Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R., 2017-11-05 apie 0.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu, kelis kartus kumščiu smogė G. A. į galvą ir veidą, padarydamas nukentėjusiajam G. A. veido sumušimą, pasireiškusį nosikaulių ir kairio viršutinio žandikaulio lūžiais, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl nusikalstamos veikos įvykdymo M. R. pasitvirtino. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamajame akte nurodytoje vietoje ir laiku, M. R. sudavė kelis kartus kumščiu į galvą ir veidą G. A., tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam veido sumušimą, pasireiškusį nosikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiais, sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymą. M. R. veikė tyčia. Dėl paminėtų aplinkybių visumos kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę M. R., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę.

M. R. administracine tvarka baustas 3 kartus (b.l. 90-92), neteistas (b.l. 89). Psichiatro dispanserinėje įskaitoje ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas ir nesigydė (b.l. 95). M. R. mokosi (duomenys neskelbtini), mokymosi vietoje charakterizuojamas gerai (b.l. 150, 152). Anykščių rajono savivaldybės administracijos Traupio seniūnijos išduotoje pažymoje nurodyta, kad seniūnija dėl netinkamo M. R. elgesio nusiskundimų nėra gavusi, M. R. gyvena vienas, yra bedarbis (b.l. 151, 156). Lietuvos kariuomenės generolo A. R. kovinio rengimo centro operacinės aplinkos kuopos „Vanagas“ IV būrio I skyriaus vadas srž. V. B. pateikė j.eil. M. R. charakteristiką, kurioje nurodė, kad M. R. kaip privalomosios pradinės karo tarnybos karys nuo 2017 m. balandžio 24 d. pradėjo tarnybą, Lietuvos kariuomenės generolo A. R. kovinio rengimo centro operacinės aplinkos kuopoje „Vanagas“. J. Eil. M. R. vykdė 4 būrio 2 skyriaus šaulio pareigas, visas jam paskirtas užduotis vykdė laiku ir klausė vadų įsakymų. Per visą tarnybos laikotarpį skatintas ar baustas nebuvo. Bendras galutinis kario įvertinimas po tarnybos, (labai gerai) (b.l. 157).

M. R. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, nes asmuo yra teisiamas pirmą kartą (BK 55 str.). Manytina, kad laisvės apribojimo bausmė M. R. yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Siekiant realiai užtikrinti bausmės įvykdymą kartu skirtinas įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis G. A. pareiškė civilinį ieškinį 2760 Eur sumai nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b.l. 26). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis G. A. pateikė patikslintą ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo M. R. 722,68 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (b.l. 147-149). Nurodė, kad šios nusikalstamos veikos metu jam buvo padaryta tokia turtinė žala: suplėšyti, apšlakstyti krauju jo vilkėti drabužiai – kelnės 29,99 Eur vertės ir baltiniai 19,99 Eur vertės (viso už 49,98 Eur), kurie toliau naudojimui yra nebetinkami, ko pasekoje netekus šių drabužių teko įsigyti naujus, t.y. kelnes už 39,95 Eur ir marškinius už 24,99 Eur (viso už 65,94 Eur netiesioginių nuostolių), nes reikia drabužių darbui, kasdieninių poreikių tenkinimui ir panašiai. Viso žala dėl drabužių – 115,92 Eur. Sumušimo pasekoje dėl smūgių sudavimo į veido ir galvos sritis, iškrito akių lęšiai – 19,98 Eur vertės, ko pasekoje teko įsigyti naujus lęšius – 19,98 Eur vertės, tad viso dėl lęšių buvo patirta 39,96 Eur žala. Gydymosi laikotarpiu buvo pirkti vaistai nuo skausmo, kurių vertė yra 20,00 Eur (kvitų, patvirtinančių vaistų pirkimą ar kitų dokumentų neturi, nes neišsaugojo). Po patirto sužalojimo patyrė išlaidas kurui (dyzeliui), jis vairuoja lengvąjį automobilį BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuo automobiliu gydymosi laikotarpiu, kadangi gyvena ir dirba Vilniaus mieste, kelis kartus gydymosi tikslais vyko į Anykščių rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro Troškūnų ambulatoriją, pas šeimos gydytoją, VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninę bei operacijos atlikimo ir gydymosi tikslu net penkis kartus vyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas. Vien vienas nuvykimas į Kauną ir atgal yra virš 200 km, tad viso gaunasi 1000 kilometrų, plius kiti važinėjimai ir viso susidaro virš 1200 kilometrų. Jo automobilis 100 km sunaudoja 10 litrų dyzelio, vidurkis yra 1,00 Eur už litrą. Viso jis patyrė 120,00 Eur nuostolį, nes nuvažiavo virš 1200 kilometrų gydymosi tikslais. Nukentėjusysis G. A. dirba Luminor Bank AB administratoriaus pareigose ir jo vidutinis atlyginimas yra 900,16 Eur neatskaičius mokesčių, į rankas – 620,00 Eur. Po patirtų sužalojimų jis dvi savaites turėjo nedarbingumo pažymėjimą (nuo 2017-11-06 iki 2017-11-17), t.y. 10 dienų buvo nedarbingas ir to pasekoje prarado dalį savo atlyginimo, nes socialinio draudimo išmokos nebuvo mokamos dėl patirto sužalojimo esant neblaiviam. 2017 m. lapkričio mėn. buvo 21 darbo diena, tad paskaičiavus jo vidutinis dienos užmokestis yra 42,68 Eur. Kadangi buvo nedarbingas 10 dienų, tai netekto darbo užmokesčio dalis yra 426,80 Eur. Viso patyrė 722,68 Eur turtinę žalą. Nukentėjusiajam dėl kaltinamojo M. R. padarytos veikos buvo padaryta neturtinė žala, kurią jis vertina 2000,00 Eur suma, nes dėl padarytų sužalojimų patyrus nosikaulių ir kairio viršutinio žandikaulio lūžius, buvo sukeltas didžiulis skausmas, kuris buvo jaučiamas apie du mėnesius ir pasekmės jaučiamos ir šiuo metu, tuo pačiu padarytas didelis dvasinis sukrėtimas, ko pasekoje patyrė dvasinius išgyvenimus, nes jo galvos ir veido sritis buvo su aiškiai matomomis mėlynėmis, dėl to buvo apribotas jo bendravimas su tolimesniais giminaičiais ir aplinkiniais žmonėmis (kaimynais, draugais ir bendradarbiais), nes jam tokioje būsenoje buvo gėda rodytis viešumoje, o pasirodžius – kiekvienu atveju reikėjo aiškintis kodėl jis taip atrodo, kaip tai nutiko (prisiminti įvykio aplinkybes). Taip pat jis kartais jaučia nemalonų pojūtį (gal net baimę) vėl būti užpultam ir sužalotam.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo M. R. tyčinių nusikalstamų veiksmų atsirado žala nukentėjusiojo G. A. sveikatai, be to, kaip nurodo nukentėjusysis, jis patyrė ir kitas išlaidas – drabužiams, vaistams, kelionėms bei neteko dalies darbo užmokesčio. Tarp kaltinamojo neteisėto veikimo ir atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl yra visos būtinos sąlygos kilti kaltinamojo civilinei deliktinei atsakomybei.

Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu G. A. apklausos metu nurodė, jog jis dėl patirtų smūgių pametė akies lęšį (b.l. 24-25), kartu su patikslintu ieškiniu nukentėjusysis pateikė įrodymus, jog jo naudojami lęšiai kainuoja 19,98 Eur (b.l. 135). Todėl ši suma laikytina pagrįsta ir įrodyta. Tačiau teismas nesutinka su tuo, jog nukentėjusysis dėl to, jog jam smūgių sudavimo metu iškrito lęšiai, kaltinamasis turi atlyginti ne tik tų lęšių, kurie iškrito vertę, bet ir naujai įsigytų vertę. Tokiu atveju tai būtų ne visiškas tiesioginių nuostolių atlyginimas, o ir reikalavimas kompensuoti už naujai įgytą daiktą, t.y. dvigubas kompensavimas, todėl toks reikalavimas nėra teisingas.

Analogiškai pasisakytina ir apie sugadintus drabužius bei jų vertę. Atlyginta turi būti tik tai, kas buvo sugadinta, o ne prašoma atlyginti už sugadintus daiktus, ir už naujai įsigytus daiktus. Nurodyta sugadintų daiktų vertė grindžiama tik subjektyviu paties nukentėjusiojo pateiktu drabužių įvertinimu, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų, kad sugadintos kelnės ir marškiniai kainavo būtent tokią sumą, nėra. Prašoma atlyginti turtinė žala turi būti pagrįsta įrodymais. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Remdamasis šia teisės norma, teismas sprendžia, jog sugadintų drabužių vertė, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis nenurodė, kad tai buvo naujai įsigyti brangūs drabužiai, sprendžia, jog dėvėtų drabužių vertė negali būti prilyginta naujų drabužių vertei, todėl nukentėjusiojo sugadintus drabužius įvertina 30,00 Eur suma.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo paaiškinimais, kad dėl padarytų sužalojimų jis jautė skausmą, todėl jam teko pirkti vaistus nuo skausmo. Tačiau pats nukentėjusysis nurodė, jog jis neišsaugojo šias išlaidas patvirtinančių įrodymų (čekių ir pan.). Taip pat nėra pagrindo netikėti tuo, jog nukentėjusysis turėjo vykti į gydymo įstaigas. Tačiau teismas pažymi, jog nukentėjusysis nepateikė į bylą jokių duomenų apie tai, jog jis gydėsi Kauno klinikose, nors teismas sudarė jam galimybę pateikti šiuos įrodymus. Tokiu būdu teismas neturi pagrindo pagrįstai įvertinti, jog nukentėjusysis iš tiesų turėjo vykti į Kauno klinikas (5 kartus), nes byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad jis ten buvo gydomas. Objektyviai vertinant susiklosčiusią situaciją, akivaizdu, kad nukentėjusysis turėjo išlaidų ir medikamentams, ir kelionėms pas gydytojus, tačiau teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo nurodyta 120,00 Eur suma už keliones ir 20,00 Eur suma už medikamentus neatitinka objektyvių bylos duomenų. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Tuo remdamasis teismas nustato, kad nesant objektyvių rašytinių įrodymų, 60,00 Eur suma laikytina objektyviai pakankama suma turėtoms išlaidoms kelionei ir vaistams atlyginti.

Vertinant nukentėjusiojo prašymą dėl netekto darbo užmokesčio atlyginimo už 10 nedarbingumo dienų, sutiktina, jog šis reikalavimas yra pagrįstas įrodymais (b.l. 138, 139, 140), tačiau kartu teismas pažymi, jog iš kaltinamojo nukentėjusiajam gali būti priteista tik tokia suma, kuri jau būtų buvusi išmokėta nukentėjusiajam „į rankas“, t.y. atskaičius mokesčius, todėl ši suma apskaičiuotina tokiu būdu: 620,00 Eur : 21 diena = 29,52 Eur; 29,52 Eur x 10 dienų = 295,20 Eur. Ši suma ir priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam.

Taigi viso iš kaltinamojo M. R. nukentėjusiajam G. A. priteistina 405,18 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, todėl netenkintinas.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos, teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis G. A. dėl sveikatos sužalojimo neabejotinai jautė fizinį skausmą, patyrė stresą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, nepilnavertiškumo jausmą, baimę dėl sveikatos, nepatogumus dėl pablogėjusios gyvenimo kokybės. Tačiau nukentėjusiojo nurodyta 2000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, teismo vertinimu, yra neadekvati nusikaltimo pavojingumui ir atsiradusiems padariniams. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, kai sužalojama sveikata, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas - ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam G. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, byloje nėra duomenų apie sužalojimo liekamuosius reiškinius. Teismas atsižvelgia ir į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo turtinę padėtį (bedarbis), taip pat į formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant bylas, kuriose asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal kurią neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiems asmenims nustatomas nuo 289 Eur iki 2606 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017 ir kt). Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusiojo bei žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, nustatytina 800,00 Eur dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti, kuri priteistina iš kaltinamojo M. R. nukentėjusiajam G. A. (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

Byloje nukentėjusysis G. A. turėjo 400 eurų atstovavimo išlaidų (b.l. 141, 142), kurias prašo priteisti iš kaltinamojo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo patirtos išlaidos už advokato padėjėjo suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – pinigų priėmimo kvitais, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis už jo atstovavimą procese advokato padėjėjui Kęstučiui Ramanauskui sumokėjo 400 eurų, nukentėjusiojo atstovas procese dalyvavo. Nukentėjusiojo jo pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atstovaujant jo interesus pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Kaltinamajam M. R. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, ir nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. R. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, ir nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Nukentėjusiojo G. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. R. nukentėjusiajam G. A. 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai, 405,18 Eur (keturis šimtus penkis eurus 18 ct) turtinei žalai atlyginti ir 400 (keturis šimtus) eurų atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.