Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-523-576/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-29
Bylos Nr.
AN2-523-576/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03614-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-523-576/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03614-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1.; 21.11.10.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal L. U. (L. U.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje, kuria L. U. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo A. K. (A. K.) 2019 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje, kurioje K. K. (K. K.) atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį nutraukta, buvo atmestas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariate buvo gautas L. U. pareiškimas dėl to, kad 2019 m. liepos 4 d., apie 17.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), K. K. šlapinosi bendrame namo kieme ir savo veiksmais galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

2. Vyresniojo tyrėjo A. K. 2019 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį K. K. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių.

3. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, L. U. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą ir L. U. skundo netenkino. Teismas nutartyje konstatavo, kad esant L. U., K. K. ir A. B. prieštaravimams, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, negalima teigti, kad K. K. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Nors pareiškėjas akcentavo K. K. ir A. B. tarpusavio ryšį, t. y. kad jis yra A. B. pusbrolis, todėl ji yra suinteresuota nurodyti palankias aplinkybes, tačiau teismas vertino, kad vien asmenų šeiminiai ryšiai savaime nėra pagrindas pripažinti jų nurodytas aplinkybes kaip nepagrįstas. Asmenų nurodomos aplinkybės vertinamos visų įrodymų kontekste. Šiuo atveju be L. U., kuris yra vienintelis įrodymų šaltinis, nurodytų aplinkybių jokių kitų duomenų, kuriais būtų paneigiamos K. K. ir A. B. nurodytos aplinkybės, byloje nėra. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo teiginį, kad vadovaujamasi A. B. parodymais, o ne jo, nes administracinį nusižengimą galimai padaręs asmuo ir jo pusseserė priklauso tautinei mažumai, nurodė, kad toks teiginys yra niekuo nepagrįstas, kadangi nėra duomenų, jog A. B. nurodytos aplinkybės buvo įvertintos atsižvelgiant į asmens tautybę. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad tarp L. U. ir K. K., A. B. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, t. y. jie įtempti ir nedraugiški, nuolat kviečiama policija, be to, yra nagrinėjama byla, kurioje L. U. kaltinamas smurtavęs prieš A. B., todėl dėl L. U. susiklosčiusių santykių su kaimynais jo nurodomos aplinkybės prieš A. B. šeimos narį vertintinos itin atsargiai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. L. U. nesutikdamas su minėta nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir priimti naują nutarimą, paskiriant K. K. ANK 481 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.

4.1. Skunde nurodyta, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog A. B. yra K. K. pusseserė, dėl ko ji yra suinteresuota bylos baigtimi. Tuo pačiu apeliantas nurodo, kad A. B. kreipėsi į policiją dėl to, kad neva jis 2018 m. lapkričio 28 d. ją įžeidinėjo, dėl ko jam buvo paskirta bauda, tačiau teismas ją panaikino. Todėl, jo vertinimu, teismas negalėjo remtis A. B. parodymais, kurie yra tik netiesioginiai įrodymai. Tai, apelianto vertinimu, tik rodo policijos ir jo kaimynų nusistatymą prieš jį. Apelianto teigimu, K. K. ir A. B. parodymai buvo laikyti svaresniais nei jo, nes jie priklauso tautinei mažumai.

4.2. Apeliantas teigia, kad nors įvykio vietoje buvo atliktos nuotraukos, kurioje matyti bala, susidariusi iš K. K. šlapimo, tačiau tyrėjas lyginamojo pavyzdžio nepaėmė ir teisės aktų nustatyta tvarka neištyrė.

Atsiliepimas

5. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-iasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į L. U. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti galioti, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas. K. K. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Medžiagos tyrimo metu nebuvo gauta pakankamai objektyvių duomenų, kad K. K. šlapinosi viešoje vietoje, o prieštaravimai vertinami jo naudai. .

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

L. U. apeliacinis skundas atmetamas

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde iš esmės yra prašoma panaikinti priimtą nutartį ir nubausti K. K.. Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, vertina, kad pirmosios instancijos priimtas nutarimas yra teisingas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas itin išsamiai ir detaliai įvertino visus pareiškėjo teiginius bei argumentuotai į juos atsakė.

7. ANK 481 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia administracinę atsakomybę. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Šiuo atveju, aplinkybę, kad K. K. šlapinosi bendrame namo kieme, patvirtina tik L. U., jokių kitų duomenų, pagrindžiančių minėto asmens galimai atliktus veiksmus, byloje nėra.

8. Byloje yra pateiktos nuotraukos, kuriose matyti bala, tačiau, koks šios balos atsiradimo šaltinis, nėra žinoma. Nors pareiškėjas teigia, kad turėjo būti paimtas balos lyginamasis pavyzdys ir atliktas tyrimas, tačiau teismas pažymi, kad nėra duomenų, jog netrukus į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai būtų fiksavę akivaizdų šlapimo buvimo faktą ar bent šlapimo kvapą, kuris, manytina, liepos mėnesį būtų juntamas, atitinkamai jiems nebuvo pagrindo paimti lyginamuosius pavyzdžius. ANK 593 straipsnio 1 dalies 8-9 dalyje numatyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę paskirti ekspertizę, gauti specialisto paaiškinimus, tačiau spręsti, ar tokie veiksmai yra būtini, yra pareigūnų, atliekančių tyrimą, diskrecija. Be kita ko, skunde pirmosios instancijos teismui apeliantas nekėlė klausimo minėtu aspektu.

9. Nors apeliantas mano, kad K. K. ir A. B. parodymai buvo laikyti svaresniais nei jo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pastarųjų asmenų parodymai nepatvirtino L. U. nurodytų aplinkybių, o kitų duomenų, kurie pagrįstų apelianto nurodytas aplinkybes, nėra. Taigi nei A. B., kaip nurodo apeliantas, nei K. K. nebuvo laikomi svaresniais ar neginčytinais, jais tiesiog nebuvo patvirtintos L. U. nurodytos aplinkybės, o teismas negalėjo vadovautis vien L. U. parodymais ir priimti tokį sprendimą, kokio jis tikėjosi. Atitinkamai ir apelianto teiginys, jog pastarųjų asmenų parodymai yra svaresni nei jo, nes jie priklauso tautinei mažumai, yra pagrįsti tik jo spėlionėmis ir nepasitenkinimu priimtais, jo lūkesčių neatitinkančiais, sprendimais. Be to, atsižvelgdamas į tarp jų susiklosčiusius konfliktinius tarpusavio santykius, teismas negali L. U. nurodytų aplinkybių priimti jų nekvestionuodamas kitų aplinkybių kontekste. Atitinkamai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant L. U., K. K. ir A. B. esminiams prieštaravimams, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, negalima teigti, kad K. K. padarė administracinį nusižengimą. K. K. kaltė yra grindžiama tik L. U. parodymais, kurie yra vienintelis įrodymų šaltinis, o kitų duomenų, kurie patvirtintų jo nurodytas aplinkybes, nėra. Be kita ko, pareiškėjo parodymai yra vertinami kritiškai, kadangi byloje nėra ginčo, jog tarp kaimynų (L. U., K. K. ir A. B.) yra susiklostę konfliktiniai santykiai: tai patvirtina tiek jų parodymai, tiek duomenys iš teismų informacinės sistemos Liteko. Teismų praktikoje formuojama, kad duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-66-697/2015). Atitinkamai šiuo konkrečiu atveju, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, o būtent nesant objektyvių duomenų, kurie patvirtintų netinkamus K. K. veiksmus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė, nėra galimybių pašalinti abejonių, susijusių su galimu K. K. padarytu administraciniu nusižengimu, todėl jis negali būti baudžiamas.

10. Be to, pažymėtina, kad L. U. teiginiai dėl policijos pareigūnų nusistatymo jo atžvilgiu yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, o vadovautis L. U. prielaidomis nėra pagrindo. Tai, kad policijos pareigūnai priėmė kitokį sprendimą, nei jis tikėjosi, negali būti laikoma nusistatymu prieš asmenį, be to, priimtą nutarimą paliko galioti ir pirmosios instancijos teismas, o pastarojo teismo priimta nutartis paliekama galioti ir apeliacinės instancijos teismo. Taigi nėra pagrindo daryti išvados dėl policijos pareigūnų šališkumo jo atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir L. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras(Teisėja A.V.)Teisėja Nida Vigelienė2019 m. lapkričio 29 d.