Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Žaneta Škutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos F. V. prašymą dėl duomenų ir dokumentų išreikalavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Panevėžio apylinkės teisme gautas pareiškėjos F. V. pareiškimas akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl duomenų ir dokumentų išreikalavimo.

Motyvuojamoji dalis

2. Prašymas atmestinas.

3. Pareiškėja kreipėsi pareiškimu, kuriame nurodė, kad priėmė palikimą po sutuoktinio (palikėjas) mirties. Jai yra žinoma, kad sutuoktinis turėjo turto, kuriuo disponavo ir banko sąskaitą, kurioje laikė lėšas, įskaitant ir lėšas iš parduoto sutuoktinių ir asmeninio turto. Nurodė, kad turto palikėjas turėjo tiek žemės sklypą, tiek būstą ir kt. Taip pat, turėjo banko sąskaitą AB Swedbank banke, tačiau pasikreipus duomenų gavimo, jai buvo nurodyta, kad duomenis ji gali gauti tik per atstovą. Todėl buvo pateiktas 2025-03-28 d. rašytinis prašymas dėl duomenų gavimo per atstovą, tačiau bankas atsisakė išduoti įpėdinei prašomus išduoti dokumentus, nurodydamas, kad neišduos prašomos informacijos ir „pateikti prašymą teismui išreikalauti iš Banko Jūsų prašomą informaciją ir teismui patenkinus šį prašymą, Bankas yra pasirengęs pateikti Jūsų prašomą informaciją CPK 199 str. numatyta tvarka“. Teismo prašoma išreikalauti duomenis apie visas Z. B. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) turėtas banko sąskaitas AB Swedbank banke ir įpareigoti AB Swedbank pateikti Z. B. V., gim. (duomenys neskelbtini), turėtų banko sąskaitų AB Swedbank banke išrašus nuo 2015 metų iki dabar. Apie palikėjo Z. B. V. turimą sąskaitą (-as) AB Swedbanke žino jo sutuoktinė ir tai patvirtino AB Swedbank savo atsakyme. Prašomi išreikalauti duomenys patvirtins arba paneigs lėšų disponavimo faktą, lėšų disponavimo (ne)teisėtumo faktą, trečiųjų asmenų nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus, kitų įpėdinių nesąžiningus veiksmus, įpėdinė (klientė) turi teisę, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, susižinoti apie turtą priimtą mirus palikėjui ir ginti paveldėjimo pagrindu įgytas turtines teises ir pareigas civilinio proceso numatyta tvarka ar kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnis numato, jog civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.

5. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. O šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, jog būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą.

6. Pažymėtina, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-937/2014). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami.

7. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasis teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013 kt.).

8. Pagal CPK 199 straipsnio 4 dalies nuostatas teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismas, rinkdamas įrodymus, turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Taigi teismo liudijimo išdavimo institutas taikomas kaip procesinė priemonė reikalingiems įrodymams gauti tik tuomet, kai teisme nagrinėjamas konkretus ginčas ir to ginčo išsprendimui reikalingi tam tikri įrodymai. Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateiktas ieškinys pareiškėjos atžvilgiu dėl neteisėto praturtėjimo. Teismas pažymi, kad CPK 199 straipsnyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas yra skirtas tam, kad į bylą teisme nagrinėjamą bylą būtų pateikti objektyviai egzistuojantys rašytiniai įrodymai, susiję su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku.

9. Nagrinėtinu atveju pareiškėja prašo išreikalauti duomenis apie visas Z. B. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) turėtas banko sąskaitas AB Swedbank banke ir įpareigoti AB Swedbank pateikti Z. B. V., gim. (duomenys neskelbtini) d., turėtų banko sąskaitų AB Swedbank banke išrašus nuo 2015 metų iki dabar.

10. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013, pažymėjo, jog teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio / prašymo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta.

11. Nagrinėjamu atveju trūkumų šalinimo institutas nėra taikytinas, nes pareiškėja savo reikalavimą grindžia banko pateiktame pranešime nurodyta informacija, kad bankas sąskaitų išrašus gali pateikti tik remiantis motyvuota teismo nutartimi, tuo pačiu neginčydama banko atsisakymo pateikti prašomą informaciją ir sutikdama su banko atsisakymu teikti tokią informaciją, nesant teismo nutarties, t. y. pareiškėja nereiškia jokio materialaus teisinio reikalavimo, o CPK numato, kad liudijimą apie teisę gauti įrodymą teismas gali išduoti tik dalyvaujantiems byloje asmenims, t. y. teisinį suinteresuotumą jau iškeltos bylos baigtimi turintiems proceso dalyviams (CPK 37 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 199 straipsnio 4 dalis).

12. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, teismas sprendžia, jog pateiktu prašymu suformuluotas reikalavimas yra procesinio pobūdžio – nukreiptas į duomenų (įrodymų) gavimą/rinkimą, kurio galimas patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, taigi negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, pareiškėjos prašymas taip pat nenagrinėtinas teisme ypatingosios teisenos tvarka, todėl pareiškėjos prašymas atmetamas.

13. Pareiškėjai išaiškintina, kad reikalavimas išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus gali būti reiškiamas tik nagrinėjant civilinę bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, o ne ypatingosios teisenos tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos F. V. prašymą dėl duomenų ir dokumentų išreikalavimo atmesti.

Nutartis neskundžiama.