Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jarūnės Sedalienės, Virginijaus Stankevičiaus,

dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „RKJ Grupė“ atstovui advokato padėjėjui Dainiui Daugirdai,

dalyvaujant atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Danutei Kulikauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „RKJ Grupė“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Dėl Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. liepos 14 d. pavedimo tikrinti Nr. (41.2)FR0773-1543 2017m. rugpjūčio 3 d. Priedą Nr. (41.2)FR0773-1642 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „RKJ Grupė“ skundą tenkinti iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. liepos 14 d. Pavedimo tikrinti Nr. (41.2) FR0773-1543 2017 m. rugpjūčio 3 d. priedo Nr. (41.2) FR0773-1642, kuriuo sustabdytas pareiškėjo mokestinis patikrinimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Valstybinė mokesčių inspekcija minėtu Pavedimu tikrinti nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. sustabdė uždarosios akcinės bendrovės„RKJ Grupė“ mokestinį patikrinimą iki bus gauta informacija iš kitų asmenų (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2017 m. liepos 14 d. pavedė Pavedimu Nr. (41.2) FR0773-1543) tikrinti uždarosios akcinės bendrovės„RKJ Grupė“ Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą (b. l. 8-9). Mokesčių administratorius 2017 m. liepos 14 d. pranešimu apie mokestinį patikrinimą Nr. FR0663-178 pranešė apie pradėtą uždarosios akcinės bendrovės „RKJ Grupė“ mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą (b. l. 10).

Ginčijamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. liepos 14 d. pavedimo tikrinti Nr. (41.2)FR0773-1543 2017 m. rugpjūčio 3 d. priedą Nr. (41.2)FR0773-1642, sustabdyti uždarosios akcinės bendrovės„RKJ Grupė“ mokestinį patikrinimą Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė vadovaudamasi MAĮ 120 straipsnio 3 dalimi ir Taisyklių 36 punktu. Kaip matyti iš šio sprendimo, pareiškėjo mokestinis patikrinimas sustabdomas nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki bus gauta informacija iš kitų asmenų, o mokestinio patikrinimo sustabdymo priežastimi nurodyta: dėl informacijos gavimo iš kitų asmenų.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Byloje ginčo dėl to, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2017 m. birželio 21 d. reikalavimą Nr. 25/14-1-19-9862 visus Bendrovės dokumentus, paimtus Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gegužės 4 d. Dokumentų poėmio aktu Nr. (41.2)FR0707-1150, 2017 m. birželio 22 d. perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos tyrėjui, nėra.

Byloje nustatyta, kad uždarosios akcinės bendrovės „RKJ Grupė“ pridėtinės vertės mokesčio mokestinis tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1d. iki 2016 m. spalio 31 d. (b.l. 32-37), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Panevėžio apygardos valdybos nusikalstamų veikų skyriaus reikalavimu Nr. 25/14-1-19-9862, visi Bendrovės dokumentai, paimti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. gegužės 4 d. Dokumentų poėmio aktu Nr. (41.2)FR0707-1150 ir 2017 m. birželio 22 d. buvo perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos tyrėjui (b. l. 26-28).

Mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsnio 3 dalis, kuria vadovaudamasi Valstybinė mokesčių inspekcija sustabdė pareiškėjo mokestinį patikrinimą, nustato, kad teisės aktai, kuriais mokesčių administratorius vadovaujasi atlikdamas mokestinį patikrinimą, gali numatyti ir kitus privalomuosius pavedimo atlikti patikrinimą rekvizitus.

Mokesčių administravimo įstatymas nereglamentuoja mokestinio patikrinimo sustabdymo procedūros. Tačiau įgyvendinant Mokesčių administravimo įstatymo 134 straipsnį Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintose Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklėse yra nustačiusi mokestinio patikrinimo procedūrą.

Taisyklių 36 punkte nustatyta, kad mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas tais atvejais, kai jam užbaigti reikia informacijos iš kitų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybinių įstaigų ir institucijų, kitų teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų ar centrinio mokesčių administratoriaus, ar kitų asmenų, įskaitant atvejus, kai reikalinga informacija, surinkta baudžiamojoje byloje, ar mokesčių administratoriui pateikus nurodymą tikrinamam mokesčių mokėtojui pateikti reikalingą informaciją ir/ar dokumentus, ir tokiu laikotarpiu faktiškai mokestinis patikrinimas nėra atliekamas, taip pat šių taisyklių 46 punkte numatytu atveju.

Taip pat šių Taisyklių 36 punkte nustatyta, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas (pvz. gavus atsakymus iš atitinkamų Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybinių įstaigų ir institucijų), mokestinis patikrinimas turi būti nedelsiant atnaujintas ir užbaigtas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių 36 punktą, yra nurodęs, kad ši teisės norma reiškia, jog mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas ne tuomet, kai mokesčių administratoriui reikalinga informacija iš atitinkamų institucijų, bet tik tada, kai neturėdamas tos konkrečios informacijos mokesčių administratorius neturi galimybės faktiškai toliau to mokestinio patikrinimo tęsti (atlikti) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-952/2008, 2011 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-956/2011). Taigi, mokesčių administratoriui suteikiama teisė sustabdyti mokestinį patikrinimą tik tuo atveju, kai nėra jokių kitų objektyvių galimybių tęsti bet kokius mokestinio patikrinimo veiksmus, kol nebus gauta patikrinimui atlikti reikalinga informacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1324/2008, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-2969/2012). Mokesčių administratoriaus teisė pasirinkti, ar sustabdyti mokestinį patikrinimą, nėra absoliuti, bet privalo būti realizuojama atsižvelgiant į objektyvius faktorius, t.y. objektyvią būtinybę (objektyvias priežastis), dėl kurių tolesnis mokestinis patikrinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-794-556/2016, 2017 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-992-442/2017).

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsnio 1 dalį, mokestinio patikrinimo pavedimo pradžia laikoma mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas, kuriame, be kita ko, turi būti nurodytas patikrinimo dalykas, patikrinimo atlikimo pradžios ir pabaigos laikas (Mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).

Valstybinės mokesčių inspekcijos įgalioto pareigūno 2017 m. liepos 14 d. išrašytame pavedime tikrinti (Pavedimas tikrinti Nr. (41.2) FR0773-1543) uždarąją akcinę bendrovę „RKJ Grupė“ patikrinimo dalykas apibrėžtas kaip Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje nurodytų visų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimas, deklaravimas bei sumokėjimas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. liepos 14 d. pavedime tikrinti nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. sustabdyti uždarosios akcinės bendrovės „RKJ Grupė“ mokestinį patikrinimą jokios faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo atliekamu mokestiniu patikrinimu, nenurodytos. Šiame pavedime tikrinti nenurodyta, kokią informaciją siekia gauti mokesčių administratorius, nenurodyti motyvai, kodėl informacijos negali gauti pats mokesčių administratorius ir kodėl atitinkamos informacijos neturėjimas mokesčių administratoriui trukdo atlikti mokestinį patikrinimą pagal jam nustatytą 2017 m. liepos 14 d. užduotį. Kaip matyti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 3 d. rašto Nr. (41.2E)S-3757,Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl informacijos pateikimo baudžiamojoje byloje, prašo leisti pasidaryti reikiamų dokumentų kopijas ir jas pridėti prie Bendrovės patikrinimo akto. Duomenų, jog tokia informacija būtų pateikta, byloje nėra, taip pat nėra duomenų, jog norimos kopijos būtų pasidarytos. 2017 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija priėmė skundžiamą sprendimą sustabdyti Bendrovės mokestinį patikrinimą iki bus gauta informacija iš kitų asmenų ir įformino šį sprendimą 2017 m. liepos 14 d. Pavedimo tikrinti Nr. (41.2)FR0773-1543 2017 m. rugpjūčio 3 d. priedu Nr. (41.2)FR0773-1642. (b. l. 7, 29).

Atsižvelgiant į pavedimo užduotį atlikti mokestinį patikrinimą, darytina išvada, kad mokesčių administratoriaus priimtas pavedimas sustabdyti uždaros akcinės bendrovės „RKJ Grupė“ mokestinį patikrinimą yra visiškai nemotyvuotas. Mokestinio patikrinimo sustabdymo dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo teisės aktai nenumato. Todėl skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Mokesčių administravimo įstatymo 119 straipsnio 6 dalis nustato, kad mokesčių administratoriaus buveinėje atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nėra ribojama, tačiau mokesčių administratorius privalo jį atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Ši nuostata iš esmės pažodžiui yra įtvirtinta ir Taisyklių 40 punkte, kuriame papildomai nurodyta, jog rekomenduotini mokestinio patikrinimo atlikimo terminai pateikiami Taisyklių priede, be to, siekiant užtikrinti, kad mokestinis patikrinimas vyktų sklandžiai ir būtų atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį, rekomenduojama, kad mokesčių mokėtojas paskirtų asmenį, kuris mokestinio patikrinimo eigoje kontaktuos su patikrinimą atliekančiu mokesčių administratoriaus pareigūnu.

Pagal Taisyklių 37 punktą (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. VA-107 redakcija), tais atvejais, kai mokestinis patikrinimas yra pratęsiamas, sustabdomas ir / arba pratęsiamas jo sustabdymas, užpildomas pavedimo tikrinti priedas, kuriame turi būti nurodomi mokestinio patikrinimo pratęsimo (sustabdymo ar sustabdymo pratęsimo) priežastys bei terminas. Pavedimo tikrinti priedo kopija turi būti įteikiama mokesčių mokėtojui (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2015 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. VA-107 redakcija).

Byloje ginčo, jog uždarosios akcinės bendrovės „RKJ Grupė“ mokestinis patikrinimas atliekamas mokesčių administratoriaus buveinėje, nėra. Mokesčių administratoriaus teisė pasirinkti ar pratęsti mokestinio patikrinimo trukmę nėra absoliuti, bet privalo būti realizuojama atsižvelgiant į objektyvius faktorius, t.y. objektyvią būtinybę (objektyvias priežastis) atlikti tam tikrus patikrinimo veiksmus (pvz. išreikalauti papildomus dokumentus, informaciją ir pan.), pagal jam pavedimu tikrinti nustatytas užduotis.

Teismui priėmus sprendimą panaikinti mokestinio patikrinimo sustabdymą, mokesčių administratorius vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo ir Taisyklių nuostatomis privalės priimti motyvuotą sprendimą – pratęsti mokestinį patikrinimą, t.y. nustatyti protingą terminą mokestiniam patikrinimui užbaigti. Kol nepriimtas toks sprendimas, teismas negali vertinti, ar mokesčių administratorius nepažeidė jam keliamo reikalavimo, t.y. įpareigoti mokesčių administratorių atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą nevilkinant šios administracinės procedūros. Kol nepriimtas toks sprendimas, teismas negali vertinti, ar mokesčių administratorius nepažeidė jam keliamo reikalavimo užtikrinti, kad mokestinis patikrinimas būtų atliktas nevilkinant šios administracinės procedūros. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją atlikti uždarosios akcinės bendrovės „RKJ Grupė“ mokestinį patikrinimą nevilkinant šios administracinės procedūros. Ši pareiškėjo skundo dalis atmestina.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 50–52).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 2 punkte numatyta, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šioje normoje yra įtvirtintas reikalavimas šaliai pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio nustatytus reikalavimus. Prašomų priteisti sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu. Taigi ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais. Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą.

Pareiškėjo patirtas atstovavimo išlaidas patvirtina 2017 m. lapkričio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra serija Nr. TGSLT1702926 (b. l. 51), 2017 m. gruodžio 5 d. mokėjimo nurodymas Nr. 12051024 (b.l. 52).

Pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudarė:2017 m. rugsėjo 4 d. UAB „RKJ Grupė“ skundo parengimas bei jo pateikimas teismui (4,75 val.), 2017 m. gruodžio 4 d. ruošimasis bylos nagrinėjimui – 1,00 val. 2017 m. gruodžio 5 d. dalyvavimas Šiaulių apygardos administraciniame teisme – 1,00 val., iš viso pareiškėjas patyrė 591,33 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 33 euro ct) su PVM bylinėjimosi išlaidų(b. l. 50) ir 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio paduodant skundą teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą.

Skundas teismui per elektroninių paslaugų portalą buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 5 d., t. y. trečiame 2017 metų ketvirtyje, todėl šiuo atveju laikytinas 2017 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris yra 817,60 Eur (aštuoni šimtai septyniolika eurų 60 euro ct). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui atstovavo advokato padėjėjas, pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali priteistina suma už skundo parengimą galėtų būti iki 1635,20Eur(vieno tūkstančio šešių šimtų trisdešimt penkių eurų 20 euro ct) (2,5x817,60Eur x 80 proc.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad atstovaudamas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio5 d. posėdyje (nuo 14 val. 09 min. iki 15 val. 13 min.) advokato padėjėjas užtruko 1 val. 04 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, galėtų būti priteistina iki 67,09Eur(šešiasdešimt septynių eurų 09 euro ct). 838,70 Eur – Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (antro 2017 metų ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandos skaičiaus).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas spręsdamas ginčus dėl bylinėjimosi išlaidų savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan. traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiui laikytinos išlaidomis, numatytomis 8.19. punkte, todėl teismo vertinimu nepriteistinos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo sprendimą iš dalies priėmus pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo patirtų išlaidų atlyginimą, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-422/2008).Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo byloje pateiktus reikalavimus, sprendžia, kad šiuo sprendimu buvo patenkinta50 proc. reikalavimų, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, jog pareiškėjui priteistina 295,66Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 66 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos administraciniame teisme nuo prašomos 591,33 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt vieno euro 33 euro ct) sumos, taigi prašoma suma neviršija galimos pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti sumokėtą 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminį mokestį. Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo atstovas sumokėjo už skundo padavimą teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą 23,00 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad yra tenkinama ½ (viena antroji) pareiškėjo skundo reikalavimų, proporcingai patenkintų reikalavimų skaičiui pareiškėjui priteistina žyminio mokesčio suma yra 11,50 Eur (vienuolika eurų 50 euro ct).

Iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „RKJ Grupė“ iš viso priteistina307,16 Eur (trys šimtus septynis eurus, 16 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „RKJ Grupė“ skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. liepos 14 d. Pavedimo tikrinti Nr. (41.2)FR0773-1543 2017m. rugpjūčio 3 d. Priedą Nr. (41.2)FR0773-1642,kuriuo sustabdytas uždarosios akcinės bendrovės „RKJ Grupė“ mokestinis patikrinimas, panaikinti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Priteisti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 307,16Eur (trys šimtus septynis eurus, 16 euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo uždarosios akcinės bendrovės „RKJ Grupė“ naudai.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Šiaulių apygardos administracinį teismą.