- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-17
- Bylos Nr.
- 2S-59-324/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00701-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- J. T., B. J., D. B.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3595-191/2013 pagal V. B. ieškinį atsakovams B. J., D. B., J. T. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2011 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartį Nr. 11078, kuria atsakovė B. J. padovanojo atsakovei D. B. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,93 ha), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,35 ha), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,44 ha), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia 2013 m. sausio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 646, kuria atsakovė D. B. pardavė atsakovei J. T. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,93 ha), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,35 ha), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,44 ha), esantį (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – J. T. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto – žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), areštą.
Atsakovė J. T. 2013 m. birželio 5 d. padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Prašymą grindė preliminariu (prima facie) ieškinio reikalavimų neįvertinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartimi netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė kartu su ieškiniu, sprendė, kad šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo reikalauti, jog pareikšti reikalavimai būtų įrodyti visa apimtimi. Pažymėjo, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismas negalėjo konstatuoti ieškovo pareikštus reikalavimus esant neįrodytais ir nepagrįstais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė J. T. nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Nevertinta, kad ieškovas ieškinį dėl 2011 m. lapkričio 24 d. sudaryto sandorio pareiškė 2013 m. sausio 17 d., t. y. praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą. Tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį pripažinti prima facie nepagrįstu. Ieškovas apie sandorį turėjo žinoti nuo jo įregistravimo viešame registre momento, t. y. 2011 m. lapkričio 24 d.
Neatsižvelgta, kad atsakovės D. B. ir J. T. nėra ieškovo skolininkės, todėl actio Pauliana institutas šių atsakovių atžvilgiu negali būti taikomas. Tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas.
Nevertinta, kad nagrinėjamu atveju ieškovas tik formaliai reikalauja sugrąžinti ginčo sandoriu perleistus žemės sklypus, nereikalaudamas nei jų priteisti, nei nukreipti į juos išieškojimo. Taigi nėra būtinosios actio Pauliana tenkinimo sąlygos – reikalavimo patenkinimo iš ginčijamu sandoriu perleisto turto. Dėl nurodytos aplinkybės ieškinys akivaizdžiai negali būti patenkintas, todėl laikinosios apsaugos priemonės paliktos neteisėtai.
Byloje nėra duomenų apie galimą atsakovės J. T. nesąžiningumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad žemės sklypai gali būti nesąžiningai perleisti. Taigi nagrinėjamu atveju nėra galimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo grėsmės.
Neatsižvelgta, kad ieškovui neįrodžius realiai galimos sprendimo neįvykdymo rizikos, atsakovės turto areštas būtų siekiamo tikslo neatitinkanti priemonė, atsakovės teisės būtų suvaržytos labiau negu tai yra būtina.
Prašo panaikinti nutartį ir patenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Apie dovanojimo sutartį ieškovas sužinojo tik po to, kai kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl skolos priteisimo pagal su atsakove B. J. 2005 m. rugsėjo 20 d. sudarytą paskolos sutartį. Kauno apygardos teismui 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2596-221/2012 pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bei antstoliui patikrinus atsakovės B. J. turtinę padėtį, paaiškėjo, jog žemės sklypai buvo perleisti dovanojimo sutartimi. Be to, ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas. Bet kokiu atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas pirkimo–pardavimo sutarties, kuria buvo perleisti žemės sklypai, atžvilgiu. Atsakovių nesąžiningumą patvirtina jų veiksmai, atlikti ieškovui pareiškus pradinį ieškinį teisme (atsakovė D. B. jos vardu registruotą turtą tą pačią dieną, kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (2013 m. sausio 18 d.), perleido atsakovei J. T.). Atsakovių nesąžiningumą patvirtina ir faktas, kad visi ginčijami sandoriai yra sudaryti tarp artimųjų giminaičių (atsakovės B. J. ir D. B. yra seserys, o atsakovė J. T. yra atsakovės B. J. dukra). Atsakovių preziumuojamas nesąžiningumas (CK 6.67 str. 1 p.) pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Ieškovas pateikė turimus įrodymus, kurie objektyviai tikėtinai pagrindžia reikalavimų pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas pagal 2005 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutartį yra itin didelis (2 462 613,90 Lt), todėl žemės sklypų vertės užteks tik mažai daliai šio reikalavimo patenkinti. Dėl to ieškovo reikalavimas yra iš esmės nukreipiamas į visą turtą, kuris galės būti parduodamas iš varžytynių ir varžytynių pagrindu gautos piniginės lėšos bus skirtos reikalavimo patenkinimui. Ieškovas 2005 m. rugsėjo 20 d. paskolos sutarties pagrindu turi reikalavimo teisę į skolininką (atsakovę B. J.), kuri sudarė neatlygintinus turto perleidimo sandorius, pažeidžiančius ieškovo teises. Šios aplinkybės pagrindžia, kad ieškovas turi teisę CK 6.66 straipsnio pagrindu reikšti reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismui pripažinus negaliojančia dovanojimo sutartį, neliks tarp D. B. ir J. T. sudaryto sandorio pagrindo, todėl paskesnis pirkimo–pardavimo sandoris taip pat turės būti panaikintas. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės turėtų teisę ir galimybę žemės sklypus perleisti dar kitiems tretiesiems asmenims. Ieškovas turėtų ir šį perleidimą ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka bei įrodinėti trečiojo asmens nesąžiningumą. Dėl to ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės J. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 str. 1 d.). Teismas gali panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas. Įrodyti, kad išnyko teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsirado laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą sudarančios aplinkybės, turi atsakovas, kurio atžvilgiu taikytos tokios priemonės (CPK 12, 178 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 30 d. nutartimi areštavo atsakovės J. T. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip realizuoti. Atsakovė J. T. padavė prašymą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurį grindė preliminariu (prima facie) ieškinio reikalavimų neįvertinimu.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo panaikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo.
Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Baltic Express“ ieškinį atsakovei UAB „Vylaista“ dėl reikalavimo teisės sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir lėšų priteisimo, bylos Nr. 2-2383/2011).
Nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, atmetami apeliantės argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimas, actio Pauliana instituto taikymo negalimumas atsakovių D. B. ir J. T. atžvilgiu, ieškovo formalus reikalavimas sugrąžinti ginčo sandoriu perleistus žemės sklypus, duomenų apie atsakovės J. T. nesąžiningumą nebuvimas), kurios gali būti nustatytos tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus. Minėti argumentai nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).
Atskirojo skundo argumentą apie akivaizdų ieškinio nepagrįstumą paneigia ieškinio patenkinimo faktas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą, kuriuo patenkino ieškinį ir pripažino negaliojančia 2011 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartį Nr. 11078, kuria atsakovė B. J. padovanojo atsakovei D. B. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,93 ha), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,35 ha), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,44 ha), esantį (duomenys neskelbtini), pripažino negaliojančia 2013 m. sausio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 646, kuria atsakovė D. B. pardavė atsakovei J. T. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,93 ha), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,35 ha), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,44 ha), esantį (duomenys neskelbtini), bei taikė restituciją. Nors pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau tokio sprendimo priėmimo faktas vertintinas kaip įrodymas, prima facie patvirtinantis reiškiamų ieškinio reikalavimų pagrįstumą.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekimas užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Aplinkybė, kad ginčo objektu esantys žemės sklypai buvo perleisti jau du kartus (2011 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartimi Nr. 11078 atsakovė B. J. juos padovanojo atsakovei D. B., 2013 m. sausio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 646 atsakovė D. B. pardavė atsakovei J. T.), įrodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir atsakovei J. T. žemės sklypus perleidus dar kartą, teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas arba pasidarytų nebeįmanomas. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas apie neįrodytą teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Apeliantei neįrodžius, kad išnyko teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį.