- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-29
- Bylos Nr.
- I-1736-484/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00010-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), (trečiasis suinteresuotas asmuo - Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos) dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su skundu, kurio reikalavimą patikslino 2019 m. kovo 12 d., ir prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-5,6-7, 138).
Skunde paaiškina, kad 2018 m. spalio 23 d. apie 18 val. grįžęs etapu iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) į Lukiškių TI-K, po kratos ir asmeninės apžiūros buvo patalpintas į 6 posto kamerą Nr. 231. Nurodo, kad pagal galiojančius teisės aktus nuteistajam/suimtajam, jeigu jis nebuvo pamaitintas prieš etapavimą, privalomai yra išduodamas sausas davinys. Tvirtina, kad LAVL laikino laikymo patalpoje pietums jis gavo sausą davinį, todėl Lukiškių TI-K administracija, jam sugrįžus į įstaigą, privalėjo jį pamaitinti, tačiau vakarienė ar sausas davinys jam nebuvo pasiūlytas ir jis negavo jokio maitinimo. Pažymi, kad 2018 m. spalio 24 d. skunde Lukiškių TI-K administracijos prašė vadovautis vaizdo kamerų įrašais, kurie galėtų patvirtinti, kad į 6 posto kamerą Nr. 231 maisto davinys nebuvo išduotas. Atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracijos atsakyme į jo 2018 m. spalio 24 d. skundą nepaneigta jo nurodyta aplinkybė, kad maisto davinys jam nebuvo išduotas, o tik nurodyta, kad vakarienę gauna visi. Nurodo ir tai, kad Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos išnagrinėjo jo skundą ir 2018 m. lapkričio 11 d. sprendimu Nr. 2S-3742 panaikino Lukiškių TI-K pareigūnės 2018 m. lapkričio 9 d. atsakymą į jo 2018 m. spalio 24 d. skundą, kaip neatitinkantį tikrovės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo prašo atsižvelgti į tai, kad dėl ligos jam yra paskirti vaistai, kurie vartotini po valgio. Tvirtina, kad nuo 2018 m. spalio 23 d. blogai jaučiasi, mėgino save žaloti, atsisakė maisto davinio, gydytojas psichiatras jam paskyrė gydymą.
Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat grindžia Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. lapkričio 126 d. įsakymu Nr. 1R-253 „Dėl Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo reorganizavimo“ nuo 2019 m. balandžio 1 d. biudžetinė įstaiga Lukiškių TI-K yra reorganizuota ją prijungiant prie biudžetinės įstaigos Vilniaus PN, kuriai perėjo visos Lukiškių TI-K teisės ir pareigos), atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus (b. l. 23-26, 88-91). Teigia, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K buvo maitinami, laikantis teisės aktais patvirtintų fiziologinių mitybos normų ir maitinimo organizavimo tvarkos.
Šalies argumentai
Nurodo, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 24 d. skundu kreipėsi į įstaigos administraciją dėl 2018 m. spalio 23 d. negautos vakarienės. Lukiškių TI-K administracija 2018 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. 96-4158 „Dėl maitinimo paslaugos“ pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu, kadangi visi suimtieji ir nuteistieji, konvojuoti iš LAVL į Lukiškių TI-K, gauna jiems paskirtą maitinimą, taip pat ir vakarienę. Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2018 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 2S-3742 nurodė, jog atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad Lukiškių TI-K administracija pareiškėjo skundą persiuntė maitinimo paslaugą teikiančiai UAB „Pontem“, kuri 2018 m. spalio 29 d. raštu Nr. 05-09-561 informavo, jog atvykstantiems asmenims minėtą dieną maisto davinys nebuvo užsakytas, todėl šie asmenys liko nepamaitinti. Dėl šių priežasčių Kalėjimų departamentas Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 9 d. atsakymą Nr. 96-4158 panaikino, kaip neatitinkantį tikrovės, ir įpareigojo Lukiškių TI-K užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) maitinimą pagal patvirtintas mitybos normas.
Atsižvelgdama į minėtą Kalėjimų departamento raštą, Lukiškių TI-K administracija pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2018 m. spalio 24 d. skundą ir 2018 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. 96-4578 „Dėl maitinimo“ informavo pareiškėją, jog 2018 m. spalio 23 d. Lukiškių TI-K buvo laikoma 705 suimtųjų ir nuteistųjų, maisto porcijų kiekis buvo pakankamas. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad apklausus 2018 m. spalio 23 d. priežiūros poste Nr. 6, kuriame yra kamera Nr. 231, dirbusį pareigūną nustatyta, jog pareiškėjui, kaip ir kitiems šiame poste laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, buvo pasiūlyta vakarienė. Tarnybos metu su prašymais, skundais ar pageidavimais pareiškėjas į priežiūros poste Nr. 6 tarnybą atlikusį pareigūną nesikreipė. Rašte taip pat buvo pabrėžta, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus vedėjas J. A. K. 2018 m. gruodžio 19 d. prašė pareiškėjo patikslinti 2018 m. spalio 23 d. atvykimo į Lukiškių TI-K laiką, tačiau pareiškėjas kategoriškai atsisakė bendradarbiauti.
Atsakovo atstovas taip pat pabrėžė, kad byloje nėra jokių duomenų dėl pareigūno, surašiusio tarnybinį pranešimą, nusistatymo prieš pareiškėją, nenustatyta, kad šis pareigūnas pareiškėjo atžvilgiu buvo neobjektyvus ar suinteresuotas ginčo baigtimi, todėl atsakovas ir teismas neturi pagrindo nesiremti tarnybiniame pranešime pateikta informacija. Pareiškėjo veiksmai, kuomet jis, besikreipdamas į įstaigos administraciją su skundu dėl negauto maitinimo, vengia bendradarbiavimo bei atsisako pateikti papildomą informaciją, kuri yra būtina, siekiant tinkamai ir išsamiai išsiaiškinti jo skunde nurodytas aplinkybes, Lukiškių TI-K traktuotini, kaip akivaizdžiai prieštaraujantys minėtam imperatyvui.
Dėl skundo motyvo, jog 2018 m. spalio 23 d. vaizdo kameros, įrengtos priežiūros poste Nr. 6, įraše akivaizdžiai matytųsi, jog pareiškėjas tikrai nebuvo gavęs vakarienės, nurodo, kad dėl riboto kietojo disko talpos vaizdo įrašai vaizdo įrašymo įrenginiuose esančiuose kietuosiuose diskuose saugomi iki penkių parų. Pažymi, kad pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją su prašymu išsaugoti minėtą vaizdo įrašą, nors, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, siekiantis tinkamo savo skundo išsprendimo, galėjo ir turėjo tai padaryti. Atkreipia dėmesį, kad vaizdo įrašų išsaugojimo tvarka pareiškėjui yra žinoma, kadangi pastarasis ne kartą kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymais dėl tam tikrų vaizdo įrašų pateikimo.
Remdamasis prie atsiliepimo pridėto Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus ir kaitos žiniaraščio duomenimis, Lukiškių TI-K taip pat nurodo, kad 2018 m. spalio 23 d. įstaigoje buvo laikomi 705 asmenys. Pagal UAB „Pontem“ pateiktus mitybos raciono apskaitos ir išdavimo žiniaraščius, 2018 m. spalio 23 d. Lukiškių TI-K buvo paruošta: pusryčių - 718 porcijų, pietų - 711 porcijų, vakarienės – 719 porcijų, t. y. paruoštų porcijų skaičius ne tik buvo pakankamas, bet ir viršijo įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų skaičių.
Atsižvelgdamas į tai, atsakovo atstovas daro išvadą, kad pareiškėjui 2018 m. spalio 23 d. atvykus į Lukiškių TI-K iš LAVL, buvo sudarytos visos sąlygos gauti vakarienės maisto racioną. Todėl atsakovo atstovas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neturi būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su pateiktu skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą paaiškina, kad Kalėjimų departamentas panaikino Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 96-4158; kaip neatitinkantį tikrovės ir įpareigojo Lukiškių TI-K užtikrinti suimtųjų/nuteistųjų maitinimą pagal patvirtintas mitybos normas. Pažymėjo, kad Kalėjimų departamento nuostatuose (toliau – Nuostatai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58 nėra imperatyvo Kalėjimų departamentui nustatyti kaltus asmenis dėl pataisos įstaigose padaryto pažeidimo ir taikyti jiems tarnybinės nuobaudas. Šią funkciją vykdo pataisos įstaiga, paskyrusi (priėmusi) asmenį į pareigas.
Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pabrėžė, kad pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo visas aplinkybės tinkamai įrodyti. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Skunde nėra duomenų apie tai, kokias neigiamas pasekmes CK 6.250 straipsnio prasme patyrė pareiškėjas. Pareiškėjas konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamos neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių. Taip pat pareiškėjas nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis apskaičiuotas.
Kalėjimų departamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais gali būti laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas nurodo patyręs dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinus jam maitinimo, atlyginimo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 24 d. skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, nurodydamas, kad 2018 m. spalio 23 d. grįžo iš LAVL ir po kratos buvo patalpintas į kamerą Nr. 231. Pareiškėjo teigimu, išvykstant iš LAVL, jis buvo pamaitintas tik pietumis, o atvykęs į Lukiškių TI-K, vakarienės negavo (b. l. 28).
Lukiškių TI-K administracija 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 96-4158 „Dėl maitinimo paslaugos“ pareiškėjo skundą laikė nepagrįstu (b. l. 27).
Pareiškėjas Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 96-4158 apskundė Kalėjimų departamentui.
Kalėjimų departamentas 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 2S-3742 panaikino Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 96-4158, kaip neatitinkantį tikrovės ir įpareigojo Lukiškių TI-K užtikrinti suimtųjų/nuteistųjų maitinimą pagal patvirtintas normas (b. l. 67).
Lukiškių TI-K administracija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo 2018 m. spalio 24 d. skundą, 2018 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. 96-4578 „Dėl maitinimo“, kuriame konstatavo, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos (b. l. 30).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Pagal 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2007-05-23 įsakymo Nr. V-141 redakcija), 32 punkte numatyta, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių. Taisyklių 34 punktas nurodo, jog kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu.
Byloje esantis 2018 m. spalio 23 d. Lukiškių TI-K Atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraštis patvirtina, kad pareiškėjas iš LAVL į Lukiškių TI-K 2018 m. spalio 23 d. atvyko 16 val. 15 min. ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 231 (b. l. 73-74).
UAB „Pontem“, tiekianti Lukiškių TI-K maitinimą, atsakydama į pareiškėjo 2018 m. spalio 24 d. skundą dėl vakarienės negavimo, 2018 m. spalio 29 d. rašte Nr. 05-09-561 nurodė, kad informaciją apie valgančiųjų kiekį ji gauna ryte. Kadangi bendrovė nebuvo informuota apie pareiškėjo atvykimą, pareiškėjas 2018 m. spalio 23 d. negavo vakarienės (b. l. 72). Kaip matyti, tuo pagrindu Kalėjimų departamentas pripažino pareiškėjo teisių pažeidimą, panaikino Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir įpareigojo Lukiškių TI-K užtikrinti suimtųjų/nuteistųjų maitinimą pagal patvirtintas mitybos normos.
Atsižvelgdamas į Kalėjimų departamento 2019 m. lapkričio 21 d sprendimą, Lukiškių TI-K pareiškėjo 2018 m. spalio 24 d. skundą dėl maitinimo negavimo išnagrinėjo pakartotinai ir nusprendė, kad pareiškėjo teisės nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos. Lukiškių TI-K 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 96-4578 „Dėl maitinimo“ grindė informacija, kad 2018 m. spalio 23 d. Lukiškių TI-K buvo laikoma 705 suimtųjų ir nuteistųjų, maisto porcijų kiekis buvo pakankamas ir tuo, kad apklausus 2018 m. spalio 23 d. priežiūros poste Nr. 6, kuriame yra kamera Nr. 231, dirbusį pareigūną, nustatyta, jog pareiškėjui, kaip ir kitiems šiame poste laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, buvo pasiūlyta vakarienė; tarnybos metu su prašymais, skundais ar pageidavimais pareiškėjas į priežiūros poste Nr. 6 tarnybą atlikusį pareigūną nesikreipė. Sprendime taip pat buvo pabrėžta, kad 2018 m. gruodžio 19 d. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus vedėjas J. A. K. prašė pareiškėjo patikslinti 2018 m. spalio 23 d. atvykimo į Lukiškių TI K laiką, tačiau pareiškėjas kategoriškai atsisakė bendradarbiauti.
Pažymėtina, kad pareiškėjas aplinkybei, jog 2018 m. spalio 23 d. negavo vakarienės, patvirtinti arba paneigti 2018 m. spalio 24 d. skunde Lukiškių TI-K administracijos prašė peržiūrėti 6 posto 2019 m. spalio 23 d. vaizdo įrašą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo teiginys, kad pareiškėjas neprašė išsaugoti įrašo, yra nepagrįstas ir vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės. Pareiškėjo skundas dėl 2018 m. spalio 23 d. negauto maitinimo buvo gautas kitą dieną po nagrinėjamo įvykio, todėl Lukiškių TI-K administracija, atsižvelgdama į pareiškėjo skundo argumentus bei siekdama tinkamai ir visapusiškai ištirti galimą pažeidimą, privalėjo pati imtis protingų priemonių objektyviems įrodymams surinkti ir išsaugoti. Bylos duomenys rodo, kad Lukiškių TI-K administracija neišsaugojo 2018 m. spalio 23 d. 6 posto vaizdo įrašo ir jo netyrė.
Atsakovo atstovo minimas Lukiškių TI-K Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto Z. S. (Z. S.) tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems poste esantiems nuteistiesiems, 2018 m. spalio 23 d. buvo išdalinta vakarienė, buvo surašytas 2018 m. gruodžio 18 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams nuo galimo pažeidimo, todėl, teismo vertinimu, negali būti laikomas patikimu įrodymu, atskleidžiančiu objektyvią tiesą byloje.
Tai, kad pareiškėjas atsisakė bendradarbiauti su Lukiškių TI-K pareigūnu, nustatant jo atvykimo į Lukiškių TI-K laiką, šioje byloje nėra reikšminga aplinkybė, kadangi ši aplinkybė Lukiškių TI-K administracijai buvo žinoma, nes yra užfiksuota 2018 m. spalio 23 d. Lukiškių TI-K Atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraštyje.
Atsakovo atstovo atsiliepime nurodyta aplinkybė, kad Lukiškių TI-K 2018 m. spalio 23 d. buvo laikoma 705 suimtųjų ir nuteistųjų, vakarienei buvo pagaminta 719 maisto porcijų, kas rodo, jog maisto porcijų kiekis buvo pakankamas, teismo vertinimu, taip pat nepaneigia pareiškėjo tvirtinimo, kad vakarienės 2018 m. spalio 23 d. jis negavo, kadangi kitų objektyvių įrodymų, jog maistas jam buvo atneštas, byloje nėra. Vaizdo įrašai, galėję patvirtinti ar paneigti šią aplinkybę, yra sunaikinti, pasibaigus jų saugojimo terminui.
Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jam nebuvo išduota vakarienė ar sausas davinys, todėl visos abejonės vertintinos pareiškėjo naudai ir pripažintina, kad pareiškėjo teisė į maisto davinį 2018 m. spalio 23 d. buvo pažeista.
Pareiškėjas dėl maisto davinio negavimo patirtą neturtinę žalą vertina 2 000 litų.
Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir būdo nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-894-520/2018). Be to, pažymėtina ir tai, kad kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017).
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012).
Vertindamas šiuo pažeidimu padarytą neturtinę žalą, teismas daro išvadą, kad šis pažeidimas buvo vienkartinis, nesukėlęs ilgalaikių pasekmių. Nors pareiškėjas į bylą pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius jam diagnozuotas ligas, paskirtą medikamentinį gydymą ir kreipimąsi į psichikos ligų specialistą po nagrinėto įvykio, tačiau, teismo vertinimu, šie įrodymai nepatvirtina, jog būtent dėl konstatuoto teisių pažeidimo pareiškėjui žymiai būtų pablogėjusi sveikata. Iš medicininių dokumentų matyti, kad pablogėjusią psichinę savijautą pareiškėjas sieja su abstrakčiais Lukiškių TI-K administracijos veiksmais. Kaip matyti iš bylos dokumentų, pareiškėjas yra pateikęs daugiau skundų dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų ar sprendimų. Taigi, šiuo atveju vieno maisto davinio neišdavimas negali būti laikomas pakankamai intensyviu, sudarančiu pagrindą neturtinei žalai atlyginti pinigais. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas.
Pareiškėjas skunde teismui prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl neįrodžius patirtų išlaidų realumo, prašymas dėl jų priteisimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo J. J. teisė į maisto davinį 2018 m. spalio 23 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo pažeista.
Pareiškėjo J. J. skundo reikalavimą priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.