- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- II-573-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03614-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. U., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Komisariatas) vyresniojo tyrėjo A. K. (A. K.) 2019 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 14‑NR_N-1350-2019 administracinio nusižengimo byloje, kurioje dėl K. K. (K. K.) administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį nutraukta, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Komisariate 2019 m. liepos 4 d. buvo gautas L. U. pareiškimas dėl to, kad 2019 m. liepos 4 d. apie 17.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), K. K. šlapinosi bendrame namo kieme ir savo veiksmais galimai padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
Komisariato vyresniojo tyrėjo A. K. 2019 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-1350-2019 administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį dėl K. K. nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad K. K. neigia šlapinęsis viešoje vietoje. Tą patį patvirtino jo pusseserė A. B., kuri paaiškino, kad minėtu laiku K. K. buvo namuose. Taip pat įvykio tikslinimo metu pareiškėjas L. U. negalėjo pateikti įvykį patvirtinančių nuotraukų ar kitos vaizdinės medžiagos, o minėto įvykio daugiau niekas nematė, todėl K. K. administracinėn atsakomybėn negali būti traukiamas.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
L. U. pateiktu skunde prašo panaikinti Komisariato vyresniojo tyrėjo A. K. 2019 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-1350-2019 ir K. K. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį arba grąžinti bylą Komisariatui tirti ir priimti pagrįstą sprendimą.
Pareiškėjas nurodo, kad vyresnysis tyrėjas neatkreipė dėmesio, jog A. B. yra K. K. pusseserė, todėl ji yra suinteresuota palankia bylos baigtimi dėl pusbrolio. Be to, nevertinta, kad A. B. kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus su pareiškimu dėl to, kad L. U. įžeidinėjo ją. Dėl šio įvykio L. U. buvo paskirta bauda, kuri vėliau teismo buvo panaikinta. Minėtos aplinkybės rodo byloje dalyvaujančių asmenų ir policijos pareigūnų nusistatymą prieš pareiškėją. Atkreipiamas dėmesys, kad trijų vaikų motina negalėjo stebėti visų K. K. veiksmų, o pareiškėjas betarpiškai matė neteisėtus K. K. veiksmus, t. y. šlapinimąsi viešoje vietoje. Pareiškėjo manymu, teisėsaugos pareigūnai vadovaujasi A. B. parodymais, o ne jo, nes administracinį nusižengimą galimai padaręs asmuo ir jo pusseserė priklauso tautinei mažumai.
Atsiliepimas
Komisariato vyresnioji tyrėja L. B. atsiliepime į L. U. skundą prašo Komisariato vyresniojo tyrėjo A. K. 2019 m. liepos 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir L. U. skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad minėtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl K. K. yra teisėtas ir pagrįstas. K. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių, nes tyrimo metu nebuvo gauta pakankamai objektyvių duomenų (rašytinių įrodymų ar liudytojų parodymų), leidžiančių manyti, kad K. K. šlapinosi viešoje vietoje, o kilę prieštaravimai vertinami pažeidėjo naudai. Nagrinėjant L. U. 2019 m. liepos 4 d. pareiškimą, buvo apklausti visi galimi liudytojai, išnaudotos visos priemonės ir būdai atlikti visapusišką ir objektyvų tyrimą bei priimti logišką procesinį sprendimą. Pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju kylančios konfliktinės situacijos tarp kaimynų yra labai dažnos.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
Pareiškėjo L. U. skundas netenkinamas.
L. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis su draugu nuvažiavo prie upės maudytis, paskui ėjo per savo kiemą ir K. K. spjovė į jį. Pareiškėjas nurodė, kad gyvena kaime, todėl ėjo atsinešti vandens ir pamatė, kad iš viršaus teka srovė, nes K. K. šlapinosi. Pareiškėjo teigimu, jis gyvena pirmame aukšte, o K. K. – antrame. Statant namą stiklas buvo išpjautas su veidrodine plėvele, todėl pasilenkus matėsi būtent K. K.. Kitoje namo pusėje yra gatvė ir kitas namas, tačiau daugiau niekas įvykio nematė, nebent A. B.. K. K. nieko nesakė, nes A. B. būtų pradėjusi šaukti, todėl pareiškėjas iškvietė policiją. Po K. K. šlapinimosi matėsi putos ir buvo jaučiamas kvapas (ne taip kaip su kibiru išpylus). Atvykę pareigūnai nufotografavo vietą ir medžiagą atidavė tyrėjui, tačiau buvo pasakyta, kad nėra įrodymų, šlapimas kaip įrodymas imamas nebus. Pats L. U. nespėjo įvykio nufotografuoti. K. K. su pussesere pradėjo nuomotis butą maždaug prieš metus, jiems atsikrausčius viskas ir prasidėjo. Policija dažnai atvažiuoja sutaikyti pareiškėją ir jo kaimynus, neretai tikrina inspekcija. Nuomojamame bute gyvena jau šešti gyventojai, K. K. su savo pussesere gyvena apie metus. Pareiškėjas vieną kartą K. K. įspėjo žodžiu, o kitą kartą kvietė policiją, nes norisi po darbo pailsėti. Jis patvirtino, kad dėl jo yra nagrinėjama byla dėl smurto prieš A. B..
L. U. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. liepos 4 d. apie 17.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), jam grįžtant namo, kieme sutiko kaimyną K. K., kuris praeidamas spjovė po kojomis. Grįžęs namo L. U. pradėjo gaminti valgyti ir jam prireikė nuplauti daržoves, todėl jis turėjo išeiti į lauką. Tik atsidaręs duris, jis pastebėjo, kad nuo virš durų esančio tiltelio, kuriuo patenkama į 3 butą, bėga šlapimas. L. U. atpažino, kad šlapinosi būtent K. K. ir iškart iškvietė policiją. Šio įvykio daugiau niekas nematė, L. U. taip pat neužfiksavo jo (b. l. 8).
Liudytojas K. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesupranta dėl ko atvyko į teismo posėdį. Įvykio dieną kartu su pussesere prausė mažą vaiką, o vandenį išpylė į lauką. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad K. K. apšlapino L. U.. Liudytojo teigimu, taip būti negalėjo ir jis nesišlapino ant šaligatvio. Kai tik atsikraustė į nuomojamą butą, K. K. kvietė į svečius kaimyną, tačiau jis pradėjo įkyrėti, užstoti kelią bei šaukti, todėl bendravimas nutrūko. Šiuo metu kaimynai nebendrauja, bet tarpusavio konfliktų neturi. Liudytojas paaiškino, kad jų vaikams einant į mokyklą L. U. barasi ant jų. Taip pat jis kvietė policiją, nes K. K. išpylė vandenį. Liudytojas pabrėžė, kad ant L. U. nesišlapino, namuose turi tualetą.
Liudytoja A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad K. K. yra jos pusbrolis. Liudytoja paaiškino, kad įvykio dieną tvarkė namą, kuriame yra medinis praėjimas. Kaip tik tuo metu jos vaikas bėgo prie jos ir netyčia išpylė vandenį. L. U. yra priekabus žmogus, todėl iškvietė policijos pareigūnus, privertė padaryti nuotraukas. Vandens buvo nedaug. L. U. gąsdina A. B. vaikus, taip pat buvo ją sumušęs, prie pareigūnų vartojo keiksmažodžius, skirtus jai. Moteris turi įrašus ir liudytojus, patvirtinančius netinkamą L. U. elgesį. A. B. manymu, L. U. pyksta ne dėl išpilto vandens su šampūnu, kuriuo buvo praustas vaikas, tačiau dėl to, kad šeimininkas pravedė jiems vandenį. Dėl šios priežasties L. U. reikalavo 300 Eur. Su L. U. santykiai yra konfliktiški, nors iš pradžių apsigyvenus name (nuo praėjusių metų) viskas buvo gerai, t. y. tik atsikrausčius L. U. buvo normalus, tačiau visi konfliktai prasidėjo dėl vandens, tuomet ir policija buvo atvykusi.
A. B. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad nuomojasi butą antrame namo aukšte adresu (duomenys neskelbtini). Gyvena su pusbroliu K. K. ir trimis mažamečiais vaikais. Įvykio metu visą laiką buvo namuose. Nei ji, nei pusbrolis, nei vaikai nesišlapino ant šaligatvio prie kaimyno durų (b. l. 9).
Pagal BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, L. U. 2019 m. liepos 4 d. 17.47 val. kreipėsi į policijos pareigūnus ir pranešė, kad romų tautybės asmenys, kurie gyvena virš jo, šlapinasi viešoje vietoje.
Bylos medžiagoje yra nuotraukos, kur užfiksuota nagrinėjamo įvykio vieta bei joje esanti bala (b. l. 10).
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas yra teisėtas, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta arba administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta pagal įstatymus. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, surinkti jas patvirtinantys objektyvūs duomenys.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pažymėtina, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, būtina ištirti ir vertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ANK 563 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis 569 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu reikalavimų (5 dalis). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo ar pareigūno atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto sprendimo priėmimą.
Nagrinėjamu atveju L. U. pateikė skundą dėl Komisariato vyresniojo tyrėjo A. K. 2019 m. liepos 9 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena dėl K. K., nes nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo požymių buvimą K. K. veiksmuose. Pareiškėjo teigimu, K. K. šlapinosi bendrame namo kieme ir taip pažeidė viešąją tvarką.
ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose vartojimą, taip pat įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundą ir skundžiamą Komisariato vyresniojo tyrėjo A. K. 2019 m. liepos 9 d. nutarimą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad spręsdamas, ar K. K. padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, Komisariato vyresnysis tyrėjas A. K. padarė pagrįstą išvadą, kad nesurinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad K. K. šlapinosi viešoje vietoje.
L. U. skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad betarpiškai matė, kaip K. K. šlapinosi ant šaligatvio, ir juto nemalonų kvapą. Kita vertus, joks asmuo be L. U. nematė nagrinėjamo įvykio. Vaizdinės medžiagos (pavyzdžiui, vaizdo įrašo, nuotraukų), patvirtinančios K. K. šlapinimosi viešoje vietoje faktą, byloje taip pat nėra. Teismo posėdžio metu K. K. neigė šlapinęsis ir nurodė, kad tiesiog išpylė muiliną vandenį. Šiuos jo parodymus patvirtino kartu gyvenanti pusseserė A. B., kuri nurodė, kad buvo išpiltas vanduo. Esant tokiems L. U. ir minėtų asmenų prieštaravimams, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, negalima teigti, kad K. K. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškėjas skunde akcentuoja K. K. ir A. B. tarpusavio ryšį, t. y. kad jis yra A. B. pusbrolis, todėl ji yra suinteresuota nurodyti palankias aplinkybes dėl K. K.. Teismas pažymi, kad vien asmenų šeiminiai ryšiai savaime nėra pagrindas pripažinti jų nurodytas aplinkybes kaip nepagrįstas. Asmenų nurodomos aplinkybės vertinamos visų įrodymų kontekste. Šiuo atveju be L. U., kuris yra vienintelis įrodymų šaltinis, nurodytų aplinkybių jokių kitų duomenų, kuriais būtų paneigiamos K. K. ir A. B. nurodytos aplinkybės, byloje nėra. Pagal teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis, Vilniaus miesto apylinkės teismas iš tikrųjų priėmė 2019 m. kovo 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-228-817/2019, kuriuo panaikino policijos 2019 m. sausio 2 d. nutarimą nubausti L. U. pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (administracinio nusižengimo teisena pradėta gavus A. B. pareiškimą). Kita vertus, vien aptariama aplinkybė negali būti pakankamu pagrindu atmesti šioje byloje kaip liudytoja apklaustos A. B. parodymus ar jos rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes. Pareiškėjo skundo teiginys, kad skundžiamame nutarime vadovaujamasi A. B. parodymais, o ne jo, nes administracinį nusižengimą galimai padaręs asmuo ir jo pusseserė priklauso tautinei mažumai, niekuo nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad A. B. nurodytos aplinkybės buvo įvertintos atsižvelgiant į asmens tautybę, juolab skundžiamo nutarimo pagrindinis motyvas, kaip minėta, yra tai, kad byloje nėra surinkta kitų duomenų, patvirtinančių L. U. teiginius apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjas skunde, be kita ko, pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, nepagrįstą jokiais byloje esančiais įrodymais, apie policijos pareigūnų nusistatymą prieš jį. L. U., pasinaudodamas savo teise, apskundė policijos nutarimą, kuriuo jis buvo nubaustas, o teismas panaikino apskųstą procesinį sprendimą, tačiau tai neįrodo policijos pareigūnų šališkumo nagrinėjamoje byloje.
Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, kad tarp L. U. ir K. K., A. B. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, t. y. jie įtempti ir nedraugiški, nuolat kviečiama policija. Tokią aplinkybę nurodė visi minėti asmenys teismo posėdžio metu. Negalima ignoruoti ir tos aplinkybės, kad dabartiniu metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2552-1035/2019, kurioje L. U. kaltinamas smurtavęs prieš A. B. ir savo veiksmais galimai padaręs nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Todėl dėl L. U. susiklosčiusių santykių su kaimynais jo nurodomos aplinkybės prieš A. B. šeimos narį vertintinos itin atsargiai. Jų nepatvirtinus kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais, negalima teigti, kad Komisariato vyresniojo tyrėjo A. K. 2019 m. liepos 9 d. nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisariato vyresniojo tyrėjo A. K. 2019 m. liepos 9 d. nutarimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir teisingai nustačius, kad byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti neginčijamos išvados, kad K. K. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o L. U. skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. K. (A. K.) 2019 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-1350-2019 palikti nepakeistą ir L. U. (L. U.) skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.