Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-05-18 · Administracinė byla Nr. A-992-442/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-18
Bylos Nr.
A-992-442/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02853-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Artūras Drigotas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Tomada“
Atsakovas
Klaipėdos apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija TOMADA
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-992-442/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02853-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 12.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tomada“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tomada“ skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl reikalavimo įpareigoti užbaigti mokestinį patikrinimą per teismo nustatytą terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Tomada“ (toliau – ir Bendrovė) padavė skundą, kuriuo prašė įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir Klaipėdos apskrities VMI) užbaigti mokestinį patikrinimą per teismo nustatytą terminą.

Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos apskrities VMI vykdė UAB „Tomada“ mokestinį patikrinimą dėl Bendrovės mokėto pelno mokesčio (toliau – ir PM) ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gegužės 30 d. Mokestinį patikrinimą buvo numatyta baigti 2015 m. sausio 14 d. Mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas nuo 2015 m. sausio 19 d. dėl informacijos gavimo iš kitų asmenų. Po 10 mėnesių, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 14 d., mokestinis patikrinimas buvo pratęstas. Nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2015 m. gruodžio 22 d. mokestinis patikrinimas pratęstas dėl papildomos informacijos įvertinimo, tačiau iki šiol nebaigtas ir dar kartą sustabdytas. Atsakovas Bendrovei pateikė 2015 m. gruodžio 21 d. nurodymą Nr. FR0706-15001 (toliau – ir nurodymas), kuriuo įpareigojo pateikti laikotarpio nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. pardavimo PVM sąskaitas faktūras ir jų registrus. Pareiškėjas pažymėjo, kad mokesčių administratorius privalo mokestinį patikrinimą atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti dokumentus skirtingo laikotarpio ir apimties duomenų sulyginimui yra neobjektyvi aplinkybė, dėl kurios mokesčių administratorius negalėtų užbaigti mokestinio patikrinimo. Skirtingo laikotarpio naudotų automobilių pardavimo kainų sulyginimas yra neįmanomas, nes kiekvieno automobilio techninis stovis, markė, modulis, išvaizda, jo nusidėvėjimas ir kt. yra skirtingi. Todėl mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti duomenis, nesusijusius su mokestiniu patikrinimu, yra nepagrįstas. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė priskiriama vidutinei mokesčių mokėtojų kategorijai ir vieno mokesčio patikrinimui skirtas laikas yra 15 darbo dienų. Pažymėtojo, kad nuo 2014 m. liepos 23 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. mokesčių administratorius atliko PVM apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo mokestinį tyrimą dėl tuo pačiu laikotarpiu mokėtinų mokesčių, kaip ir šiuo metu atlieka mokestinį patikrinimą. Bendrovė bendradarbiavo su mokesčių administratoriaus pareigūnu, teikė paaiškinimus, tikslino deklaracijas. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratoriaus pareigūnui buvo skirta pakankamai laiko patikrinti PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Be pagrindo ir nuolat tęsiant mokestinį patikrinimą, Bendrovė pateko į neapibrėžtą situaciją, kai neaišku, kada bus galima be apribojimų disponuoti savo dokumentais, sužinoti patikrinimo rezultatą ir kokią įtaką jis turės pareiškėjui. Bendrovės tvirtinimu, mokesčių administratorius sąmoningai delsia surašyti mokestinio patikrinimo aktą, vilkina mokestinio patikrinimo eigą ir renka duomenis, nesusijusius su Bendrovės tikrinamojo laikotarpio mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu bei sumokėjimu.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo teigimu, nustatant, ar nagrinėjamu atveju atliekamo mokestinio patikrinimo trukmė nebuvo per ilga, būtina taikyti Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 119 straipsnio 6 dalį bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 40 punktą ir įvertinti, ar mokesčių administratorius nepažeidė jam keliamo reikalavimo užtikrinti, kad mokestinis patikrinimas būtų atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Atsakovas teigė, kad mokestinis patikrinimas pagrįstai buvo sustabdytas ir pratęstas dėl papildomos informacijos, būtinos mokestiniam patikrinimui užbaigti, gavimo ir tokia informacija buvo renkama per visą mokestinio patikrinimo sustabdymo ir pratęsimo laikotarpį. Negavęs visos reikiamos informacijos ir atsakymų į pateiktus užklausimus, atsakovas neturėtų objektyvių galimybių baigti pareiškėjo mokestinį patikrinimą. Klaipėdos apskrities VMI pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius veikia aktyviai, renka ir vertina daug faktinių įrodymų, apibūdinančių įvykdytus sandorius. Todėl nėra pažeistas reikalavimas mokestinį patikrinimą atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laiką.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Tomada“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. dėl informacijos gavimo iš kitų asmenų ir nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki dabar dėl informacijos gavimo iš Bendrovės. Mokesčių administratorius 2015 m. gruodžio 16 d. raštais kreipėsi į Baltarusijos Respubliką bei 2015 m. gruodžio 16 d. raštu į Rusijos Federaciją dėl informacijos gavimo. Pareiškėjo atstovai pripažįsta, kad Bendrovė pardavė automobilius asmenims, gyvenantiems Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje. Teismo vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai renka duomenis iš minėtų šalių ir dėl to pagrįstai sustabdė mokestinį patikrinimą (Taisyklių 36 punktas). Atsižvelgęs į šias objektyvias aplinkybes, teismas konstatavo, kad mokestinio patikrinimo sustabdymas nepažeidė reikalavimo mokestinį patikrinimą atlikti per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laiką. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti, jog mokesčių administratorius sąmoningai delsia surašyti mokestinio patikrinimo aktą, vilkina mokestinio patikrinimo eigą ir renka duomenis, nesusijusius su Bendrovės tikrinamojo laikotarpio mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu bei sumokėjimu. Todėl teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą užbaigti mokestinį patikrinimą per teismo nustatytą terminą.

III.

Pareiškėjas UAB „Tomada“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad mokestinis patikrinimas, praėjus 4 kalendorinėms dienoms po šios mokesčių administravimo procedūros atlikimo termino pabaigos, nuo 2015 m. sausio 19 d. buvo sustabdytas dėl informacijos gavimo iš kitų asmenų. Pareiškėjo teigimu, kadangi mokestinis patikrinimas laiku nebuvo pratęstas, todėl jis yra pasibaigęs, o atsakovo atliekami mokestinio patikrinimo veiksmai yra neteisėti. Pareiškėjas pažymi, kad visą norimą informaciją sustabdžius mokestinį patikrinimą mokesčių administratorius gavo iki 2015 m. rugpjūčio 28 d., tačiau tik 2015 m. lapkričio 24 d., t. y. beveik po 3 mėnesių, pratęsė mokestinį patikrinimą dėl gautos informacijos įvertinimo. Todėl, pareiškėjo nuomone, buvo pažeistas Taisyklių 36 punktas. Mokesčių administratorius nuo 2015 m. gruodžio 22 d. mokestinį patikrinimą vėl sustabdė, nenurodęs sustabdymo termino, nors Taisyklių 37 punktas tai reikalauja padaryti. Be to, pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius, nurodydamas mokestinio patikrinimo sustabdymo priežastį, nepagrįstai apsiribojo abstraktaus pobūdžio formuluote (dėl informacijos gavimo iš mokesčio mokėtojo). Pareiškėjo tvirtinimu, Bendrovei mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti laikotarpio nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. papildomus dokumentus (PVM sąskaitas faktūras ir registrus), kurie nesusiję laikotarpiu, dėl kurio mokestinis patikrinimas atliekamas, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pabrėžia, kad mokesčių administratorius nevykdo pareigos tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų, stengtis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą. Pareiškėjo nuomone, mokestinio patikrinimo sustabdymo priežastis (dėl informacijos gavimo iš mokesčio mokėtojo) nėra objektyvi kliūtis nebaigti mokestinio patikrinimo, kai visi atsakymai iš asmenų yra gauti iki 2015 m. rugpjūčio 28 d. Pareiškėjas taip pat mano, kad 2015 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos apskrities VMI išsiųsti raštai dėl informacijos gavimo į Baltarusijos Respubliką ir Rusijos Federaciją neturi reikšmės šiam mokestiniam patikrinimui. Pareiškėjas teigia, kad be pagrindo tęsiant mokestinį patikrinimą Bendrovė pateko į neapibrėžtą situaciją, kai neaišku, kada bus galima be apribojimų disponuoti savo dokumentais, sužinoti mokestinio patikrinimo rezultatą. Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius sąmoningai delsia surašyti mokestinio patikrinimo aktą, vilkina patikrinimo eigą.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija padavė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją užbaigti mokestinį patikrinimą per teismo nustatytą terminą.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. FR0773-3558 (toliau – ir sprendimas dėl mokestinio patikrinimo sustabdymo) sustabdė pareiškėjo mokestinį patikrinimą dėl informacijos gavimo iš mokesčių mokėtojo pagal pareiškėjui duotą 2015 m. gruodžio 21 d. nurodymą Nr. FR0706-15001. Minėtu nurodymu UAB „Tomada“ įpareigota per 10 dienų nuo nurodymo gavimo pateikti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento II Juridinių asmenų patikrinimo skyriui pardavimo PVM sąskaitas faktūras ir jų registrus už laikotarpį nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 36 punkte (2015 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. VA-107 redakcija) nustatyta, kad mokestinį patikrinimą galima sustabdyti ir tuo atveju, kai mokesčių administratorius padavė nurodymą tikrinamam mokesčių mokėtojui pateikti reikalingą informaciją ir (ar) dokumentus, ir tokiu laikotarpiu faktiškai mokestinis patikrinimas nėra atliekamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas tik Taisyklių 36 punkte numatytais pagrindais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-794-556/2016). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog šios teisės normos taikymas negali būti formalus. Aiškinant Taisyklių 36 punktą pabrėžiama, kad ši teisės norma reiškia, jog mokestinis patikrinimas gali būti stabdomas ne tuomet, kai mokesčių administratoriui reikalinga informacija iš atitinkamų institucijų, bet tik tada, kai neturėdamas tos konkrečios informacijos mokesčių administratorius neturi galimybės faktiškai toliau to mokestinio patikrinimo tęsti (atlikti) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-952/2008, 2011 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-956/2011). Kitaip tariant, mokesčių administratoriui suteikiama teisė sustabdyti mokestinį patikrinimą Taisyklių 36 punkte numatytu pagrindu tik tuo atveju, kai nėra jokių objektyvių galimybių tęsti bet kokius mokestinio patikrinimo veiksmus, kol nebus gauta patikrinimui atlikti reikalinga informacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1324/2008, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-2969/2012). Taigi mokesčių administratoriaus teisė pasirinkti, ar sustabdyti mokestinį patikrinimą, nėra absoliuti, bet privalo būti realizuojama atsižvelgiant į objektyvius faktorius, t. y. objektyvią būtinybę (objektyvias priežastis), dėl kurių tolesnis mokestinis patikrinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-794-556/2016).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertindamas mokestinio patikrinimo sustabdymo pagrįstumą tik nurodė faktą, kad pareiškėjui buvo duotas minėtas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti papildomus dokumentus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ginčą, visiškai nevertino, ar faktinis mokestinio patikrinimo sustabdymo pagrindas (siekis gauti iš pareiškėjo laikotarpio nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. pardavimo PVM sąskaitas faktūras ir jų registrus) yra objektyviai pagrįstas, t. y. nebuvo vertinta, ar dokumentai, kuriuos pareiškėjui buvo nurodyta pateikti, yra būtini ir be jų nėra jokių objektyvių galimybių tęsti pareiškėjo mokestinį patikrinimą.

Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas savo išvadas, jog mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas teisėtai ir pagrįstai, taip pat nurodė ir tai, kad mokesčių administratorius kreipėsi į kompetentingas Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos institucijas dėl informacijos gavimo. Tačiau pažymėtina, kad dėl informacijos gavimo iš kitų asmenų, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. lapkričio 24 d. Todėl šie mokesčių administratoriaus veiksmai nėra tiesiogiai susiję su Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. FR0773-3558 dėl pareiškėjo mokestinio patikrinimo sustabdymo.

Priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalys). Motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis).

Be to, procesinis įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 straipsnis).

Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, nes nebūtų užtikrinta teisė bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka.

Kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo, tuo pažeisdamas procesines teisės normas (ABTĮ 81 straipsnis, 86 straipsnio 1 ir 2 dalys, 87 straipsnio 4 dalis), ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje turi būti tiriami ir vertinami įrodymai, nustatomos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, todėl byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tomada“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė