- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-03-26
- Bylos Nr.
- e1-1154-369/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09906-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- S. J.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, našlys, dirbantis senatvės pensininkas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. J., 2020 m. kovo 8 d., apie 15.50 val., Vilniuje, Laisvės pr., ties pastatu Nr. 67, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,69 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. J. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020-03-08 d. apie 14.30 val. blaivus atvažiavo pas pažįstamą S. G., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Su drauge išgėrė brendžio. Jis asmeniškai išgėrė apie 200 gramų. Išėjęs į balkoną parūkyti pamatė, kad kieme atsilaisvino jo automobiliui parkavimo vieta ir nusprendė perstatyti savo automobilį. Išėjęs į kiemą sėdo į savo automobilį „O. A.“ ir pavažiavo į priekį. Pastebėjęs iš atvažiuojantį automobilį, norėdamas išvengti susidūrimo neapskaičiavo atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį „BMW“. Neblaivus automobilį vairavo automobilių stovėjimo aikštelėje, o ne gatvėje, todėl manė kad nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Išlipęs iš savo automobilio apžiūrėjo „BMW“ automobilį. Nuo jo buvo atšokusi plastmasinė juostelė. Tada vėl įsėdo į savo automobilį ir perstatė į kitą vietą, kad jis netrukdytų kitiems automobiliams pravažiuoti. Kai sustojo, pamatė, kad prie jo ateina policijos pareigūnai. Pareigūnai jam davė pūsti į alkotesterį, pripūtė - 2,6 promilių. Jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Labai gailisi dėl to kas įvyko. Yra pensininkas, gyvena iš pensijos (pensija 250 eurų) ir kito pragyvenimo šaltinio neturi. Be to prižiūri savo senyvo amžiaus (91 metų) tėvą, kuriam reikalinga pilna priežiūra (nueina į parduotuvę, padaro valgyti, sutvarko namus). Automobilis „O. A.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė priklauso jam (b. l. 34 -36).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. R. parodė, kad 2020-03-08 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. L., apie 15.50 val. Laisvės pr. (duomenys neskelbtini) namo kieme buvo pastebėtas automobilis Opel, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį sustabdė tikrinimui. Jam priėjus prie vairuotojo, pastebėjo, kad vairuotojas akivaizdžiai apsvaigęs (sulėtinta reakcija, mieguistumas, specifinis kvapas iš burnos). Iš vairuotojo pažymėjimo buvo nustatyta, kad automobilį vairavo pilietis S. J.. Minėtas vairuotojas buvo patikrintas alkotesteriu (Alkotest 7510 ARJK-0146), po pirmo pūtimo buvo nustatytas 2,69 promilių, po antrojo pūtimo 2,84 promilių girtumas. Vairuotojas paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš 2 valandas. Bendraujant su vairuotoju, namo gyventoja pro balkoną pasakė, kad minėtas vairuotojas lyg tai kliudė „BMW“ automobilį. Nuėjus prie nurodyto automobilio „BMW“ Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad apgadintas šio automobilio bamperis. Šalia „BMW“ automobilio gulėjo automobilio „Opel“ apdailos detalė. Tolimesniam aiškinimuisi dėl eismo įvykio buvo iškviestas Kelių tarnybos ekipažas. S. J. buvo pristatytas į Vilniaus AVPK OVS OVP tolimesniam tyrimui. Automobilis „Opel“ Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę, esančią Minsko pl. Vilniuje (b. l. 4-6).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad J. J. pirko patikrinimo metu – 2020 m. kovo 8 d. 15.55 val. buvo nustatytas 2.69 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 16.20 val. J. J. nustatytas 2.84 promilių girtumas (b. l. 15).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilis „O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso S. J..
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Kaltinamasis S. J. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo N. R. parodymai, tarnybinis pranešimas, policijos registruojamų įvykių registro duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad S. J. vairavo automobilį „O. A.“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 2,69 promilės), todėl kaltinamojo S. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis S. J. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, prašė sumažinti prokurorės siūlomos bausmės – piniginės baudos dydį. Taip pat sutiko su prokurorės siūlomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Dėl skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui, vairuotojui nustatytą vidutinį girtumą – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia itin didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir, pavartojęs stipraus alkoholinio gėrimo, neužilgo sėdo už automobilio vairo. Be to, vairuodamas automobilį tokios būklės sukėlė realias pasekmes – apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad S. J. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – S. J. praeityje neteistas (b. l. 64), baustas administracine tvarka (b. l. 59-63), yra senatvės pensininkas, dirba.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 75 MGL bauda, šiuo konkrečiu atveju yra protinga ir proporcinga, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, S. J. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas S. J. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. kovo 8 d. 15.15 val. iki 2020 m. kovo 9 d. 14.52 val. išbūtas laikas (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ( b.l. 42-43; 45).
Kaltinamasis S. J., prašė sumažinti prokurorės siūlomos bausmės – piniginės baudos dydį. Akcentuotina, kad paskirtos baudos dydis šiuo atveju yra artimas numatytam minimaliam sankcijos dydžiui, o, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirta bauda buvo sumažinta iki 50 MGL (BBND) dydžio, t. y. iki minimalaus įstatyme numatyto dydžio už nesunkius nusikaltimus, todėl dar labiau jį sumažinti nėra pagrindo. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis yra senatvės pensininkas bei įvertinus skirtinos baudos dydį, teismo vertinimu, yra tikslinga nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, t. y. leisti paskirtą baudą sumokėti per 24 mėnesius (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).
Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų
BK 42 straipsnio 6 dalies ir 67 straipsnio 3 dalies pagrindu padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso BK 68 ir 72 straipsniais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad S. J. naudodamasis šia teise padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,69 promilių neblaivumas, be to vairuodamas padarė eismo įvykį, kurio metu apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, t. y. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Tokiu būdu S. J. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 2 (dvejų) metų ir 6 (šešerių) mėnesių šios priemonės taikymo terminą. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, t. y. vidurkis, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjos 2020 m. kovo 9 d. nutarimu jam skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 52), todėl nuo šio nutarimo priėmimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 9 d. ir skaičiuotinas specialiosios teisės atėmimo terminas.
Bylos duomenimis automobilis „O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo kaltinamasis, nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam S. J.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis byloje Nr. 2K-80-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. S. J. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, išgėręs stipraus alkoholinio gėrimo, būdamas sunkios girtumo būklės, tyčia sėdo už vairo, taip keldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams bei savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir apgadino svetimą turtą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. kovo 9 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. kovo 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 27) paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas (b. l. 47; 49; 51; 52) – paliktinos nepakeistos iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintinos.
S. J. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos viršelio, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, perduoti VĮ „Regitra“.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, S. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti S. J. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. kovo 8 d. 15.55 val. iki 2020 m. kovo 9 d. 14.55 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad likusi neatlikta bausmės dalis sudaro 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą.
Paskirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešeriems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. kovo 9 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskirti S. J. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) , konfiskavimą.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „O. A.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti turto arešto registrą.
S. J. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
S. J. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos viršelio, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, perduoti kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu VĮ „Regitra“.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per du metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.