ieškovo atsakovės naudai 1353,22 Eur netesybas. Sprendžiant iš ieškinio reikalavimų, ieškovui padarytos žalos, jos dydžio, taip pat atsakovės veiksmų vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šiais klausimais plačiau nepasisakytina. Taip pat pažymėtina, kad DK 154 straipsnio nuostatos netaikomos išskaitoms iš darbo užmokesčio. Iškaitų dydžius reglamentuoja DK 150 straipsnio išdėstytos nuostatos. Dėl išdėstytų aplinkybių, manytina, kad DGK 2019 m. spalio 15 d. sprendimas darbo byloje Nr. DGKS-6458 yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 4. Šia darbo sutartimi šalys susitarė dėl darbo sąlygų ir nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė pradėjo dirbti atsakovui vadybininkės - apskaitininkės, o nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. pakeitus darbo sutartį vadybininkės – buhalterės pareigose. Ieškovo direktoriaus 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 89 atsakovės prašymu darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2019 m. liepos 2 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atleidimo dieną ieškovas neatsiskaitė su atsakove, t. y. neišmokėjo 3716,03 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. 2019 m. liepos 1 d. ieškovo direktorius priėmė įsakymą dėl žalos atlyginimo, kuriuo nurodė, kad atsakovė padarė bendrovei žalą, t. y. 2019 m. liepos 1 d. grynųjų pinigų perdavimo - priėmimo aktu nustatytas trūkumas kasoje 67954,94 Eur. Tuo pačiu įsakymu buhalterijai nurodyta išskaičiuoti iš atsakovės darbo užmokesčio 3716,03 Eur įmonės patirtai žalai iš dalies atlyginti, nutraukus darbo sutartį atleidimo dieną išskaičiuoti žalos likutį iš išeitinių/kompensacinių išmokų.
Darbo ginčų komisija 2019 m. spalio 15 d. sprendimu, darbo byloje Nr. DGKS-6458, nusprendė išieškoti iš ieškovo atsakovės naudai 2024,52 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Nurodyta suma atskaičiavus privalomus mokesčius. Taip pat nusprendė išieškoti iš ieškovo atsakovės naudai 1353,22 Eur netesybas. Ieškovas su šiuo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti, motyvuodamas tuo, kad atsakovė padarė didelę žalą ieškovui ir privalo ją visą atlyginti, todėl atsiskaitymo dieną priskaičiuota darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma turi būti atimama iš padarytos žalos sumos, atsakovei nieko neišmokant. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Taigi, šioje byloje sprendžiamas ginčas, ar galėjo ieškovas visą darbo užmokestį ir visą kompensaciją už nepanaudotas atostogas įskaičiuoti į padarytos žalos atlyginimą.
Sprendžiant ginčą pirmiausia pažymėtina, kad išskaitų iš darbo užmokesčio tvarką reglamentuoja DK 150 straipsnis, kuriame numatyta, jog išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik šio kodekso ar kitų įstatymų nustatytais atvejais. Išskaitos gali būti daromos grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms; grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų; atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui; išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (šio kodekso 55 straipsnis) arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva (šio kodekso 58 straipsnis). Darbdavys turi teisę duoti nurodymą padaryti išskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad iškaitų iš darbo užmokesčio dydžiai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - CPK). Pagal CPK 736 straipsnio 1 ir 2 dalis, išskaitų iš darbo užmokesčio, neviršijančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, dydis negali viršyti dvidešimt procentų mokėtino darbo užmokesčio, o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Remdamasis aukščiau išdėstytu, teismas sprendžia, kad DGK teisingai paskaičiavo išskaitas iš atsakovės darbo užmokesčio, t. y. iš minimalios darbo užmokesčio dalies (555 Eur) išskaičiavo 111 Eur (20 proc.), iš likusios galutinio atsiskaitymo dalies - 50 proc., t. y. - 1580,51 Eur.
Nors ieškovas prašo DGK sprendimą panaikinti ir remdamasis DK 154 straipsniu, kuriame nurodyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai žala padaryta tyčia ir tuo atveju, kai žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių, prašo leisti įskaičiuoti į žalos atlyginimą visą atsakovei priklausantį atlyginimą ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, įstatymai tokios galimybės nenumato. Pirmiausia išskaitų tvarką ir dydžius reglamentuoja aukščiau minėtos DK ir CPK normos. Antra, DK 154 straipsnio nuostatos taikomos tuo atveju kuomet įstatymų nustatyta tvarka nustatomas padarytos žalos dydis, jos padarymas tyčia ar nusikaltimu. Tačiau šioje byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų padarius nusikaltimą, bei nėra neginčytinų duomenų apie jos padarytą žalą ieškovui. Nors ieškovas nurodė, kad atsakovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtais veiksmais ieškovui padarytos žalos, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Be to, vien ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktas neįrodo, jog žala neginčytinai buvo padaryta. Juolab, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovė ginčija žalos padarymą ieškovui bei tai, kad jai iki šiol net nėra pareikšti jokie įtarimai.
Žalos dydžio klausimas ir jos priteisimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes visiško žalos atlyginimo klausimas turėtų būti sprendžiamas kitame procese, o šiuo atveju nagrinėjamas tik atliktų išskaitų teisėtumo klausimas.
Teismas taip pat sprendžia, kad DGK pagrįstai priskaičiavo netesybas už ieškovo delsimą atsiskaityti su atsakove. DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog DK 147 straipsnio 2 dalis nustato kompensuojamąjį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama būtinybė užtikrinti proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2013).
Šiuo atveju ieškovas kaip darbdavys su atsakove laiku neatsiskaitė daugiau kaip tris mėnesius, tačiau DGK sprendime atsižvelgė į proporcingumo principą ir nusprendė išieškoti tik dviejų darbo užmokesčių dydžio netesybas. Teismas su tokiu sprendimu sutinka, mano, jog jis atitinka pažeidimo sunkumą, protingą ir sąžiningą šalių interesų pusiausvyrą, todėl priimti kitokį sprendimą byloje nėra pagrindo.
Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose bei teisminio nagrinėjimo metu išsakytų teiginių teismas plačiau nepasisako, nes mano, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos nagrinėjimui, nekeičia sprendime padarytų išvadų turinio ir sprendimo esmės.
Sutinkamai su naujojo DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šalys priteisti bylinėjimosi išlaidų neprašė, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259, 270, 306 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovės O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 2024,52 Eur neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Nurodyta suma atskaičiavus privalomus mokesčius.
Priteisti atsakovės O. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1353,22 Eur netesybas. Netesybų suma nurodyta be pajamų mokesčio. Socialinio draudimo mokesčiais išmoka neapmokestinama.
Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. DGKS-6458 darbo byloje Nr. APS-131-18516 pripažinti netekusiu galios.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.